DRËKINIMO ÁTAKA SENGA SENGANA BRAÐKËMS

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IR LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(4). DRËKINIMO ÁTAKA SENGA SENGANA BRAÐKËMS Laima TAPARAUSKIENË Lietuvos þemës ûkio universitetas, Universiteto g. 10, LT-53361, Akademija, Kauno r., el. paðtas ltlaima@hotmail.com 2001 2004 m. Kauno rajone buvo atlikti eksperimentiniai drëkinimo reþimo tyrimai. Tirta drëkinimo átaka Senga Sengana veislës braðkiø ûkiniams ir biologiniams rodikliams. Nustatyta, kad drëkinimas turëjo didelës átakos suminio derliaus priedui, vidutinei uogos masei, dauginimosi rodikliams bei lapo asimiliacinio pavirðiaus plotui, todël Lietuvos klimato sàlygomis braðkes drëkinti yra tikslinga. 2001 2004 m. vidutinis derlius nedrëkinant buvo 7,8 t/ha, o drëkinant 8 t/ha (70 100 proc. LDI) ir 10,8 t/ha (80 100 proc. LDI). Vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 7,3 g, palaikant dirvoþemio drëgmæ nuo 70 iki 100 proc. LDI 7,9 g, o nuo 80 iki 100 proc. LDI 8,2 g. Optimalios dirvoþemio drëgmës sàlygomis (80 100 proc. LDI) vieno braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinant. Reikðminiai þodþiai: dirvoþemio drëgmë, derlius, uogø dydis. Ávadas. Braðkës yra vienos sausrai jautriausiø sodo augalø ir iðsiskiria padidintu drëkinimo poreikiu, nes turi negilià ðaknø sistemà ir didelë dalis vandens sunaudojama suminiam iðgaravimui (Àôàíàñèê ir kt., 2000). Braðkiø veislës savybës, sodinamosios medþiagos kokybë, dirvoþemis, augimo vieta, tinkama agrotechnika, áskaitant drëkinimà, ûkiø specializacija ir koncentracija braðkynø derlingumui padidinti turi labai svarbià reikðmæ (Strabioli, 1988; Àôàíàñèê ir kt., 2000). Teigiamà drëkinimo poveiká braðkiø augimui, jø ûsø vystymuisi ir derliaus dydþiui Naumanno apraðë jau 1961 m. Tai patvirtinta ir vëliau uþsienio ðalyse atliktais moksliniais tyrimais. Braðkiø drëkinimo reþimo tyrimai buvo atliekami ir kaimyninëse ðalyse. Rusijoje nustatyta, kad dël drëgmës trûkumo þydëjimo ir uogø mezgimo laikotarpiu labai sumaþëja uogø dydis ir bendras derlius (Ðû êîâ è Îëåôèð, 1972). Lacgalvis (2003) teigia, kad, norint gauti didþiausià ir geros kokybës derliø, ðiauriau esanèioje kaimyninëje Latvijoje laistyti braðkes bûtina. Lenkijoje, esant vidutinëms (pagal daugiametes normas) oro sàlygoms, drëkinimas gali padidinti braðkiø derliø 30 50 proc. (Rebandel, 1974). 1992 1995 m. atlikæ tyrimus, Rolbiecki ir Rzekanowski (1997) teigë, kad braðkiø auginimas bus naðus tik árengus drëkinimo sistemà. Ðiaurinëse ðalyse Norvegijoje, Ðvedijoje ir Suomijoje braðkës taip pat drëkinamos. Norvegijoje, Kondsrud (1978) duomenimis, lietinamø braðkiø derlius buvo didesnis 32 proc., o taikant laðeliná drëkinimà 23 proc. nei nedrëkinamø. Suomijoje, kaip ir 124

Lietuvoje, krituliø kiekis virðija suminio iðgaravimo dydá, bet vegetacijos laikotarpiai taip pat bûna sausringi, tuomet braðkes rekomenduojama drëkinti. Kinnanen ir Säkö (1979) tyrimais Suomijoje nustatë, kad lietinamø braðkiø uogos bûna daug stambesnës. Lietuvoje plaèiausiai buvo tiriama ávairiø veisliø bei agrotechniniø priemoniø átaka braðkiø augimui, vystymuisi, derliaus dydþiui, atsparumas ligoms bei kenkëjams, taèiau braðkiø drëkinimas Lietuvoje iki ðiol tirtas nebuvo. Nors Lietuvos spaudoje galima rasti informacijos apie braðkëms optimalø dirvoþemio drëgmës reþimà, taèiau tai tik rekomendacijos, pagrástos uþsienio ðalyse atliktais tyrimais. Lietuva yra periodinës drëgmës pertekliaus zonoje, todël pirmiausia yra aktualus þemiø sausinimas, taèiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad vasaros laikotarpiais drëkinimas yra bûtinas, nes vidutiniðkai kas ketveri metai Lietuvoje bûna sausra, be to, augalams drëgmës trûksta ne tik sausringais ir vidutinio drëgnumo metais, bet ir labiau drëgnais metais (Dirsë ir kt. 1984; Dirsë, 2001). Darbo tikslas ávertinti drëkinimo tikslingumà Lietuvos klimato sàlygomis ir nustatyti drëkinimo átakà braðkiø ûkiniams ir biologiniams rodikliams. Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø objektas. 2001 2004 m. lauko eksperimentiniais tyrimais buvo tirta drëkinimo átaka Senga Sengana veislës braðkiø derlingumui, vienos uogos masei, dauginimosi savybëms bei lapo asimiliacinio pavirðiaus plotui. Tyrimø schema. Apskaitinio (derliui apskaièiuoti) bandymø laukelio plotas 20 m 2 (Ìàðêîâ, 1985). Sodinimo schema eilëmis, 0,8 0,3 m (daigø skaièius 1 ha 41 666 vnt.). Visi bandymø laukeliai iðdëstyti vienas greta kito viena eile, tarp laukeliø paliekat skiriamàsias juostas, kad bûtø iðvengta átakos. Pirmaisiais ir treèiaisiais drëkinimo reþimo tyrimø metais bandymø laukeliuose augo ir derëjo antrøjø ir treèiøjø augimo metø braðkës, o ketvirtaisiais tyrimø metais (2004 m.) pirmøjø augimo metø braðkës (sodinta 2003 m. rugpjûèio 6 d.). Visos agrotechninës priemonës pasirinktos atsiþvelgiant á braðkiø auginimo technologijas (Uselis ir Raðinskienë, 2000; Intensyvios..., 2002; Darrow, 1966). Dirvos cheminiø savybiø analizë atlikta Lietuvos þemdirbystës instituto Agrocheminiø tyrimø centre. Dirvoþemis vidutinio humusingumo 2,34 2,89 proc. (tirta Hereus aparatu), ph kinta nuo 6,9 iki 7,1, bendras azoto kiekis 0,18 0,22 proc. (nustatytas Kjeldalio metodu), P O 194 280 mg kg -1, 2 5 K O 267 272 mg kg -1. Prieð áveisiant braðkynà, buvo áterpta 60 t ha -1 mëðlo. Kitais 2 augimo metais braðkës træðtos bechlorëmis kompleksinëmis tràðomis Kemira Cropcare 10-10-20 (NPK): pavasará ir po derliaus nuëmimo po 30 g m -2. Piktþolës naikintos ravint bei purenant tarpueilius. Nuo kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) augalai purkðti 0,2% eupareno skiediniu, pirmà kartà þydint 10 proc. þiedø, antrà kartà 50 proc. þiedø. Tyrimø metodika. Drëkinimo reþimo tyrimø lauko bandymams buvo pasirinkta literatûroje (Dirsë ir kt., 1984) rekomenduota schema: liejimo norma vegetacijos laikotarpiu kintanti (atsiþvelgiant á ðaknø vystymosi dinamikà) ir visiems bandymo variantams vienoda. Sodinant braðkes, liejimo norma lygi 10 mm, po vieno mënesio 15 mm, dar po mënesio 20 mm. Tokio dydþio (20 mm) liejimo norma taikyta visà tolesná braðkiø auginimo laikotarpá. Pagal dirvoþemio augalinio sluoksnio drëgmæ nustatyti du liejimo variantai. Pirmojo varianto laukeliai buvo liejami pagal teorines for- 125

mules (Êîñòåêîâ, 1960) apskaièiuotu reþimu, kad prieð laistant drëgmë aktyviajame dirvoþemio sluoksnyje (0 30 cm) bûtø artima 70 proc. LDI, antrojo 80 proc. LDI. Drëkinimo veiksmingumui nustatyti buvo atlikti kontrolinio varianto be papildomo drëkinimo, natûraliomis sàlygomis tyrimai. Atlikdami drëkinimo reþimo tyrimus, kiti tyrëjai pasirenka variantà, kai liejama dirvoþemio drëgmei sumaþëjus iki 60 proc. LDI. Atliekant ðiuos bandymus, buvo atsiþvelgta á rekomendacijas (Ìàðêîâ, 1985; Ãîë åíêî ir kt., 1985) ir prieð liejant braðkes pasirinkta optimali 70 proc. LDI drëgmë. Maksimali leidþiama dirvoþemio drëgmës riba prilyginta virðutinei optimalios drëgmës ribai LDI. Dirvoþemio drëgmës atsargos buvo nustatytos termostatiniu metodu. Dirvoþemio ëminiai imti Izmailovskio tipo gràþtu kas 10 cm iki 60 cm gylio. Visi lauko bandymai atlikti trimis pakartojimais. Tyrimø laikotarpiu braðkës buvo drëkinamos lietinant. Braðkiø ûsø skaièius nustatytas pagal bendrà kieká kere ir skroteliø skaièiø. Lapø pavirðiaus plotas yra vienas ið augimo ir produktyvumo rodikliø. Atliekant tyrimus naudota lapø ploto matavimo kompiuterine programa Rootedge (Pranckietis ir Lanauskas, 2001). Braðkiø derlius nustatytas tiesioginiu svorio metodu, sverta elektroninëmis svarstyklëmis 1g tikslumu. Uogos skintos kas 2 3 dienas, tà paèià dienà visø bandymo variantø laukeliuose. Vienos uogos masë nustatyta kiekvieno skynimo metu sveriant 100 atsitiktinai paimtø uogø. Duomenø patikimumas ávertintas statistiniais metodais. Variantø skirtumams ávertinti naudotas 5 proc. LSD (R ) kriterijus. Darbo rezultatai ir jø aptarimas. Tiriamojo laikotarpio meteorologinës sàlygos. Augalø aprûpinimas drëgme daþniausiai vertinamas netiesioginiu metodu pagal G. Seleninovo hidroterminá koeficientà HTK (Dirsë ir kt., 1984). Vertintas geguþës rugsëjo mën. laikotarpis. 2001 m. buvo ðilti (vidutinë oro temperatûra T 15,3 C), bet lietingi: HTK 1,67, krituliø kiekis (H) 378 mm (30 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas maþas 4,6 mb. 2002 m. buvo ypaè ðilta (17,3 C) ir nepakankamai drëgna: HTK 0,91, H 234 mm (90 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas didelis 8,3 mb, net 3,4 mb didesnis uþ daugiametæ normà. Ðilta (15,8 C) ir pakankamai drëgna buvo 2003 m.: HTK 1,3, H 302 mm (64 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas vidutinis 5,4 mb. Pagal daugiametæ vidutinæ oro temperatûrà 2004 m. metais buvo vësu (14,5 C) ir ðlapia: HTK 1,62, H 313 mm (60 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas maþas 4,4 mb. Apþvelgus meteorologiniø sàlygø kaità tiriamuoju laikotarpiu galima teigti, kad tyrimø laikotarpiu meteorologiniø sàlygø kaita atitiko bendràsias Lietuvos teritorijai bûdingas klimato sàlygas bei pasiskirstymo tendencijas pagal vegetacijos laikotarpio drëgnumà (Dirsë, 2001), tai leido ávairiapusiðkiau ávertinti drëkinimo átakà braðkiø vystymuisi. Drëkinimo átaka braðkiø derliui. Ðlapiais 2001 m. uogos skintos nuo birþelio mën. 13 d. iki liepos mën. 13 d. 2000 m. braðkiø þiedø diferenciacijos metu drëkinimo reþimo tyrimai atlikti nebuvo, tad ðio laikotarpio dirvoþemio drëgmës reþimo átaka 2001 m. derliui buvo vienoda visuose bandymø laukuose. Taip pat, atsiþvelgiant á tai, kad 2001 m. lieti nereikëjo (natûralios dirvoþemio drëgmës atsargos buvo optimalios braðkëms augti), visø variantø vidutinis braðkiø derlius buvo vienodas, bandymø laukeliuose kito nuo 9,9 iki 10,1 t ha -1 (1 lentelë). 126

Tyrimø metai Year of investigation 1 lentelë. Vidutinis braðkiø derlius, t ha -1 Table 1. The average yield of strawberry (t ha -1 ) nedrëkinta (kontrolë) Non irrigated (control) derlius yield 2001 9,9 10,1 derlius yield 127 Variantai Treatments drëkinta irrigated 80 100% LDI / FC 70 100% LDI / FC ± % derlius yield ± % 2002 9,9 12,2 2,3 123,2 10,6 0,7 107,1 2003 6,3 12,9 6,6 204,8 7,9 1,6 125,4 2004 16,7 23,3 6,6 139,5 - - - 2003 * 1,0 1,5 0,5 150,0 - - - 2004 * 3,1 4,8 1,7 154,8 3,3 0,2 106,5 Vidutinis visø 7,8 10,8 3,0 137,7 8,0 1 0,2 1 113,0 1 metø The average of all (R 3,04) (R 1,) years Vidutinis, išskyrus 1 pirmuosius augimo 10,7 14,6 3,9 136,1 9,52 1 1,2 1 116,2 1 metus (R 5,1) (R 1,76) The average without the first growth year Vidutinis 1- pir- maisiais augimo 2,1 3,2 1,1 153,7 - - - metais The average of the (R 7,6) first growth year * pirmøjø augimo metø / the firth growth year; 1 stebëjimø vidurkis, iðskyrus 2004 ir 2003 * m. / the average without 2004 and 2003 * years; LDI / FC lauko drëgmës imlumas/ field capacity Liejimo átaka iðryðkëjo tik 2002 ir 2003 m. Sausais ir ðiltais 2002 m. dël ankstyvos vegetacijos pradþios pirmosios uogos sunoko jau geguþës mën. paskutinëmis dienomis. Derëjimas truko iki birþelio mën. treèiojo deðimtadienio. Vidutinis kontrolinio varianto braðkiø derlius buvo 9,9 t ha -1. Antrojo varianto braðkiø derlius (80 100 proc. LDI) buvo didesnis 23,2 proc. (2,3 t ha -1 ) uþ kontrolinio (nedrëkinta) varianto derliø, o pirmojo (70 100 proc. LDI) 7,1 proc. (0,7 t ha -1 ). Ávertinus 2001 m. dirvoþemio drëgmës sàlygas þiediniø pumpurø diferenciacijos laikotarpiu ir þinant, kad palankus dirvoþemio drëgmës reþimas antrojoje vegetacijos pusëje turi didelës átakos kitø metø derliui (Smith ir kt., 1999), galima teigti, kad tai ir lëmë nedidelá derliaus priedà 2002 m. (nes 2001 m. braðkiø laistyti nereikëjo). Vidutinio drëgnumo 2003 metais treèiøjø derëjimo metø braðkyne uogos skintos nuo birþelio mën. 13 iki liepos 12 d. Ðiais metais derliaus skirtumas tarp variantø buvo didþiausias (nuo 1,6 iki 6,6 t ha -1 ). Antrojo varianto (80 100 proc. LDI) derlius buvo 12,9 t ha -1 didesnis (5 t ha -1 ) uþ pirmojo varianto (70 100 proc. LDI) derliø 7,9 t ha -1 ir dvigubai didesnis uþ kon-

trolinio (nedrëkinta) varianto 6,3 t ha -1. Pirmojo varianto derlius buvo 25,4 proc. (1,6 t ha -1 ) didesnis uþ kontrolinio, bet 39 proc. (5 t ha -1 ) maþesnis uþ antrojo varianto derliø. Toká derliaus priedà lëmë palankus dirvoþemio drëgmës reþimas 2002 m. rugpjûèio rugsëjo mën., nes visos kitos agrotechninës sàlygos buvo vienodos visuose laukeliuose. 2003 m. buvo atliekami pirmøjø augimo metø braðkiø fiziologiniai tyrimai, taip pat palygintas derlius ir vidutinë vienos uogos masë. Rekomenduojama braðkes auginti trejus metus, taèiau gausiausiai jos dera antraisiais ir treèiaisiais augimo metais. Bandymø lauke nedrëkinamø braðkiø derlius buvo 1,0 t ha -1, o drëkinamø (80 100 proc. LDI) 1,5 t ha -1 (didesnis 14,6 proc.). Pirmøjø metø derlius nustatytas ir 2004 metais pirmøjø augimo metø braðkyne. Pirmosios uogos sunoko birþelio mën. 11 d., o paskutinës uogos nuskintos liepos mën. 16 d. Gautas negausus derlius (1 lentelë): pirmøjø augimo metø braðkiø derlius nedrëkinant (kontrolë) buvo 3,1 t ha -1, pirmojo varianto 3,3 t ha -1, o antrojo 4,8 t ha -1, arba atitinkamai 6,5 ir 54,8 proc. didesnis uþ kontrolinio (nedrëkinta) varianto derliø. 2004 metais antrøjø augimo metø derlius gautas tik fiziologiniø tyrimø laukeliuose, kuriuose drëkinimo reþimas palaikytas nuo 80 iki 100 proc. LDI. Antraisiais braðkiø augimo metais nedrëkinant gautas 16,7 t ha -1 derlius, o laistant 23,3 t ha -1. Braðkiø derliaus priedas optimaliomis dirvoþemio drëgmës sàlygomis buvo 139,5 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu. Apibendrinus visø tyrimø metø (2001 2004 m.) rezultatus, vidutinis kontrolinio (nedrëkinta) varianto derlius buvo 7,8 t ha -1, pirmojo (70 100 proc. LDI) varianto 8 t ha -1, o antrojo (80 100 proc. LDI) varianto 10,8 t ha -1. Palaikant dirvoþemio drëgmæ 80 100 proc. LDI, braðkiø derliaus priedas, palyginti su kontrole, gautas didþiausias 3 t ha -1 (137,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu), antraisiais ir treèiaisiais braðkiø derëjimo metais derliaus priedas buvo 3,9 t ha -1 (136,1 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu), o pirmaisiais 1,1 t ha -1 (153,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu). Drëkinimo átaka vienos uogos masei. Auginant braðkes, svarbu ne tik gausus uogø derlius, bet ir jø kokybë. Vienas ið kokybës rodikliø vidutinë uogos masë, kurià nulemia agrotechnika, aplinkos sàlygos ir veislës savybës (Uselis, 1996). Drëkinimo átaka vienos uogos masei tirta visais tyrimø metais. 2001 m. braðkiø þydëjimo ir uogø mezgimo bei derëjimo laikotarpiu braðkës nelaistytos (pakako atmosferos krituliø). Vidutinë vienos uogos masë 2001 m. buvo 10,9 11,0 g. Gauti variantø vidurkiø skirtumai neesminiai (2 lentelë). 2002 m. braðkës lietos þydëjimo ir uogø nokimo laikotarpiu, tai turëjo átakos uogø dydþiui visà derëjimo laikotarpá (1 pav.). Uogos pagal vidutinæ vienos uogos masæ skirstomos á smulkias (iki 5 g), vidutinio stambumo (5 10 g) ir stambias (10 g ir daugiau) (Intensyvios..., 2002). Kontrolinio varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 7,7 g, pirmojo varianto (70 100 proc. LDI) 8,4 g, o antrojo (80 100 proc. LDI) 9,4 g. Antrojo varianto viena uoga svërë vidutiniðkai 1,0 g daugiau (2 lentelë) nei pirmojo varianto (palyginti su kontroliniu 1,7 g). Nustatytas variantø skirtumo kriterijus R tarp kontrolinio ir antrojo (80 100 proc. LDI) variantø buvo 0,73; lyginant kontroliná variantà su pirmuoju (70 100 proc. LDI) variantu R 0,6, lyginant drëkinamus variantus 0,58. Drëkinimas vienos uogos masës dydþiui átakos turëjo, skirtumai tarp variantø esminiai. 128

1 pav. Vidutinë vienos uogos masë 2002 m. Fig. 1. The average weight of single berry in 2002 harvesting period of strawberry 2 lentelë. Vidutinë uogos masë, g Table 2. Average berry weight (g) Skirtumas tarp Vidurkis variantø Patikimumas Tyrimø Average Difference between Signification metai Year of investigation treatments Drëkinta Irrigated 70 100% 2002 7,7 8,4 0,7 109,5 8,22 * 5,59 0,60 2003 4,7 6,2 1,5 131,3 20,55 ** 4,96 0,72 2004* 6,8 7,0 0,1 102,0 0,24 4,6 0,59 Vid. uogos masë 7,3 7,9 0,60 110,9 11,46 ** 4,07 0,34 Average berry weight Nedrëkinta ± % F fakt. F R Non irrigated LDI / FC 1 2 3 4 5 6 7 8 2001 10,9 11,0 0,1 100,9 0,1 5,12 0,69 Nedrëkinta Non irrigated Drëkinta Irrigated 80 100% LDI / FC 129 ± % F fakt. F R 1 2 3 4 5 6 7 8 2001 10,9 11,0 0,1 100,9 0,1 5,12 0,69 2002 7,7 9,4 1,7 121,9 29,67 ** 5,59 0,73 2003 4,7 6,6 1,9 140,9 21,98 ** 4,96 0,92 2004 8,2 8,7 0,6 106,7 5,38 * 4,6 0,51 2003* 5,2 6,9 1,7 133,3 10,32 ** 5,12 1,22 2004* 6,8 7,5 0,7 109,0 3,49 4,6 0,71 Vid. uogos masë Average berry weight 7,1 8,2 1,1 118,8 39,1 ** 3,98 0,33

2 lentelës tæsinys Drëkinta 70 100% Irrigated 80 100% ± % F fakt. F R LDI / FC LDI / FC 1 2 3 4 5 6 7 8 2002 8,4 9,4 1,0 111,3 14.81 ** 2,36 0,58 2003 6,2 6,6 0,5 107,3 3,52 4,96 0,54 2004* 7,0 7,5 0,5 106,9 2,49 4,60 0,657 Vid. uogos masë Average berry weight 7,19 7,81 0,6 108,5 12,33 ** 4,14 0,34 * pirmøjø augimo metø / the first growth year; LDI / FC lauko drëgmës imlumas / field capacity 2003 m. braðkës lietos þydëjimo pabaigoje (antrasis variantas 80 100 proc. LDI) uogø nokimo (pirmasis variantas 70 100 proc. LDI) laikotarpiu. Vidutinis vienos uogos masës skirtumas tarp kontrolinio (nedrëkinta) ir pirmojo varianto (70 100 proc. LDI) laukeliø buvo 1,5 g, o tarp kontrolinio ir antrojo 1,9 g (2 lentelë). Nustatytas variantø skirtumo kriterijus R tarp kontrolinio ir pirmojo varianto 0,72, o tarp kontrolinio ir antrojo 0,92. Drëkinimas turëjo átakos abiem variantams. Palyginti su ankstesniais metais (2001 ir 2002 m.), uogos buvo smulkesnës, tam átakos turëjo augalø fiziologinis amþius (tretieji augimo metai). Kontrolinio ir drëkinamø variantø buvo stambios tik pirmojo skynimo uogos (> 10 g) (2 pav.). 2 pav. Vidutinë vienos uogos masë 2003 m. treèiaisiais braðkiø augimo metais Fig. 2. The average weight of single berry in 2003 harvesting period of strawberry Antrojo rinkimo metu kontrolinio varianto uogos buvo vidutinio stambumo (5 10 g), o vëliau vidutinë vienos uogos masë buvo maþesnë nei 5 g (smulkios uogos). Drëkinant vidutinio stambumo uogos skintos iki birþelio mën. pabaigos. 2003 m. pirmøjø augimo metø vidutinë vienos uogos masë drëkinant buvo 6,9 g, o nedrëki- 130

nant 5,2 g. Drëkinamø braðkiø uogos buvo didesnës vidutiniðkai 1,7 g. Drëkinimo átaka buvo didelë nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 1,22. 2004 m. antrojo varianto braðkiø laukeliai lieti uogoms nokstant (80 100 proc. LDI), pirmojo varianto laukeliai lieti tik po derliaus nuëmimo. Pirmøjø augimo metø kontrolinio varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 6,8 g, pirmojo varianto 7,0 g, o antrojo 7,5 g. Nors antrojo varianto (80 100 proc. LDI) vidutinë vienos uogos masë buvo didesnë 0,7 g, taèiau ðis skirtumas, esant 95 proc. tikimybës lygiui, neesminis. Variantø skirtumo kriterijus R 0,71. 2004 m. antrøjø augimo metø vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 8,2 g, o drëkinant (80 100 proc. LDI) 8,7 g, arba 0,5 g didesnë, taèiau pagal statistiná Fiðerio patikimumo kriterijø ðis skirtumas esminis esant 95 proc. tikimybei, R 0,61. Apibendrinus visø tyrimø metø duomenis, vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 7,3 g, pirmojo varianto (70 100 proc. LDI) 7,9 g, o antrojo (80 100 proc. LDI) 8,2 g. Skirtumas tarp kontrolinio ir pirmojo variantø vidutinës vienos uogos masës buvo 0,6 g (R 0,34), o tarp kontrolinio ir antrojo variantø 1,1 g (R 0,33). Palyginus drëkinamø variantø vidutinës vienos uogos masës skirtumus nustatyta, kad skirtumas esminis buvo tik 2002 m. (skirtumas 1 g, R 0,58). Drëkinimo átaka braðkiø dauginimosi savybëms. Ûsø augimo intensyvumo kitimas priklauso nuo braðkiø veislës, sodinimo laiko, kerelio amþiaus bei augimo sàlygø. Pirmøjø metø derliø lemia sodinimo terminai ir daigø kokybë. Pagal privalomuosius I rûðies reikalavimus versliniams braðkynams veisti liepos rugpjûèio mën. sodinamoji medþiaga turi turëti ne maþiau kaip 3 lapus, ðaknys turi bûti ne trumpesnës kaip 4 cm; rugsëjo-spalio mën. 4 lapus ir 6 cm ilgio ðaknis (Intensyvios..., 2002). Drëkinimo átaka braðkiø ûsø ir skroteliø vystymuisi buvo tirta 2003 m. natûraliomis sàlygomis (kontrolë) ir palaikant optimalias dirvoþemio drëgmës atsargas (80 100 proc. LDI). Duomenys pateikti 3 lentelëje, vardiklyje pateiktas vidutinis, skaitiklyje maþiausias ir didþiausias braðkiø ûsø ir skroteliø kiekis. Drëkinto tyrimø varianto visi tirti rodikliai buvo aukðtesni, palyginti su nedrëkintu. Rugpjûèio mën. pradþioje abiejuose variantuose nebuvo skroteliø, kurios atitiktø I rûðies reikalavimus. Po mënesio vidutiniðkai vienas nedrëkinamo varianto braðkiø keras uþaugino po 1-à I rûðies skrotelæ, o drëkinamo po 7 skroteles. II rûðies vidutinis skroteliø skaièius rugpjûèio pradþioje nedrëkinat buvo 3,2, o drëkinant 7,2. Rugsëjo mën. pradþioje vidutinis vieno kero skroteliø kiekis nedrëkinant buvo 8,5 ir 15 drëkinant. Vieno drëkinamo varianto braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinamo varianto. Skirtumas pagal Stjudento kriterijø esminis esant 95 proc. tikimybës lygmeniui. Drëkinimo átaka braðkiø lapø asimiliaciniam pavirðiui. Lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas vienas ið braðkiø vystymosi rodikliø. Braðkiø lapai pradeda intensyviai formuotis ir augti, kai oro temperatûra aukðtesnë kaip + 5 C. Kai braðkës þydi, lapai auga lëèiau, o uogø nokimo laikotarpiu jie beveik neauga. Antroji lapø augimo banga prasideda po derliaus nuëmimo. Pagal Darrow (1966) lapø plotas tiesiogiai susijæs su ateinanèiø metø uogø skaièiumi. Átakos turi ir lapø skaièius, nes kuo daugiau lapø, tuo daugiau suformuojama þiedynø. Taigi, kuo didesnis lapø plotas bei jø asimiliacinis pavirðius, tuo didesnis uogø kiekis. Braðkiø ragelis, spalio mën. turintis iki dviejø lapø, pajëgus uþauginti vienà þiedynà su 3 5 uogomis, o 15 lapø turintis augalas gali 131

3 lentelë. Vidutinis sodinamosios medþiagos kiekis ið braðkiø kero 2003 m. Table 3. The average of runner production from single strawberry plant 2003 Braðkiø ûsai Skrotelës, vnt. Data Runner Rosettes Date kiekis, vnt. ilgis, cm I rûðis II rûšis be ðaknø number, units length (cm) the first class the second class no roots Nedrëkinami Non irrigated 08 06 9,5 36,1 0 3,2 3,2 7 12 28,2 49,4 0 1 7 0 5 09 06 08 06 09 06 9,8 36,5 1 8,5 4,6 6 13 26,8 40,9 0 2 6 10 1 6 Drëkinami (80 100 % LDI) Irrigated 80 100% FC 13,2 40,7 0 7,2 5,5 9 17 34,4 43,2 0 5 9 3 8 17,3 42,5 7 15 6,7 12 24 30,1 47,7 5 8 11 24 5 11 Vidutinis skirtumas tarp variantø Difference between treatments 08 06 + 3,4 + 4,2 0 + 4 + 2,3 09 06 + 7,8 + 7,1 + 6 + 6,5 + 2,1 Vidurkiø skirtumo patikimumas R Reliability of difference according LSD 08 06 4,13 7,82-3,45 3,55 09 06 6,48 9,76 0,94 5,09 2,67 vardiklyje pateiktas vidutinis, skaitiklyje maþiausias ir didþiausias ûsø ir skroteliø skaièius / in the denominator is given the average, in the numerator the minimum and the maximum number of runners and rosettes; LDI / FC lauko drëgmës imlumas / field capacity subrandinti iki 25 uogø (Darrow, 1966). Þinoma, tai labai priklauso nuo braðkiø veislës savybiø. Nepaisant to, vyravo nuomonë, kad drëkinimas lemia spartø lapø augimà, o intensyviai augantys lapai sumaþina derliø. 1999 2000 m. Pranckietienës ir Pranckieèio (2003) LÞÛU atlikti tyrimai nepatvirtino ðio teiginio. Uselis (Intensyvios..., 2002) taip pat teigia, kad vasarà uþaugusiø lapø skaièius ir bûklë lemia ateinanèiø metø derliø. 2003 m. atlikti tyrimai parodë, kad drëkinant asimiliacinis lapø pavirðius ið esmës padidëjo (F 24,04; F 4,96) nei nedrëkinant (3 pav.): R 217,752, R fak 01 309,728. Treèiøjø augimo metø braðkiø lapø asimiliacinis pavirðius nuo pat vegetacijos pradþios buvo didesnis, palyginti su nedrëkinamu variantu (geguþës 16 d. nedrëkinant vidutinis lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo 670 cm 2, o drëkinant 880 cm 2 ). Tam átakos turëjo 2002 m. sausringa vasaros pabaiga ir rugsëjis. Liejimas 2003 m. 132

geguþës paskutiná ir birþelio pirmàjá deðimtadiená bei vëlesniu laikotarpiu taip pat turëjo átakos lapø skaièiui ir jø plotui. Geguþës mën. 26 d. lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas nedrëkinant buvo 1 260 cm 2, o drëkinant 1 720 cm 2 (1,37 karto didesnis nei nedrëkinamø). Birþelio mën. 10 d. lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas nedrëkinant buvo 2 390 cm 2, o drëkinant 2 883 cm 2 (1,21 karto didesnis nei nedrëkinamø). Uogø derëjimo laikotarpiu (nuo birþelio mën. 17 d. iki liepos mën. 12 d.) lapai augo lëèiau. Vëliau intensyviai vystësi ir augo nauji vasariniai lapai. Liepos mën. 20 d. nedrëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo 3 379 cm 2, o drëkinamø 4 001 cm 2 (1,18 karto didesnis nei nedrëkinamø). 3 pav. Vidutinis braðkiø kero lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas 2003 m.: a treèiaisiais augimo metais; b pirmaisiais augimo metais Fig. 3. The average leaf assimilation area of single strawberry plant in 2003: a the third growth year, b- the first growth year Balandþio 22 d. sodintø daigø asimiliacinio pavirðius plotas kito skirtingai, tai priklausë nuo drëkinimo. Jau paliejus pirmuosius kartus (geguþës mën. treèiàjá ir birþelio mën. pirmàjá deðimtadiená), drëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo iki 1,4 karto didesnis nei nedrëkinamø. Birþelio mën. 16 d. vidutinis abiejø variantø vieno kero lapø skaièius buvo 11,5, asimiliacinio lapø pavirðius plotas nedrëkinant buvo 525, drëkinant 670 cm 2. Kadangi pirmaisiais augimo metais braðkës dera negausiai, derëjimo laikotarpiu lapø augimas sulëtëjo nedaug. Liepos 1 d. vidutinis vieno kero lapø skaièius nedrëkinant buvo 15, o drëkinant 17. Lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas nedrëkinant buvo 757 cm 2, o drëkinant 1 190 cm 2 (1,57 karto didesnis nei nedrëkinant). Paliejus liepos ir rugpjûèio mën. ðis skirtumas dar labiau iðryðkëjo ir rugpjûèio mën. 20 d. buvo beveik dvigubai (1,94 karto) didesnis 133

drëkinant (2 8 cm 2 ) nei auganèiø natûraliomis sàlygomis (1 448 cm 2 ). Drëkinamø braðkiø lapo asimiliacinio pavirðiaus plotas buvo ið esmës didesnis uþ nedrëkintø: F 10,55, F 4,67, R 292,872, o R 408,361. Vidutinis vieno kero lapø fakt 01 skaièius drëkinant buvo 41, o nedrëkinant tik 20. Skirtumas esminis: F 10,95, fakt F 5,99, R 8,133, o R 12,32. Nedrëkinamø braðkiø lapø asimiliacinio pavir- 01 ðiaus plotas padidëjo tik rugsëjo mën. (2 772 cm 2 ), kai atmosferos krituliai papildë dirvoþemio drëgmës atsargas, taèiau toks vëlyvas lapø augimas nëra teigiamas reiðkinys, nes sutrumpëjus dienos ilgumui ir nukritus oro temperatûrai, prasideda þiediniø pumpurø diferenciacija. Intensyviai auganti lapija lëtina ir atitolina þiedø diferenciacijos procesà tuo paèiu já sutrumpindama (Intensyvios..., 2002). Iðvados. Norint gauti gausø geros kokybës konkurencingà braðkiø derliø Lietuvos klimato sàlygomis, braðkes tikslinga drëkinti ir sausais, ir vidutinio drëgnumo metais. Drëkinimas turëjo esminës átakos braðkiø derliaus priedui ir fiziologiniams rodikliams. 2001 2004 m. tyrimø laikotarpiu vidutinis braðkiø derlius nedrëkinant buvo 7,8 t ha -1, o drëkinant (80 100 proc. LDI) 10,8 t ha -1. Vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 7,1 g, drëkinant (80 100 proc. LDI) 8,2 g. Drëkinant braðkës uþaugino skroteliø 2,5 karto daugiau nei natûraliomis sàlygomis. Gauta 2006-06-01 Parengta spausdinti 2006-12-11 Literatûra 1. Darrow G. M. The strawberry: History, Breeding and Physiology. San Francisko, 1966. http://www.nal.usda.gov/pgdic/strawberry/book/bok9teen.htm 2. Dirsë A., Kusta A., Stanislovaitytë A. Þemës ûkio kultûrø drëkinimo reþimas. V.: Mokslas, 1984. 3. Dirsë A. Þemës ûkio augalø vegetacijos laikotarpiø drëgmingumas // Þemës ûkio mokslai. 2001. Nr. 3. P. 51 56. 4. Intensyvios uoginiø augalø auginimo technologijos (sud. N. Uselis). Babtai, 2002. 5. Kinnanen H. and Säkö J. Irrigation requirements for strawberry // Annales Agriculturae Fenniae. 1979. 18. P. 160 167. 6. Kondsrud K. Vatningsforkk med jordbaer // Forskn. Forsk. Landbr. 1978. 29, 3. P. 301 312. 7. Lacgalvis E. Evaluation of strawberry growing trends // Agricultural Technique and Technologies on the light Agenda 21: Material of the international conference of science. Akademija, 2003. P. 38 41 8. Naumann W. D. Die Wirkung zeitlich begrenzter Wassergaben auf Wuchs und Ertragsleistung von Erdbeeren // Gartenbauwissenschaft. 1961. 26. P. 441 458. 9. Pranckietis V., Lanauskas M. Rootedge kompiuterinës programos naudojimo metodiniai patarimai. Akademija, 2001. 10. Pranckietienë I., Pranckietis V. Braðkiø augimo ir derëjimo ypatumai taikant ekologinæ auginimo technologijà // Mokslo darbai. 2003. Nr. 59(12). P. 86 92. 11. Rebandel Z. Truskawki i poziomki. Warszawa, PWRiL. 12. Rolbiecki S., Rzekanowski C. Influence of sprinkler and drip irrigation on the growth and yield of strawberries grown on sandy soils // Acta Horticulturae. 1997. 439. P. 669 672. 134

13. Smith B. R., Mahr D. L., McManus P. S. Growing strawberries in Wisconsin. Madison, 1996. 14. Strabbioli G. A study on strawberry water requirements // Acta Horticulturae. 1988. 228. P. 179 186. 15. Uselis N. Braðkiø veisliø ávertinimas // Þemës ûkio mokslai. 1996. Nr. 1. P. 73 78. 16. Uselis N., Raðinskienë A. Braðkës // Ûkininko patarëjas. 2000. Nr. 46. 17. Àôàíàñèê Ã. È., Ãîë åíêî Ì. Ã., Ëèõà åâè À. Ï., Ìèõàéëîâ Ã. È. Ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûå ãèäðîòåõíè åñêèå ìåëèîðàöèé. Ìèíñê: Tåõíîëîãèÿ, 2000. 18. Ãîë åíêî Ì. Ã., Äåâÿòîâ À. Ñ., Ëàãóí Ò. Ä. Îðîøåíèå ñàäîâ è ÿãîäíèêîâ. Mocêâa: Óðàäæàé, 1985. 19. Êîñòåêîâ Í. À. Îñíîâû ìåëèîðàöèé. Ìîñêâà: Ñåëüõîçèçäàò, 1960. 20. Ìàðêîâ Þ. À. Ïðîãðàììà è ìåòîäèêà èññëåäîâàíèé ïî îðîøåíèþ ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð: Ìåòîäè åñêèå ðåêîìåíäàöèé. Ìè óðèíñê, 1985. 21. Ðû êîâ Í. È, Îëåôèð Å. Ï. Òåõíèêà îðîøåíèå ñàäîâ è ÿãîäíèêîâ. Ìîñêâà: Ðîññåëüõîçèçäàò, 1972. SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES. 2006. 25(4). INFLUENCE OF IRRIGATION ON STRAWBERRIES SENGA SENGANA L. Taparauskienë Summary The investigations were carried out in the Middle Lithuania (Kaunas region) during 2001 2004. In the territory of investigations the soil was calcareus deeper gleyic leached soil, IDg4-k, (sod podzolic JP v ), mechanical composition light loam l on clay loam. Experimental investigations were focused on Senga Sengana strawberry cultivar. The aim of the work was to determine the influence of irrigation on strawberry yield and others indicators. Irrigation effect on yield and other strawberry indicators have been analyzed and it was determined, that irrigation has a significant influence on the increase of total yield, fruit size, runner production and leaf assimilation area. The differences between irrigated and non-irrigated versions are essential and statistically significant (p 0.). In 2001 2004 average yield of non-irrigated strawberry was 7.8 t/ha and this one of irrigated 8 t/ha (the first treatment 70 100% field capacity (FC)) and 10.8 t/ha (the second treatment 80 100% FC). Maintaining soil moisture conditions within the limits of 80 100% FC the increase of strawberry yield in comparison with nonirrigated was biggest 3 t/ha (or 137.7% of non irrigated treatment). Under natural soil moisture conditions average weight of single berry in the treatment without irrigation was 7.1 g, and with irrigation (80 100% FC) 8.2 g. The difference 135

between the average weight of single berry in control and in the first treatment was 0.6 g and between control and the second treatment was 1.1 g. In treatment with irrigation runner production from one strawberry plant was higher in comparison to that in non irrigated treatment. The amount of runner production in the treatment with irrigation was 2.5 times bigger comparing to that in the treatment without irrigation. Irrigation had a significant influence on the number of strawberry leaves and assimilation area. Key words: soil humidity, yield, berry size. 136