Inovatyvių braškių auginimo technologijų kūrimo ir tobulinimo raida Lietuvoje

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3). Inovatyvių braškių auginimo technologijų kūrimo ir tobulinimo raida Lietuvoje Nobertas Uselis Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai, Kauno r., el. paštas n.uselis@lsdi.lt Per 1988 2008 m. laikotarpį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI), atsižvelgiant į šalies ūkines-ekonomines bei socialines-demografines sąlygas, buvo kuriamos ir tobulinamos verslinių braškių auginimo technologijos. Tyrimų metu buvo gilintasi į braškių augimo, vystymosi ir derėjimo biologiją, o esminiai braškininkystės verslo aspektai buvo pagrįsti ekonomiškai. Per šį laikotarpį mokslinių tyrimų dėka nuo ekstensyvių, neracionalių verslinių braškių auginimo technologijų pereita prie labai intensyvių, ekonomiškai pagrįstų. Naujausios braškių auginimo tehnologijos užtikrina gausų geros kokybės desertinių uogų derlių jau pirmaisiais po sodinimo metais. Rinkoje esant ne mažesnei kaip 5 6 Lt kg -1 vidutinei uogų kainai, galima ir Lietuvoje pereiti prie vienamečio braškių auginimo ir taip užtikrinti didelių, puikios kokybės uogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui. Reikšminiai žodžiai: braškės, auginimo technologijos, veislės, derlius, uogų kokybė. Įvadas. Per pastarąjį dvidešimtmetį braškių auginimo technologijų kūrimas versliniams braškynams bei braškių veislių tyrimai Lietuvoje buvo vykdomi keliais etapais. Planuojant ir vykdant bandymus, visada buvo atsižvelgiama į uogų poreikį bei ūkinę-ekonominę bei socialinę-demografinę šalies padėtį. Praeito šimtmečio devintojo dešimtmečio viduryje dėl nepakankamo Lietuvos gyventojų aprūpinimo šviežiomis ir perdirbtomis uogomis buvo atkreiptas dėmesys į verslinių uogynų plėtrą šalyje. Tuo metu verslinių uogynų technologijos buvo atsilikusios ir dėl to buvo būtina plėsti mokslinius tyrimus ir tobulinti esamas bei kurti naujas uoginių augalų, taigi ir braškių, verslinio auginimo technologijas. Tuo metu buvo išplėsti verslinių bei reprodukcinių braškynų įveisimo laiko bei dirvos priežiūros būdų tyrimai, taikant braškių auginimo lygiame paviršiuje technologiją. Ieškant pažangiausių verslinių braškių auginimo technologijų, buvo tiriamos braškių frigo daigų išauginimo ir išlaikymo šaldytuve bei prikasus lauke technologijos bei tyrinėtas braškių augimas, vystymasis bei derėjimas veisiant braškynus šviežiai iškastais ir šaldytais frigo daigais. Deja, dėl ūkinių-ekonominių sąlygų braškių frigo daigų paklausa padidėjo tik pastaraisiais metais, kai išaugo desertinių braškių poreikis ne sezono metu. Šio tūkstantmečio pradžioje atlikti nesezoninių braškių auginimo nešildomuose šiltnamiuose, naudojant šaldytus frigo daigus, tyrimai. 153

Pastaraisiais metais verslinis braškių auginimas plečiasi (Kviklys ir kt., 2006), tačiau, atsižvelgiant į socialines-demografines sąlygas, kai iš šalies išvažiavo didelė dalis darbingų žmonių, uogininkystėje atsirado būtinybė diegti mechanizuotas, rankų darbo neimlias braškių auginimo technologijas. Be to, pagerėjus miesto žmonių pragyvenimo lygiui, vis paklausesnės tampa geros kokybės desertinės braškės, ypač ne sezono metu. Tačiau, nors Lietuvos gyventojų perkamoji galia ir padidėjo, bet ES šalyse senbuvėse geros kokybės desertinių uogų kaina yra žymiai didesnė. Neatsitiktinai pastaraisiais metais kuriama agroklimatiniu ir ekonominiu aspektais pagrįsta, maksimaliai mechanizuota desertinių braškių auginimo profiliuotame paviršiuje, taikant fertigaciją, technologija. Kadangi braškių veislė yra viena svarbiausių ir neatskiriama technologijos dalis, todėl visais technologijų tyrimo etapais buvo tiriamos ir veislės. Taikant naują braškių auginimo technologiją, būtina rasti ir tinkamiausią tai technologijai veislę. Be to, veislės nuolat keičiasi vienos pasensta, kitos sukuriamos, todėl braškių veislių tyrimai per pastarąjį laikotarpį buvo vykdomi nuolat, tik buvo taikomos skirtingos jų auginimo technologijos. Darbo tikslas išanalizuoti ir apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatus, gautus kuriant inovatyvias verslinio braškių auginimo technologijas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų. Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Pirmuoju etapu, kuriant ir tobulinant verslinių bei reprodukcinių braškių auginimo lygiame paviršiuje technologiją, buvo tirta braškių įveisimo laikas bei dirvos priežiūros būdai. Bandymų braškynuose atliktos braškių kerelių augumo, išsivystymo, žydėjimo gausumo, derlingumo bei uogų kokybės apskaitos. Antruoju etapu, kuriant ir tobulinant braškių frigo daigų auginimo ir laikymo technologiją bei nesezoninių braškių, įveistų šaldytais frigo daigais, auginimo technologiją, buvo tirta braškių daigų iškasimo laiko bei paruošimo būdų įtaka daigų išsilaikymui ir kokybei. Siekiant sukurti braškių auginimo technologiją, kurios dėka nesezoninių uogų derlius per metus būtų gaunamas vieną arba du kartus, atlikti šaldytais daigais nešildomame šiltnamyje pasodintų braškių auginimo būdų bei daigų kokybės tyrimai. Bandymų braškynuose atliktos braškių daigų kokybės, kerelių augumo, išsivystymo, žydėjimo gausumo, derlingumo bei uogų kokybės apskaitos. Trečiuoju etapu, kuriant ir tobulinant braškių auginimo lauke profiliuotame dirvos paviršiuje technologiją, buvo ištirti braškių auginimo ir dirvos priežiūros būdai. Atliktos braškių kerelių augumo, išsivystymo, augalų fiziologinių procesų eigos, žydėjimo gausumo, derlingumo bei uogų kokybės apskaitos. Braškių auginimo ir dirvos priežiūros būdai įvertinti ekonominiu atžvilgiu. Kiekviename tyrimų etape, gilinantis į braškių augimo bei derėjimo biologiją ir ieškant optimalių ūkinių-ekonominių braškių auginimo technologinių sprendimų, buvo nuolat tiriamos ir braškių veislės. Braškių veislių tyrimų bandymuose buvo vertinamas braškių atsparumas ligoms ir kenkėjams, žydėjimo gausumas, derlingumas bei uogų kokybė. Skirtingų veislių braškių auginimas įvertintas ekonomine prasme. Rezultatai ir aptarimas. Pirmasis verslinio braškių auginimo technologijų kūrimo etapas. Braškės Lietuvoje buvo ir yra viena iš labiausiai mėgstamų uogų, tačiau jų auginama ir suvartojama labai mažai, pavyzdžiui, 1984 m. vienam šalies 154

gyventojui teko tik 2,3 m 2 braškynų (Усялис, 1990). Be to, tuo metu braškių auginimo technologijos buvo netobulos ir versliniai šalies braškynai buvo nepakankamai produktyvūs. Neatsitiktinai daugiau kaip prieš 20 metų buvo užsibrėžtas tikslas atlikti silpniausių verslinio braškių auginimo technologijos grandžių išsamius mokslinius tyrimus ir sukurti racionalią, biologiškai ir ekonomiškai pagrįstą, verslinio braškių auginimo lygiame paviršiūje technologiją. Praeito šimtmečio devintajame dešimtmetyje pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo nustatyti optimalūs verslinių braškynų veisimo terminai, siejant juos su maksimaliu reprodukcinių braškynų panaudojimu. Buvo iš esmės patobulinta verslinių braškių auginimo technologija, leidžianti racionaliai išnaudoti reprodukcinius braškynus (Усялис, 1990). Tyrimais buvo nustatyta, kad geriausiai auga ir gausiausiai dera braškės, pasodintos šviežiai iškastais daigais rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį, balandžio antroje pusėje ar pirmomis gegužės dienomis. Vėlinant pavasarinį braškių sodinimą iki gegužės vidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų vystymosi ir per mažo išaugusių daigų kiekio braškynai būna retoki ir dera iš esmės prasčiau (Uselis, 1988). Braškių morfologinė analizė parodė, kad anksčiausiai žiedinių pumpurų diferenciacija prasideda vėliausiai pasodintų braškių, tačiau daugiausia generatyvinių pumpurų išaugina rudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės (Усялис, 1990). Tuo metu buvo sukurta braškių lapų paviršiaus ploto nustatymo metodika, leidžianti tiksliau ir paprasčiau lauko bandymuose apskaičiuoti lapų paviršiaus plotą (Samuolienė ir kt., 1988). Nelietinant reprodukciniai braškynai yra produktyviausi, kai veisiami rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje. Rugsėjo viduryje ir anksti pavasarį įveisto reprodukcinio braškyno produktyvumas iš esmės būna mažesnis, o šiuos braškynus veisti gegužės mėnesį dėl mažo išaugusių daigų kiekio ūkiškai neapsimoka. Didžiausias daigų kiekis gaunamas, kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiog prikasami lauke arba kasami anksti pavasarį pavasariniam braškynų veisimui (Усялис, 1990). Lauko sąlygomis be laistymo reprodukciniame braškyne rugpjūčio viduryje tik 5 15 proc. skrotelių išauga iki standartinių daigų. Rugsėjo viduryje standartinių daigų procentas siekia iki 30, o daigų kiekis priklausomai nuo įveisimo laiko padidėja 2 ar 3 kartus. Tuo tarpu vegetacijos pabaigoje standartinių daigų pagausėja iki 70 proc., o standartinių daigų kiekis iš ploto vieneto padidėja dar iki 3 kartų. Vadinasi, verslinius braškynus veisdami anksti pavasarį, išlaikome didelį jų derlingumą ir maksimaliai išnaudojame reprodukcinius braškynus. Plėsdami verslinius braškynus, uogininkai susidurdavo su gausiu braškynų piktžolėtumu, iš esmės mažinančiu braškynų produktyvumą. Išsamūs tyrimai parodė, kad versliniam braškynui būtina gerai paruošti dirvą ne tik naikinant trumpaamžes piktžoles žemės dirbimu, bet ir būtina naudoti herbicidą Raundapą arba jo analogus nuo sudygusių daugiamečių piktžolių. Tik gerai išvalius dirvą nuo daugiamečių piktžolių, galima supaprastinti ir atpiginti verslinio braškyno priežiūrą. 1997 1999 m. atlikus piktžolių cheminių ir mechaninių naikinimo sistemų skirtingo piktžolėtumo braškynuose agrobiologinį ir ekonominį įvertinimą, paaiškėjo, kad mažai piktžolėtame fone braškės produktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikintos dirviniu herbicidu Venzaru arba braškės dažnai ravėtos. Piktžolėtame fone efektyviausiai piktžolės išnaikinamos herbicidų kompleksu (Venzaru, Betanalu progres AM, Fiuziladu super ir Lontrelu). Mažiausia uogų savikaina buvo, kai keliais herbicidais 155

buvo purškiama kasmet pavasarį vieną kartą. Tyrimai parodė, kad braškynas, įveistas gerai paruoštoje dirvoje, būna 2 ar 3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 proc. derlingesnis, o uogų savikaina 13 proc. mažesnė, negu įveisus piktžolėtoje dirvoje (Kulikauskas, Uselis, 1999; Uselis, Kulikauskas, 2004). Toliau buvo ieškoma efektyvesnių herbicidų, tinkamų naudoti piktžolėms naikinti braškynuose. 2003 2004 tyrimų metais nustatyta, kad jauname braškyne tris kartus po 1,5 l ha -1 panaudoti Betanalas ekspertas ir Betanalas plius išnaikina atitinkamai 39 ir 35 proc. daugiau piktžolių ir 54 62 proc. labiau sumažina piktžolių masę, negu purškiant ta pačia Betanalo progres AM norma. Šie herbicidai beveik neturėjo įtakos bendram derančio braškyno piktžolėtumui, nes jie neveikia daugumos daugiamečių piktžolių. Braškių derlingumas ir uogų kokybė nepriklausė nuo panaudotų herbicidų (Uselis, 2007). Naujo herbicido Betanalo 160 SE jauname braškyne tyrimai parodė, kad skilčialapio tarpsnio piktžoles geriausiai naikino vienkartinė 6 l ha -1 ir per du kartus išpurkšta po 3 l ha -1 herbicido norma. Po 2 l ha -1 per tris kartus išpurkšta Betanalo 160 SE norma piktžoles veikė iš esmės prasčiau negu anksčiau minėtos normos, bet geriau negu standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC (norma 5 l ha -1 ) (Buskienė, Uselis, 2007). Plečiantis braškynams, iškilo braškių pakartotinio veisimo toje pačioje dirvoje problemos. Nustatyta, kad braškių šaknų zonoje gausu žalingų grybų, kurie gali sukelti braškių ligas ar šiaip susilpninti augalus. Tame pačiame plote 13 metų be pertraukos augdamos braškės (persodintos tris kartus) vidutiniškai išaugino 41 proc. mažiau ūsų, 30 proc. mažiau lapų, 28 proc. mažiau žiedynų, o derlius sumažėjo net 50 proc. Pakartotinai įveistų jautrių pašaknio ligoms veislių braškių augumas ir derlius sumažėjo daug greičiau ir stipriau, o atsparių pašaknio ligoms veislių braškių augumas ir derlingumas daug silpniau, bet vis dėlto sumažėjo (Lugauskas ir kt., 2003). Nustatyta, kad, ilgą laiką auginant braškes toje pačioje vietoje, dirvoje susikaupia daug žalingų grybų: Ascochyta fragaricola, Cercospora fragariae, Fusarium oxysporum, F. Solani, Perenospora fragariae, Phytoftora cactorum, Pythium intermedium, P. Ultimum, Plasmodiophora brassicae, Sclerotium rolfsii, Verticillium album. Nedidelį braškių produktyvumą pakartotinai įveistuose braškynuose sąlygoja ir braškių šaknų rizosferoje išskiriami žalingi grybų antriniai metabolitai. Ypač tai būdinga Penicilium genčiai: Penicillium janthinellum, P. Verruculosum var. Verrucosum, P. Canescens, P. Spinulosum (Lugauskas ir kt., 2003). Nustatyta, kad nenaudojant dirvą dezinfekuojančių priemonių braškes dažnai atsėliuoti rizikinga. Pastaraisiais metais vis daugiau auginama desertinių braškių, todėl labai svarbu išauginti uogas kuo kietesnes ir labai geros išvaizdos. Tam dažniausiai naudojamos turinčios kalcio mikroelementinės trąšos. Tačiau, tyrimus atlikus pakankamai įtręštame braškyne, nustatyta, kad žydėjimo metu trys papildomi braškių purškimai Kemira Ferticare 7-27-25, Phosfik 3-27-18, Trafos K 0-30-20, kalcio salietra ar Biokal 01 trąšomis neturėjo teigiamo poveikio ne tik derliui, vidutinei uogos masei, bet ir uogų tvirtumui. Tik išryškėjo, kad, dirvą patręšus kalcio salietra (150 kg ha -1 ), sumažėjo uogų tvirtumas, o nuo Biokal 01 sumažėjo erkių plitimas ir padidėjo sacharozės kiekis uogose (Lanauskas ir kt., 2006). Nors braškės geriau auga ir dera silpnai rūgščioje dirvoje, tačiau jos dažnai auginamos neutraliose ar net šarminėse dirvose. Augdamos šarminėse dirvose, braškės 156

blogai pasisavina geležį, jų lapai būna salotinės spalvos. Tyrimai parodė, kad, braškių augalus vegetacijos metu kas savaitę 8 kartus nupurškus geležies sulfato arba geležies chelato tirpalais, geležies koncentracija lapuose padidėjo atitinkamai 1,6 ir 3,2 proc., pagerėjo išorinė augalų būklė, tačiau nei derliui, nei uogų kokybei purškimas geležies trąšomis esminės įtakos neturėjo (Buskienė ir kt., 2006). Visapusiškai tobulinant braškių auginimo lygiame paviršiuje technologiją, buvo nuolat tiriamos ir braškių veislės. Taikant minėtą braškių auginimo technologiją, per 1988 2006 m. laikotarpį buvo ištirta per 50 Lietuvoje ir užsienyje išvestų braškių veislių. Laikotarpio pradžioje per 80 proc. verslinių Lietuvos braškynų buvo užsodinta Festivalnaja veislės braškėmis. Vėliau, padidėjus šaldymui skirtų uogų poreikiui, labai išplito Senga Sengana veislės braškės, tačiau visą laiką buvo ieškoma perdirbimui ir ypač desertui tinkamų naujų produktyvių, labai geros kokybės uogų braškių veislių. Įvairiais laikotarpiais buvo ištirta, atrinkta ir pasiūlyta versliniuose braškynuose auginti braškes šių veislių: ankstyvąsias Honeoye ; vidutinio ankstyvumo Venta, Dukat, Elkat, Induka, Rubinovyj Kulon ; vidutinio vėlyvumo Redgauntlet, Polka, Tenira, Dangė ; vėlyvąsias Senga Sengana, Nida, Holiday, Pegasus ir labai vėlyvas Pandora (Uselis, Rašinskienė, 1999; Uselis, Rašinskienė, 2000; Rašinskienė, Uselis, 2000; Uselis, Rašinskienė, 2001; Uselis, 2005; Uselis, 2005; Uselis ir kt., 2006). Visos atrinktos ir pasiūlytos braškių veislės ilgesnį ar trumpesnį laiką buvo auginamos Lietuvos versliniuose braškynuose. Iš lietuviškų braškių veislių daugiausia versliniuose braškynuose buvo auginama A. Misevičiūtės išvesta Venta, kuri mėgėjiškuose soduose išliko iki šių dienų. Taip pat mėgėjiškuose soduose dėl kerelių sveikumo ir gero derliaus perspektyvi lietuviška braškių veislė Dangė. Antrasis verslinio braškių auginimo technologijų kūrimo etapas. Augant žmonių pragyvenimo lygiui, atsirado geros kokybės desertinių uogų poreikis ir ne sezono metu. Buvo stengiamasi sukurti braškių auginimo technologiją, leidžiančią išauginti braškių uogas lauko sąlygomis kuo anksčiau vasarą ar net pavasarį. Tyrimais nustatyta, kad, paankstinus derėjimą polietileno plėvelės priedangomis, uogos pradeda nokti 8 12 dienų anksčiau. Tai leidžia nebrangiomis agropriemonėmis paaiškinti uogų derėjimą ir ilgesnį laiką gyventojus aprūpinti mėgstamomis desertinėmis uogomis. Taip pat nustatyta, kad, paankstinus uogų nokimą, daugiau uogų parduodama didesnėmis kainomis ir taip padidinamas verslo pelningumas (Pranckietis, 1998). Vėliau, intensyvinant braškių auginimo technologijas, buvo tirtas nesezoninių braškių auginimas šiltnamiuose, panaudojant šaldytus frigo daigus. Pačių frigo daigų užauginimo, jų iškasimo laiko, daigų kokybės įtaka uogų išsilaikymui buvo ištirta dar praeito tūkstantmečio devintajame dešimtmetyje. Nustatyta, kad Lietuvos agroklimato sąlygomis šaldymui skirtus braškių daigus galima kasti ne anksčiau kaip spalio viduryje ir antroje mėnesio pusėje. Tik tokiu laiku iškasti daigai jau turi sukaupę pakankamai krakmolo ir šaldytuve ar prikasti lauke per žiemą išsilaiko gerai. Taip pat ištirta, kad geriau išsilaiko storesni ir vegetacijos metu prieš kasimą fungicidais nupurkšti daigai (Усялис, 1990). Palyginus šviežiai iškastais ir šaldytuve išlaikytais daigais pasodintų braškių augimą ir derėjimą, nustatyta, kad ankstyvojo pavasarinio sodinimo metu daigų kasimo laikas ir laikymo būdas nedarė įtakos braškių augumui bei derlingumui. Suvėlinus pavasarinį sodinimą ir pasodinus šviežiai iškastais daigais, braškės prasčiau augo ir 157

derėjo, palyginti su braškėmis, pasodintomis rudenį iškastais ir šaldytuve ar prikasus išlaikytais daigais (Усялис, 1990). Didesnis frigo daigų poreikis atsirado tik pastaraisiais metais, kai braškės pradėtos auginti nesezoniniam derliui. Yra du frigo daigais įveistų braškių auginimo laikotarpiai. Galima rudenį paruoštus ir šaldytuve išlaikytus daigus sodinti kaip galima anksčiau (kovo mėn.) į nešildomą šiltnamį ir gegužės mėnesį jau pradėti skinti uogas. Taip pat galima rudenį ar pavasarį prieš vegetacijos pradžią paruoštus ir šaldytuve bent mėnesį dviejų laipsnių šalčio temperatūroje palaikytus daigus sodinti į šiltnamius vasaros metu ir rudenį gauti vieną nesezoninį vėlyvų uogų derlių, o pavasarį iš tų pačių augalų gauti antrąjį ankstyvą uogų derlių. Lietuvoje braškes auginti žieminiuose apšildomuose su dirbtiniu apšvietimu šiltnamiuose dėl didelių energijos kainų ekonomiškai neapsimoka, todėl stengiamasi braškių derlių paankstinti ar suvėlinti nenaudojant brangių energijos šaltinių, o žiemos metu uogų atsivežti iš kitų kraštų. 2003 2006 m. tiriant braškių auginimo būdus nešildomame šiltnamyje, nustatyta, kad, nesezoniniam uogų derliui veisiant braškes frigo daigais iš rudens, geriausiai augalai auga durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m. atramų. Pavasarį kerelių augimas suvienodėja ir nebepriklauso nuo auginimo būdo, tačiau, auginant braškes maišuose, susidaro geresnės sąlygos fotosintezei, nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a, karotinoidų, jų didesnis chlorofilo a ir b santykis negu augančių mulčiuotoje lysvėje ar tiesiog dirvoje. Didžiausias bendras derlius gautas, kai braškės augintos maišuose ant aukštų lysvių (Uselis ir kt., 2006). Frigo daigų kokybės tyrimai, atlikti 2003 2006 m., parodė, kad polietileniniame nešildomame šiltnamyje rudenį iki pirmojo derliaus daugiausia lapų, ragelių, žiedynų ir uogų išaugina ir didesnį asimiliacinį plotą suformuoja braškės, pasodintos stambiausiais A + kategorijos daigais bei šakotais kereliais. Pastebėta tendencija, kad ir pavasarį šakotais kereliais pasodintos braškės suformuoja daugiau lapų, ragelių, žiedynų ir uogų. Pasodinus braškes geriausios kokybės daigais, būna aktyvesnė augalų fotosintezės veikla ir didžiausias uogų derlius (Uselis ir kt., 2007). Labai svarbu kiekvienai braškių auginimo technologijai parinkti pačią geriausią braškių veislę. Yra žinoma, kad Europoje dažniausiai šiltnamiuose yra auginamos Elsanta veislės braškės. Mūsų veislių tyrimas nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, pasodinus frigo daigus durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščio atramų, parodė, kad ūkiniu ir biologiniu atžvilgiu veisti frigo daigais anksti pavasarį geriausiai tinka Elsanta ir Kent veislių braškės. Šių veislių augalų lapuose derėjimo metu intensyviau vyko fotosintezė ir pakankamai didelis buvo fotosintezės produktyvumas bei uogų derlius (Uselis ir kt., 2007). Trečiasis verslinio braškių auginimo technologijų kūrimo etapas. Toliau brangstant energetiniams resursams, kylant medžiagų kainoms ir darbo užmokesčiui bei mažėjant darbingų žmonių skaičiui kaimuose, būtina sukurti ir įdiegti mažiau imlias rankų darbo ir energetiškai taupesnes braškių auginimo technologijas. Be to, dėl didokos uogų savikainos Lietuvoje, kaip ir ES šalyse senbuvėse, galutinai pereita prie brangesnių desertinių uogų auginimo ne tik sezono metu, bet ir kuo ilgiau ne sezono metu. Lietuvoje stengiamasi šviežias uogas patiekti šalies vartotojui nuo gegužės vidurio iki spalio pabaigos. Siekiant sukurti biologiškai ir ekonomiškai pagrįstas naujas verslinių braškių 158

auginimo technologijas, 2005 2007 m. ištirti braškių auginimo būdai, veisiant braškynus vasaros metu šviežiais, geros kokybės, dėžutėse užaugintais daigais. Buvo palygintas tradicinis braškių auginimas lygiame paviršiuje su įvairaus tankumo braškių auginimu profiliuotame paviršiuje. Nustatyta, kad kitais po sodinimo metais tankiose trieilėse lietinamose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse išauginama iki 14 22 t ha -1 puikios kokybės uogų. Tradiciniu būdu eilėmis auginamos braškės tuo metu davė tik 4 t ha -1 derlių (Uselis ir kt., 2008). Nors, taikant braškių auginimo profiliuotame paviršiuje technologiją, gautas didelis geros kokybės uogų derlius, bet šalyje, esant nepakankamai didelėms desertinių uogų kainoms, vienametis braškių auginimas dar dažnai yra nuostolingas. Auginant dvejus metus, gausiausias derlius ir daugiausia pajamų gauta iš braškių, augusių žemose trieilėse, balta plėvele mulčiuotose, kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Mažiausiai išlaidų padaroma auginant braškes tradiciškai eilėmis ir nedrėkinant. Pelningiausia dvimečiame uogyne braškes auginti tradiciškai eilėmis ir trieilėse žemose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse (Uselis ir kt., 2008). Ištyrus dirvos priežiūros būdus, auginant braškes profiliuotame paviršiuje, nustatyta, kad šaltą besniegę žiemą geriausiai braškės peržiemojo balta plėvele mulčiuotose lysvėse, tačiau pavasarį šalnų metu mulčiuotose lysvėse žiedų pašalo daugiau negu nemulčiuotose. Nustatytas teigiamas mulčiavimo poveikis augalo lapų skaičiui, žaliai masei, asimiliaciniam plotui buvo žymus tik pirmaisiais augimo ir derėjimo metais. Chlorofilų kiekiui braškių lapuose dirvos priežiūros būdai ir lietinimas esminės įtakos neturėjo. Pirmaisiais derėjimo metais balta plėvele mulčiuotos braškės derėjo iš esmės gausiau, o antraisiais metais plėvele mulčiuotų ir nemulčiuotų braškių derlingumas nesiskyrė. Per dvejus metus prasčiausiai derėjo nemulčiuotos ir nelietintos braškės (Uselis ir kt., 2008). 2005 2007 m. atliktas braškių veislių tyrimas parodė, kad, auginant braškes balta plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse, pirmaisiais derėjimo metais gausiausiai derėjo Vikat, Marmolada ir Saliut veislių braškės uogų gauta 17,6 19,6 t ha -1, o antraisiais metais iš esmės geriausias derlius 18,3 24,4 t ha -1 buvo veislių Elkat, Saliut ir Vikat. Pirmaisiais derėjimo metais vidutinė pirmųjų uogų masė buvo didžiausia Vikat, Elkat ir Saliut braškių 28 34,7 g, o antraisiais metais pirmųjų uogų masė buvo 2,2 karto mažesnė. Iš tirtų veislių pelningiausia auginti labai derlingas vėlyvąsias Vikat veislės braškes: per dvejus metus pelnas siekė 88 tūkst. Lt ha -1. Didelis pelnas gaunamas ir auginant labai derlingas Elkat bei Saliut veislių braškes atitinkamai 52,4 ir 63,9 tūkst. Lt ha -1. Ventana veislės braškes, kilusias iš Kalifornijos, dėl prasto žiemojimo ir per mažo derliaus auginti buvo nuostolinga (Uselis ir kt., 2008). Apibendrinant galima teigti, kad per pastarąjį dvidešimtmetį, kuriant ir tobulinant inovatyvias braškių auginimo technologijas, buvo gilintasi į braškių augimo, vystymosi ir derėjimo biologiją, o esminiai braškininkystės verslo aspektai buvo pagrįsti ekonomiškai. Per šį laikotarpį mokslinių tyrimų dėka nuo ekstensyvių, neracionalių verslinių braškių auginimo technologijų pereita prie labai intensyvių, ekonomiškai pagrįstų technologijų. Naujausios braškių auginimo tehnologijos užtikrina gausų geros kokybės desertinių uogų derlių jau pirmaisiais po sodinimo metais. Rinkoje esant ne mažesnei kaip 5 Lt kg -1 vidutinei uogų kainai, galima ir Lietuvoje pereiti prie 159

vienamečio braškių auginimo ir taip užtikrinti didelių, puikios kokybės uogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui. Išvados. 1. Lietuvos agroklimato sąlygomis geriausiai auga ir dera rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį (balandžio antroje pusėje) šviežiai iškastais daigais pasodintos braškės. Vėlinant pavasarinį braškių sodinimą iki gegužės vidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų išsivystymo ir per mažo išaugusių daigų kiekio braškynas būna retokas ir dera iš esmės prasčiau. Anksčiausiai žiedinių pumpurų diferenciacija prasideda vėliausiai pasodintų braškių, tačiau daugiausia generatyvinių pumpurų išaugina rudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės. 2. Reprodukciniai braškynai yra produktyviausi, kai būna įveisti rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje. Įveisus rugsėjo viduryje ir anksti pavasarį, reprodukcinio braškyno produktyvumas iš esmės sumažėja, o veisti juos gegužės mėnesį dėl mažo išauginamų daigų kiekio ūkiškai neapsimoka. 3. Auginant daigus lauko sąlygomis be laistymo, didžiausias jų kiekis gaunamas, kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiog prikasami lauke arba kasami anksti pavasarį pavasariniam braškynų įveisimui. Reprodukciniame braškyne rugpjūčio viduryje tik 5 15 proc. skrotelių išauga iki standartinių daigų. Rugsėjo viduryje standartinių daigų procentas siekia iki 30, o vegetacijos pabaigoje iki 70 procentų, o daigų kiekis iš ploto vieneto priklausomai nuo įveisimo laiko padidėja iki 3 kartų. 4. Ankstyvas pavasarinis braškių sodinimas, taikant įprastą technologiją, sąlygoja didelį braškyno derlingumą ir leidžia maksimaliai išnaudoti reprodukcinius braškynus. 5. Taikant cheminių ir mechaninių piktžolių naikinimo priemonių sistemas skirtingo piktžolėtumo braškynuose, nustatyta, kad mažai piktžolėtame fone braškės produktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikinamos dirviniu herbicidu Venzaru arba braškės dažnai ravimos. Piktžolėtame fone efektyviausiai piktžolės braškyne išnaikinamos nupurškiant herbicidų kompleksu (Venzaru, Betanalu progres AM, Fiuziladu super ir Lontrelu). Piktžolėtame fone augintų braškių mažiausia uogų savikaina būna, kai herbicidų kompleksu purškiama vieną kartą pavasarį. Gerai paruoštoje dirvoje įveistas braškynas būna 2 ar 3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 proc. derlingesnis, o uogų savikaina 13 proc. mažesnė negu įveistame piktžolėtoje dirvoje. 6. Jauname braškyne tris kartus po 1,5 l ha -1 panaudoti Betanalas ekspertas ir Betanalas plius išnaikina atitinkamai 39 ir 35 proc. daugiau piktžolių ir 54 62 proc. daugiau sumažina piktžolių masę, negu purškiant ta pačia standartinio herbicido Betanal progres AM norma. Šie herbicidai beveik neturi įtakos bendram derančio braškyno piktžolėtumui, nes jie neveikia daugumos daugiamečių piktžolių. 7. Jauname braškyne sudygusias piktžoles skilčialapių tarpsniu geriausiai naikina vienkartinė 6 l ha -1 ir per du kartus išpurkšta po 3 l ha -1 herbicido Betanalo 160 SE norma. Po 2 l ha -1 per tris kartus išpurkštas Betanalas 160 SE piktžoles naikina iš esmės prasčiau, bet geriau negu standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC (norma 5 l ha -1 ). 8. Braškės, augdamos tame pačiame plote 13 metų (persodintos tris kartus), išaugina vidutiniškai 41 proc. mažiau ūsų, 30 proc. mažiau lapų, 28 proc. mažiau žiedynų, o derlius sumažėja net 50 proc. Nustatyta, kad, ilgą laiką auginant braškes toje pačioje vietoje, dirvoje susikaupia daug žalingų grybų: Ascochyta fragaricola, Cercospora fragariae, Fusarium oxysporum, F. Solani, Perenospora fragariae, Phytoftora 160

cactorum, Pythium intermedium, P. Ultimum, Plasmodiophora brassicae, Sclerotium rolfsii, Verticillium album. Nedidelį braškių produktyvumą sąlygoja ir braškių šaknų rizosferoje išskiriami žalingi grybų antriniai metabolitai: Penicillium janthinellum, P. Verruculosum var. Verrucosum, P. Canescens, P. Spinulosum. 9. Pakankamai įtręštame braškyne žydėjimo metu papildomi trys braškių purškimai Kemira Ferticare 7-27-25, Phosfik 3-27-18, Trafos K 0-30-20, kalcio salietra ir Biokal 01 trąšomis neturi teigiamo poveikio derliui, vidutinei uogos masei bei uogų tvirtumui. Patręšus dirvą kalcio salietra (150 kg ha -1 ), sumažėja uogų tvirtumas, o Biokal 01 sumažina erkių plitimą ir padidina sacharozės kiekį uogose. 10. Braškių augalus vegetacijos metu kas savaitę 8 kartus nupurškus geležies sulfato arba geležies chelato tirpalais, geležies koncentracija lapuose padidėjo atitinkamai 1,6 ir 3,2 proc., pagerėjo išorinė augalų būklė, tačiau nei derliui, nei uogų kokybei purškimas geležies trąšomis esminės įtakos neturi. 11. Įvairiais laikotarpiais per pastaruosius 20 metų buvo ištirta, atrinkta ir pasiūlyta versliniuose braškynuose auginti šias braškių veisles ankstyvąsias Honeoye ; vidutinio ankstyvumo Venta, Dukat, Elkat, Induka, Rubinovyj Kulon ; vidutinio vėlyvumo Redgauntlet, Polka, Tenira, Dangę ; vėlyvąsias Senga Sengana, Nida, Holiday, Pegasus ir labai vėlyvas Pandora. 12. Braškių derėjimo paankstinimas polietileno plėvelės priedangomis uogų nokimą paankstina 8 12 dienų. Paankstinus uogų nokimą, didesnis kiekis uogų parduodamas didesnėmis kainomis ir taip padidinamas verslo pelningumas. 13. Lietuvos agroklimato sąlygomis šaldymui skirtus braškių daigus galima kasti ne anksčiau kaip spalio viduryje ir antroje mėnesio pusėje. Tik tokiu laiku iškasti daigai jau turi sukaupę pakankamai krakmolo ir šaldytuve per žiemą gerai išsilaiko. Geriau išsilaiko storesni ir dar vegetacijos metu prieš kasimą fungicidais nupurkšti daigai. 14. Daigus sodinant anksti pavasarį, nei jų kasimo laikas, nei laikymo būdas neturi įtakos braškių augumui bei derlingumui. Vėluojant pavasarinį sodinimą, braškės, pasodintos šviežiai iškastais daigais, auga ir dera prasčiau negu braškės, pasodintos rudenį iškastais ir šaldytuve ar prikasus išlaikytais daigais. 15. Rudenį frigo daigais įveistos braškės geriausiai auga durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m atramų. Pavasarį kerelių augimas suvienodėja ir nebepriklauo nuo auginimo būdo, tačiau, auginant braškes maišuose, susidaro geresnės sąlygos fotosintezei, nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a, karotinoidų, jų didesnis chlorofilo a ir b santykis negu augančių mulčiuotoje lysvėje ar tiesiog dirvoje. Didžiausias bendras rudeninių ir pavasarinių uogų derlius gaunamas, kai braškės auginamos maišuose ant aukštų lysvių. 16. Polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose rudenį iki pirmojo derliaus daugiausia lapų, ragelių, žiedynų bei uogų išaugina ir didesnį asimiliacinį plotą suformuoja braškės, pasodintos stambiausiais A+ kategorijos daigais bei šakotais kereliais. Pasodinus braškes geriausios kokybės daigais, yra aktyvesnė augalų fotosintezės veikla ir didžiausias suminis uogų derlius. 17. Nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, sodinant frigo daigus anksti pavasarį durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščio atramų, ūkiniu ir biologiniu atžvilgiu geriausiai tinka Elsanta ir Kent veislių braškės. Šių veislių braškių lapuose derėjimo metu intensyviau vyksta fotosintezė ir yra pakankamai didelis fotosintezės produktyvumas. 161

18. Auginant Honeoye veislės braškes dvejus metus, didžiausias derlius ir daugiausia pajamų gaunama auginant žemose, balta plėvele mulčiuotose, kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Mažiausiai išlaidų padaroma auginant braškes tradiciškai eilėmis ir nedrėkinant. Pelningiausia dvimečiame uogyne braškes auginti tradiciškai eilėmis ir trieilėse žemose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse. 19. Tiriant dirvos priežiūros būdus, auginant braškes profiliuotame paviršiuje, nustatytas teigiamas mulčiavimo poveikis augalo lapų skaičiui, žaliai masei, asimiliaciniam plotui pirmaisiais augimo ir derėjimo metais. Chlorofilų kiekiui braškių lapuose dirvos priežiūros būdai ir lietinimas esminės įtakos neturi. Pirmaisiais derėjimo metais balta plėvele mulčiuotos braškės dera iš esmės gausiau, o antraisiais metais plėvele mulčiuotų ir nemulčiuotų braškių derlingumas nesiskiria. Prasčiausiai auga ir dera nemulčiuotos ir nelietintos braškės. 20. Taikant naujausią braškių auginimo technologiją, balta plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse pelningiausia auginti labai derlingas vėlyvąsias Vikat veislės braškes: per dvejus metus pelnas siekė 88 tūkst. Lt ha -1. Didelis pelnas gaunamas ir auginant labai derlingas Elkat bei Saliut veislių braškes atitinkamai 52,4 ir 63,9 tūkst. Lt ha -1. Ventana veislės braškes dėl prasto žiemojimo ir per mažo derlingumo auginti nuostolinga. 21. Per pastarąjį dvidešimties metų laikotarpį mokslinių tyrimų dėka nuo ekstensyvių, neracionalių verslinių braškių auginimo technologijų pereita prie labai intensyvių, ekonomiškai pagrįstų technologijų. Naujausios braškių auginimo tehnologijos užtikrina gausų geros kokybės desertinių uogų derlių jau pirmaisiais po sodinimo metais, o rinkoje esant ne mažesnei kaip 5 Lt kg -1 vidutinei uogų kainai, galima ir Lietuvoje pereiti prie vienamečio braškių auginimo ir taip užtikrinti didelių, puikios kokybės uogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui. Gauta 2008-07-15 Parengta spausdinti 2008-08-07 Literatūra 1. Buskienė L., Uselis N. 2007. Herbicido Betanalo 160 SE efektyvumas jauname braškyne. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 29 38. 2. Buskienė L., Uselis N., Lanauskas J. 2006. Geležies trąšų įtaka Bogota veislės braškių mitybai, išsivystymui ir derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 137 145 3. Kulikauskas L, Uselis N. 1999. Agrobiological and economic comparison of protection means against weeds in strawberry plantations. XVII the Meeting of the Herbological Team of the Committee of Horticultural Sciences Polish Academy of Sciences. Skierniewice-Olsztyn, Poland, 130 133. 4. Kviklys D., Uselis N., Bobinas Č., Kviklienė N., Lanauskas J. 2006. Vaisių ir uogų auginimo Lietuvoje koncentracija ir specializacija. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 81 89. 5. Lanauskas J., Uselis N., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2006. Effect of foliar and soil applied fertilizers on strawberry healthiness, yield and berry quality. Agronomy Research, 4: 247 250. 162

6. Lugauskas A., Repečkienė J., Uselis N., Rašinskienė A. B. 2003. Problems of a long-time strawberry growing in one plot. Acta Scientiarum Polonorum. Hortorum Cultus. Ogrodnictwo. 2(2): 59 68. 7. Pranckietis V. 1998. Braškių paankstinto derėjimo įtaka uogų derliui ir kokybei: daktaro disert. santr. Akademija. 8. Rašinskienė A., Uselis N. 2000. Braškių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 11 22. 9. Samulienė M. I., Uselis N., Kviklys A. 1988. Braškių lapų ploto nustatymo metodika. Sodininkystė ir daržininkystė, 8: 40 44. 10. Uselis N. 1988. Braškių sodinimo laikas pavasarį. Sodininkystė ir daržininkystė, 8: 24 31. 11. Uselis N. 2005. Investigation of strawberry cultivars for commercial growing in Lithuania. Fruitgrowing, 17(2): 314 319. 12. Uselis N. 2005. Braškių veislių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4): 72 80. 13. Uselis N. 2007. Herbicidų betanalo eksperto, betanalo plius ir betanalo progreso am efektyvumo tyrimai jauname ir derančiame braškyne. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 71 80. 14. Uselis N. 2008. Honeoye veislės braškių auginimo technologijų agronominisekonominis įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 19 28. 15. Uselis N., Kulikauskas L. 2004. Braškynų dirvos priežiūros būdų agrobiologinis ir ekonominis įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 41 52. 16. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Šabajavienė G. 2007. Frigo daigų kokybės įtaka braškių Elsanta biologiniams ūkiniams rodikliams auginant jas nešildomame šiltnamyje. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 63 70. 17. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Viškelis P., Šabajevienė G. 2006. Frigo daigais pasodintų braškių Elsanta auginimo būdai šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 56 63. 18. Uselis N., Lanauskas J., Kviklys D., Buskienė L., Kviklienė N., Duchovskis P., Brazaitytė A., Viškelis P. 2007. Braškių veislių tinkamumas nesezoniniam derliui išauginti iš anksti pavasarį nešildomame šiltnamyje pasodintų Frigo daigų. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): 26 33. 19. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P., Valiuškaitė A. 2000. Braškių veislių tyrimas auginant balta plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 21: 81 88. 20. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė A. 2008. Evaluation of the methods of soil cultivation growing dessert strawberries in beds. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 295 305. 21. Uselis N., Rašinskienė A. 1999. Investigation of strawberry varieties in Lithuania. Babtai, 165 173 22. Uselis N., Rašinskienė A. 2000. Assessment of biological and economic properties of 9 strawberry varieties. Fruit Production and Fruit Breeding, 207: 188 195. 23. Uselis N., Jašinskienė A. 2001. Braškių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): 18 31. 163

24. Uselis N., Valiuškaitė A., Raudonis L. 2006. Incidence of fungal leaf diseases and phytophagous mites in different strawberry cultivars. Agronomy Research, 4: 421 426. 25. Усялис Н. 1990. Особености агротехники размножения и возделывания земляники в Литовской ССР. Автореферат. п. Самохваловичи, Минской области. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(3). The creation and improvement of the new strawberry growing technologies in Lithuania N. Uselis Summary In 1988 2008 at the Lithuanian Institute of Horticulture trade strawberry growing technologies were created and improved taking into account the economic and social-demographic conditions in our country. During investigations there were studied strawberry growing, development and yielding biology and the main strawberry business aspects were grounded economically. During this period, scientific investigations allowed the transition from extensive non-rational strawberry growing technologies to very intensive ones, grounded economically. The newest strawberry growing technologies guarantee the abundant good quality dessert berry yield event at the first year after planting. When the average berry price in the market is 5 6 Lt kg -1, it is possible to pass to the growing of annual strawberry in Lithuania also and so guarantee the supply of big excellent quality berries to local market and export. Key words: strawberry, growing technologies, cultivars, yield, berry quality. 164