How To Write A Recipe Card

Transcription

1 LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS Miškotvarkos katedra Jonas Klimas MEDIENOS TŪRIO NUSTATYMO METODŲ TIKSLUMO TYRIMAS Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Miškininkystė Studijų programa: Miškininkystė Specializacija: Miško ekonomika Akademija, 2011

2 Antrosios pakopos (magistrantūros) miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2011 m. balandţio 18 d. įsakymu Nr. 100-kb): Pirmininkas: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas Nariai: Miškotvarkos katedros vedėjas, docentas dr. Edmundas Petrauskas Miškininkystės katedros vedėjas, docentas dr. Gediminas Brazaitis Miškininkystės katedros profesorius habil. dr. Edvardas Riepšas Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miškininkystės katedros docentas dr. Edmundas Bartkevičius Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškų urėdas Linas Buţinskas Mokslinis vadovas: doc. dr. Almantas Kliučius, Lietuvos ţemės ūkio universitetas Recenzentas: doc. dr. Edmundas Petrauskas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas Katedros vedėjas: doc. dr. Edmundas Petrauskas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas Oponentas: doc. dr Jonas Saladis, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 2

3 Klimas Jonas. Medienos tūrio nustatymo metodų tikslumo tyrimas: Miškininkystės studijų miško ekonomikos specializacijos magistro darbas / Vadovas doc. A. Kliučius: LŢŪU. Kaunas., p.: 23 pav., 6 lentelės. Bibliograf.: 28 pavad. SANTRAUKA Magistro darbe tiriami brandţių medynų tūrio nustatymo metodai. Medynų tūris nustatomas pagal : 1) atrankinio medţių matavimo metodo duomenis (miškotvarkos metu nustatytas medyno tūris), 2) ištisinio medţių matavimo nustatytą tūrį, 3) tūris nustatytas pagal pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės bei sėklinių medţių tūrius, taip pat pridedant atliekas pagal Medţių tūrio struktūros lenteles ). Darbo objektas - Tytuvėnų miškų urėdijos, Kelmės krašto IV miškų grupės brandūs medynai. Tikslas įvertinti kertamų medynų likvidinės medienos tūrio nustatymo tikslumą ir pasitaikančių skirtumų prieţastis. Darbo metodai medienos tūrio paklaidų, gautų lyginant ištisinio medienos matavimo duomenis su miškotvarkos metu nustatytu tūriu ir pagamintos produkcijos duomenimis, analizė. Palyginti skirtingais metodais apskaičiuotą medienos tūrį. Darbo rezultatai: Įvertinus kertamų eglynų tūrį, pagal ištisinį medţių matavimo metodą, gauti rezultatai parodė, kad vidutinis medienos tūris yra 0,7 % didesnis lyginant su miškotvarkos duomenimis (atrankinis medţių matavimo metodas). Medynuose, pagal atskiras medţių rūšis, didţiausi skirtumai pušies 8,7 % ir liepos 8,2 % medţių tūriuose. Įvertinus Tytuvėnų miškų urėdijos brandţius medynus pagal ištisinį medţių matavimo metodą (etalonas) ir pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės ir sėklinius medţius, pridedant atliekų tūrį) nustatyta, kad birţėse prikertama daugiau nei planuota, vidutiniškai 0,2 % daugiau. Raktaţodţiai: Atrankinis medţių matavimas, ištisinis medţių matavimas, medienos produkcija, tūrio nustatymas, matavimo klaidos. 3

4 Klimas Jonas. Investigation of methods for wood volume accurancy: Master thesis in forestry, specialization of forest economics / Supervisor ass. A. Kliučius: LUA. - Kaunas, Lithuania., P.: 23 Fig., 6 tables. Bibliogr.: 28. SUMMARY In Master thesis investigate mature stand volume determination. Stands must be determined by: a) a selective method for measuring tree data (at the forest stand volume), 2) continuous measurement of the volume of trees, 3) the volume of manufactured wood products (by adding bio-diversity and tree seed volumes, as well as the addition of waste under "Medienos tūrio struktūros tables.) Object of research - Tytuvėnai forest enterprises Kelmė region IV group mature trees. Aim of research - to assess crossed stand merchantable timber volume and accuracy in common reasons for the differences. Methods of research - the timber volume errors, obtained by comparing the continuous measurement of wood in the forest data set in the volume and output data analysis. Compare the different methods produce timber volume. Results of the research: The assessment of the spruce volume crossed by a continuous method of measuring the trees, the results showed that the average wood volume is 0.7 % higher compared with the forest data (selective tree method). Stands under different tree species, the largest differences between pine 8,7 % and lime 8,2 % tree volumes. The assessment of forest enterprises Tytuvėnai mature stands of trees under the continuous measurement method (standard) and made of wood products (by adding bio-diversity and tree seedling, plus the volume of waste) finds that cut down more than expected, on average 0.2% increase. Keywords: Selective measurement of trees, continuous measurement of trees, timber production, volume setting, measurement error. 4

5 TURINYS ĮVADAS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS Miško inventorizacija Lietuvoje Taksaciniai darbai birţėje Kirstinų medţių skersmens, aukščio matavimas Apskaita pagal kirtimo plotą Fiksuoto ploto skritulinių barelių metodas Relaskopinių barelių metodas Koordinametrinių skritulinių barelių metodas Medienos produkcijos taksacija Beviršūnių medţių stiebų (pusstiebių) taksacija Rąstų (kamblinių ir vidurinių bei viršūnių) taksacija TYRIMO TIKSLAS, OBJEKTAS, METODAI Tyrimų tikslas ir uţdaviniai Darbo objektas Darbo metodai Tytuvėnų miškų urėdijos tyrimo duomenų charakteristika Matavimo klaidos Tyrimo darbų apimties įvertinimas Skirtingi medienos tūrio apskaičiavimo metodai TYRIMO DUOMENYS, REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ Tyrimo duomenų apibūdinimas Medienos tūrio, nustatyto birţėje pagal miškotvarkos ir birţių paruošimo duomenis, analizė ir paklaidų įvertinimas Medienos tūrio, nustatyto pagal ištisinį medţių matavimo metodą ir paruoštos produkcijos duomenis, paklaidų įvertinimas Medynų tūrio nustatyto skirtingais apskaičiavimo metodais, skirtumų analizė IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

6 ĮVADAS Miškas turi didţiulę ekonominę, ekologinę ir socialinę reikšmę. Be miško ir jo produkcijos (medienos, grybų, uogų ir kt.) negali normaliai funkcionuoti ţemės ūkis, pramonė. Todėl miškų ūkiui reikalinga nuosekli apskaita, įvertinimas. Kur, kiek ir kada kirsti miško, kokiais būdais jį iškirtus atkurti, kaip ir kokiomis priemonėmis išsaugoti miškus ateinančioms kartoms, didinti jų našumą galima ţinoti tik turint įvairiapusiškus kiekybinius rodiklius. Miško apskaita, sudėtinė miškų ūkio gamybos proceso dalis, gerokai skiriasi nuo kituose ūkio šakose atliekamų apskaitų. Šiuo atveju susiduriama su dinamiška daugiamečių augalų bendrija, kuri nuolat kokybiškai ir kiekybiškai keičiasi. Ruošiant miško produkciją pagal ūkio paklausą, gaunama įvairios miško produkcijos vadinamos sortimentais. Miško produkcijos apskaitos atţvilgiu tikslinga visus gaminamus sortimentus grupuoti pagal dydį, formą, kokybę, paskirtį ir apskaitos pobūdį. Analizuojant problemą, būtina trumpai paminėti ir kai kuriuos istoriškai susiklosčiusius brandţių medynų inventorizavimo ypatumus. Daugiau kaip du dešimtmečius vykdyti tyrimai ir stebėjimai rodo, jog taksuojant brandţius medynus miškotvarkos metu medienos tūriai buvo maţinami 10-11%, o kartais ir dar daugiau (Kuliešis, Mierkis,1992, Kuliešis, Zaunienė, 1976). Tradiciniai miškų tvarkymo metodai, pagrįsti medynų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimu sklype, neįgalina objektyviai įvertinti visumos. Vertinant miškų pokyčius reikalingi detalesni ir tikslesni miško parametrai, nei tai įmanoma atskirame sklype (Brukas ir kt. 2002). Racionalus miško ūkis neįsivaizduojamas be gerai organizuotos, moksliškai pagrįstos miško išteklių apskaitos. Miškui tampant intensyvios ūkinės veiklos objektu, vis didesnę reikšmę įgauna medienos tūrio, gaunamo ploto vienete per laiko tarpą, bei jo pokyčių, ūkinių priemonių poveikyje, tikslesnis įvertinimas. Tik objektyvios ţinios apie esamus miško išteklius ir jų dinamiką leidţia pasirinkti teisingą miško ūkio vystymo kryptį. Miškotvarka miškų urėdijose vykdoma daţniausiai kas 10 metų. Pasibaigus kiekvienam inventorizacijos ciklui, galima išspręsti naujai iškilusias problemas, pagerinti ūkininkavimą. Medienos tūrių, jų prieaugių bei panaudojimo analizė ūkiniame vienete leidţia įvertinti ūkininkavimo kryptį, ją koreguoti ta linkme, kad būtų pasiektas kuo aukštesnis miškų produktyvumas, atsparumas ir gyvybingumas. Sklypinė ir atrankinė miškų inventorizacijos turi savitų trūkumų. Sklypinės miškų inventorizacijos metu, brandţių medynų tūriai neretai maţinami 15-20%. Matuojant kampinio matavimo prietaisu išryškėja įvairūs trūkumai - inventorizacijos metu nefiksuojama 6

7 sklypo riba, ir ji lieka neinventorizuota. Bareliai išdėstomi nesilaikant tikslaus sisteminio išdėstymo reikalavimų, taip pat nekontroliuojami ribiniai medţiai. Dėl šių prieţasčių medyno tūrio nustatymo skirtumai gali siekti iki 20%. Alternatyva atskiro sklypo brandţių medynų inventorizacijai yra brandţių medynų visumos inventorizacija atrankiniais metodais. Ji gali būti objektyvesnė ir tikslesnė nustatant visumos brandţių medynų tūrius, tikslumu ±2 proc. (kai patikimumas 0,683). Medynų visumos atrankinės miškų inventorizacijos trūkumas - nėra nustatomas individualaus, atskiro medyno tūris ar kitos charakteristikos. Ţinoma daugiau kaip 150 medyno tūrio nustatymo metodų. Įvairios šalys turi savo tradicijas, metodus, kurie tarpusavyje daţnai sunkiai suderinami, duodantys pastebimus skirtumus šalie viduje tarp apmatuotos medienos tūrio. Neretai ir Lietuvoje gamybininkai skundţiasi, kad tarp likvidinės medienos taksuojant birţes ir pagamintos apvalios medienos produkcijos gaunami skirtumai. Šiame moksliniame darbe bus tirinėjama sklypinės miškų inventorizacijos, ištisinės birţių inventorizacijos ir po kirtimo gautos medienos produkcijos tūriai. Šis mokslinis tiriamasis darbas susideda iš literatūros analizės, tyrimo tikslo aptarimo, objekto ir metodikos bei gautų rezultatų ir išvadų aptarimo. 7

8 1. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS 1.1 Miško inventorizacija Lietuvoje Mediena tebėra vienas iš pagrindinių miško produktų, todėl yra labai svarbu ją racionaliai sunaudoti ir iš kiekvieno nukirsto medţio stiebo gauti kuo daugiau naudos. Racionalus medienos sunaudojimas yra neatsiejamas nuo geros jos apskaitos ir objektyvių duomenų ne tik medienos ruošos metu, bet gerokai anksčiau, kai reikia atlikti kirtimų planavimo ir projektavimo darbus. Lietuva tarp kitų Europos ir Pasaulio šalių pasiţymi ypatingai detalia daugiapakope medienos apskaita. Pirmoji pakopa medienos apskaitoje tai atrankiniais metodais vykdoma nacionalinė miškų inventorizacijoje, kurios metu instrumentiniu būdu apmatuojama 1/8000 visų medţių. Šiuo metu vykdomas trečiasis 5 metų trukmės inventorizacijos ciklas. Antroji medienos apskaitos pakopa tai sklypinė miškų inventorizacija. Trečioji pakopa tai augančių medţių medienos apskaita kirtimo plotuose (birţių taksacija), ji atliekama prieš kirtimą. Remiantis jos duomenimis, išrašomas leidimas kirtimui. Ketvirtoji medienos apskaitos pakopa tai medienos produkcijos matavimas. Vienetiniu metodu matuojama pjautinųjų rąstų ir faniermedţių mediena, grupiniu metodu malkos, smulkūs pjautinieji, plokščių mediena ir popiermedţiai. Vieno rąsto tūrio nustatymo tikslumas, matuojant jo ilgį ir plongalio skersmenį yra ±10%. (Petrauskas, 2011). Inventorizacijos metu įvertinamas kiekvieno miško sklypo plotas ir medienos tūris jame. Pagrindinis inventorizacijos metodas yra vizualinis su matavimo elementais. Brandūs valstybinės reikšmės miškų, didesnių kaip 1 ha, medynai inventorizuojami atrankos metodu, naudojant kampinės apskaitos barelius (Kuliešis, 2011). Miško inventorizacija miško ūkio veiklos objektų materialinių ir nematerialinių vertybių kiekio ir kokybės aprašymo ir įvertinimo mokslas ir praktika (Daniulis, 2004). Miško inventorizacija apima miško plotų suskirstymą pagal pasirinktus poţymius į homogenines dalis miško inventorizacijos ir ūkinės veiklos vienetus bei jų aprašymo ir įvertinimo darbus. Miško ūkio teorija ir praktika skiria tokią miško inventorizacijos vienetų hierarchinę eilę: 1) miško barelis; 2) miško sklypas; 3) miško masyvas; 4) miško valda; 5) stambaus miškingo regiono miškas, 6) šalies miškas. Pagrindinė produkcija, gaunama iš miško, yra mediena. Kasmet Lietuvos miškuose pagrindiniais (plynieji, atrankiniai ir atvejiniai) ir tarpinio naudojimo (ugdymo ir sanitariniais 8

9 kirtimais) kirtimais pagaminama 3,0 3,2 mln/m 3 likvidinės apvalios medienos. Kasmet išketamos medienos kiekis - metinė birţė - nustatoma miškų urėdijos (nacionalinio parko) miškų ūkio organizaciniame projekte. Čia apskaičiuojami pamečiui pagrindinio ir tarpinio naudojimo (kirtimų) plotai ir tūriai. Kartais dėl nenumatytų miškotvarkos projekte objektyvių prieţasčių, kai kuriose girininkijose metinės birţės neišlaikomos, ketama daugiau ar maţiau. Kirtimams medynai parenkami vadovaujantis miško planine - kartografine, taksacine bei projektine medţiaga, apţiūrint medynus natūroje. Parenkant medynus, pirmiausia įtraukiami gaisrų, vėjalauţų bei vėjovartų, grybinių ligų bei kenkėjų paţeisti, taip pat ankstesnių kirtimų sudarkyti, perbrendę medynai, perbrendę ir tik paskiausiai brandūs, normalios sanitarinės būklės medynai. Svarbu ir medyno amţius (neturi būti jaunesni nei priimtas maţiausias kirtimo amţius) bei vidutinis skersmuo D (neturi būti plonesni nei 20 cm). 1.2 Taksaciniai darbai birţėje Taksacinio metodo pasirinkimas priklauso nuo apskaitos būdo, birţės ploto ir medyno būklės. Birţės taksacija atliekama trimis būdais: 1) Apskaita pagal kirtimo plotą (plyno kirtimo birţės). a. Ištisinis medţių apmatavimo metodas b. Atrankiniai instrumentiniai metodai. 2) Taksacija pagal kirtimui skirtų medţių skaičių. 3) Apskaita pagal pagamintą medienos kiekį. 1.3 Kirstinų medţių skersmens, aukščio matavimas Norint panaudoti stačio miško tūrio, materialinio birţių įvertinimo ir sortimentines lenteles, reikia kirtimui skirtame medyne birţėje atlikti: 1) Ištisinį arba bent dalinį medţių apmatavimą pagal skersmenį 1,3 m aukštyje d 1,3 ; 2) Paskirstyti medţius pagal miško elementus (ardas, medţių rūšis, amţiaus karta); 3) Paskirstyti medţius pagal padaringumą (padariniai, pusiau padariniai, malkiniai); 4) Suskirstyti medţius pagal storumo laipsnį kas 4 cm, pradedant nuo 8cm skersmens. Tai medţių stiebų skersmens matavimo birţėse ţerglėmis graduotomis storumo laipsniais kas 4 cm ypatumas. Išmatuoti miško birţę kubiniais metrais nėra labai sudėtingas procesas, tačiau darbas reikalauja ţinių, kruopštumo, nuoseklumo, kantrybės. Mechaninėmis ţerglėmis matavimo darbus patogiausia atlikti dviem ţmonėms: vienas matuoja ir ţymi medţius, kitas uţrašo duomenis. Tačiau minėtasis būdas baigia pasenti. Vis daţniau Lietuvoje matuojama ne 9

10 paprastomis, o elektroninėmis ţerglėmis. Matavimas pastarosiomis gerokai našesnis ir ekonomiškai efektyvesnis. Juk dviejų ţmonių darbą atlieka vienas ţmogus, tiesa, su nepamainomu prietaisu. Elektroninės ţerglės pačios gali paţymėti matuojamą medį daţais ir nereikia papildomai surašinėti apskaitos duomenų. Tose ţerglėse esantis kompiuteris automatiškai fiksuoja ir išsaugo informaciją apie matuotus medţius duomenys grupuojami pagal medţių rūšis, ardus ir kokybę. Minėtasis kompiuteris tuos duomenis apdoroja ir čia pat gaunamas apskaitos rezultatas (Garbačauskas, 2007). Aukštumo grupei nustatyti, kiekvieno miško elemento pagal 3 4 vidurinio storumo laipsnius išmatuojamas 3 4 medţių aukštis h. Iš viso medyne išmatuojamas 9-16 medţių aukštis. Pagal rastus atitinkamuose storumo laipsniuose vidutinius aritmetinius aukščius H su pagalbine lentele nustatoma aukštumo grupė, kuria vadovaujamasi ieškant medyno bendrą ir jo dalių tūrį pagal storumo laipsnį. Skaičiuojant, pusiau padarinių medţių grupė yra panaikinama, pusę medţių priskiriant padarinių, o kitą pusę malkinių medţių grupei. Nustatant medţių grupės (birţės stiebų) tūrį grupiniu aukštumo klasių metodu matuojamas kiekvieno stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje ir nustatoma kiekvienos medţių rūšies aukštumo klasė. Taikomos stiebų tūrio lentelės, sudarytos pagal aukštumo klases. Aukštumo klasei nustatyti matuojami 7-9 vidutinio skersmens arba storesnių kiekvienos rūšies medţių skersmenys (su ţieve) 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir aukščiai. Kiekvienos medţių rūšies aukštumo klasė nustatoma, palyginus išmatuotų medţių stiebų skersmens ir aukščio vidurkių reikšmes su lentelių reikšmėmis. 1 pav. Medţių aukščio ir skersmens 1,3 m aukštyje matavimas. 10

11 2 pav. Medţių aukščio ir skersmens 1,3 m aukštyje matavimo vietos nustatymas. Naudojant kirstinų medţių matavimo duomenis ir lenteles, apskaičiuojamas birţėje iškertamos medienos kiekis (m 3 ) pagal medţių rūšis ir padaringumą (Kuliešis ir kt. 1999) Paruošiama birţėje iškertamos medienos bendra tūrio santrauka birţės taksavimo lapas, uţpildant natūroje kirstinų medţių matavimo (taškavimo) lapus. Į bendrą medyno tūrį įeina visų stiebų medienos masė, neatsiţvelgiant į jų prekingumą ir kokybę. Atliekant birţių taksaciją, atsiţvelgiant į medienos ūkinę vertę ir jos panaudojimo galimybes, nustatomas eksploatacinis tūris, į kurį nepatenka smulkmedţiai (skersmuo 1,3m aukštyje maţesnis negu 8 cm), sausuoliai. Dėl miško ruošos susidaro kirtimo atliekų (kelmų, viršūnių, paţeistų puvinio stiebų), taip pat paliekama sėklinių medţių, jų grupių, taigi eksploatacinis tūris sumaţėja % ir susidaro vadinamasis likvidinis tūris. Birţės tūris turi būti nustatomas ne maţesne kaip ± 10 % paklaida. Apskaičiuojamas birţės likvidinis tūris (m 3 ) nustatomas nuo apskaičiuoto pagal lenteles tūrio atskirai kiekvienai medţių rūšiai: a. Pušiai, maumedţiui, eglei, klevui, uosiui, berţui, juodalksniui, guobiniams, liepai, skroblui, drebulei, tuopoms ir blindei imant 85% apskaičiuoto tūrio. b. Ąţuolui imant 90% apskaičiuoto tūrio. c. Baltalksniui imant 80% apskaičiuoto tūrio. Apskaičiuojamas kertamų medţių vidutinis stiebo tūris (m 3 ). 11

12 1.4 Apskaita pagal kirtimo plotą Tokia apskaita vykdoma plyno kirtimo birţėse (kur plynais kirtimais iškertami visi birţėje augantys medţiai). Atliekant apskaitą pagal kirtimo plotą, naudojami tokie metodai: a. Ištisinio medţių apmatavimo metodas. Reikalauja daug darbo sąnaudų metų vėl grįţta prie instrumentinio ištisinio medţių matavimo ir medienos tūrio įvertinimo pagal lenteles. Lietuvoje pirmosios materialinio birţių įvertinimo lentelės sudarytos ir paskelbtos 1968 metais. Jų autorius Lietuvos miškų tyrimų instituto mokslinis bendradarbis Jonas Butėnas. Jos ir dabar naudojamos taksacinėje praktikoje. b. atrankiniai instrumentiniai (apskaitos juostų, vienodo ploto su kintamu medţių skaičiumi apskaitos aikštelės, skritulinių apskaitos barelių metodas, relaskopinės aikštelės). Šie metodai naudoti metais. Skritulinių apskaitos barelių metodas atrankinės apskaitos metodas visiškai išstūmė iš praktikos ištisinį ir juostinį medţių apmatavimą. Šiuo metodu apskaita atliekama net ir tiksliau ir maţesnėmis darbo sąlygomis. Daugelyje šalių miško inventorizaciniai ir tyrimo darbai, pradedant šio šimtmečio septintuoju dešimtmečiu, daţnai atliekami instrumentiniu atrankiniu būdu, naudojant palyginus nedidelio ploto ( m 2 ), skritulio formos apskaitos aikštelė (Hamiltonas, 1976 m.). Skritulinių apskaitos aikštelės gerokai pranašesnės uţ stačiakampes apskaitos aikšteles (20 x 20 m dydţio), juostas. Jų maţesnis perimetras, aikštelės plotas toks pat, maţiau patenka ribinių (abejotinų apskaitos atţvilgiu) medţių, dėl to padidėja paskaitos (tūrio nustatymo) tikslumas. Naudojant skritulines apskaitos aikšteles, nereikia kirsti spindţių, galima paprasčiau, be ypatingos technikos apmatuoti medţius bei paţymėti aikšteles natūroje. Atrankinių tyrimų planavimas, jų atlikimas ir statistinis duomenų apdorojimas yra neatskiriamos vieno darbo proceso dalys, pagrįstos matematinėje statistikoje gerai ţinomomis tikimybių, paklaidų teorijomis. Tyrinėtojas pasirinkdamas instrumentinį atrankinį metodą, turi įsisąmoninti, kad tai ne bet koks generalinės aibės (medyno) dalis apmatavimas, o atranka pagal tam tikrus teorinius principus bei dėsnius, nagrinėjamus matematinės statistikos. Prieš planuodami eksperimentą, t. y. nustatydami optimalią atrankos schemą, iš pradţių turime susipaţinti su generaline aibe (medynu). Medyno forma, rūšinė sudėtis, skalsumas, vidutinis skersmuo ir pagaliau plotas lemia skerspločio bei tūrio kintamumą. Kuo paprastesnės formos ir rūšinės sudėties medynas, kuo didesnis jo vidutinis skersmuo, skalsumas, maţesnis plotas, tuo jis vienodesnis (homogeniškesnis) negu sudėtiniai, mišrieji, maţo skalsumo, dideli medynai, kurie yra heterogeniški. Nemaţa dalis tyrinėtojų (Elizarovas, 12

13 1962; Anučinas, 1970 ir kt.) atrankos intensyvumą, t. y. apskaitos aikštelių skaičių, grindţia vien medyno plotu, rekomenduodami tradicinę formulę. Tačiau po skerspločio sumų ir tūrio kintamumo tyrimų (Kuliešis 1975 m.,) paaiškėjo, kad apskaitos aikštelių jų variacijos koeficientas pirmiausia priklauso nuo pačios aikštelės ploto, medyno vidutinio skersmens ir tik labai nedaug nuo medyno ploto. Didelių medynų, kur būna skirtingų medynų intarpų, padidėja skerspločio sumos ir tūrio kintamumas, kurį galime koreguoti sąlygiškai didindami apskaitos aikšteles 1,2 1,5 karto. Apskaitos aikštelių skaičių lemia medyno vidutinis skersmuo (iki 28 ir virš 28 cm), santykinis skalsumas (reti, vidutinio skalsumo, tankūs medynai) ir medyno plotas. Atrankos intensyvumas pagal pastovaus ploto skritulines apskaitos aikšteles nemaţai priklauso nuo aikštelių ploto, t. y. medţių skaičiaus aikštelėje. Statistiškai optimali apskaitos aikštelė yra su vienu medţiu, tačiau dėl padidėjusio skerspločio ir tūrio kintamumo, taip pat aikštelių skaičiaus, techniškai būtina didinti apskaitos aikšteles bei medţių skaičių jose. Dėl optimalaus medţių skaičiaus apskaitos aikštelėje kol kas nėra vieningos nuomonės. Dauguma tyrinėtojų rekomenduoja apskaitos aikšteles su 20-30, vidutiniškai 25 medţiais. Tuo tarpu Vakarų bei Vidurio Europos tyrinėtojai siūlo naudoti 8 20, vidutiniškai 15 medţių aikšteles. Vėliau buvo ištirta, kad geriausia naudoti kintamo ploto skritulines apskaitos aikšteles su fiksuotais 3 6, vidutiniškai 4 medţiais. Po tyrimų Šilutės miškuose (Antanaitis; Kuliešis; Juknys; 1972 m.) paaiškėjo, kad maţiausios darbo sąnaudos būna naudojant apskaitos aikšteles su medţiais. Optimizuojant atrankos schemą, gana svarbus yra apskaitos aikštelių išdėstymo klausimas. Labai daţnai taksacinėje praktikoje, darant atrankinius tyrimus tipingų vietų medyne parinkimo metodu. Apskaitos aikštelėms tipingų vietų pasirinkimas kartais yra rezultatyvus net ir sumaţinus atrankos intensyvumą, tačiau dėl subjektyvaus veiksnio (patirtis, intuicija) neįmanoma įvertinti gautų duomenų tikslumo, nėra paklaidų apskaičiavimo teorijos. Todėl šis apskaitos aikštelių išdėstymo principas teoriškai nepriimtinas. Pagal tikimybių ir paklaidų teorijos dėsnius, atrankiniai matavimai ir tyrimai turi būti planuojami ir atliekami vadovaujantis atsitiktinumo principu apskaitos aikštelės turi būti išdėstomos atsitiktinai t. y. generalinės aibės kiekvienas narys turi turėti vienodą tikimybę patekti į apskaitą. Dėl netolygaus apskaitos aikštelių išdėstymo atsitiktinė atranka kai kuriuose medynuose techniškai sunkiai organizuojama. Vienu iš kompromisinių sprendimų, norint palengvinti atrankinių tyrimų organizavimą ir atlikimą, kartu nepaţeidţiant tikimybių teorijos principų, yra vietoj atsitiktinės naudoti sisteminę atranką, apskaitos aikšteles išdėstyti tolygiai, vienodu atstumu, pvz., pagal kvadratinį tinklelį, kurio pradinis taškas (apskaitos aikštelė) parenkamas atsitiktinai. 13

14 Didţiausias ir vienintelis sisteminio apskaitos vienetų išdėstymo trūkumas yra tas, kad paţeidţiamas atrankos atsitiktinumo principas ir iki šiol nėra tikslinių sisteminės atrankos paklaidų įvertinimo metodų, naudojamasi atsitiktinėmis atrankos paklaidų formulėmis. Tačiau dėl techniškai paprastesnio pasirinkimo ir realizavimo natūroje daţnai teikiama pirmenybė sisteminiai atrankai, o ne atsitiktinei. Daugelis tyrinėtojų nurodo, kad kai yra vienodas atrankos vienetų skaičius, sisteminės atrankos rezultatai daţniausiai būna tikslesni, negu atsitiktinės. Įvertinus sisteminės atrankos pagal atsitiktinės atrankos formules, galima teigti, kad faktiškai jos nėra didesnės arba prilygsta atsitiktinės atrankos paklaidoms. Leidţiantis šlaitu ţemyn dėl pasikeitusių augimvietės sąlygų gali keistis medţių taksaciniai rodikliai. Šiuo atveju, norint išvengti taksacinių rodiklių įvertinimo poslinkio, apskaitos vienetus reikia išdėstyti ne pagal kvadratinį tinklelį, o vienodu atstumu išilgai ėjimo krypties, orientuojant jį statmenai reljefo pokyčiams. Suplanuotos apskaitos aikštelės pagal sisteminę atranką skaidrėje perkeliamos į natūrą kompasiniu taksaciniu ėjimu, patikimai planą pritaikius pirmajai atsitiktiniai aikštelei. Patekus aikštelei ant medyno ribos, patraukiame ją per spindulį (r) priešingai ėjimo krypčiai. Barelių vietos schematiškai paţymimos birţės brėţinyje. Atrankinio apskaitos metodo barelių skaičius priklauso nuo vertinamo medyno rodiklio kintamumo ir norimo tikslumo. Svarbiausio miško sklypo rodiklio medienos tūrio atsitiktinė paklaida atrankinėje taksacijoje neturi viršyti ± 10%. Atsiţvelgiant į medienos tūrio kintamumo ryšius ir priklausomybę nuo barelio ploto, medyno skalsumo, medyno miško elementų vidutinio skersmens ir taksacinio sklypo ploto, miško inventorizacijos praktikoje labiausiai yra paplitęs skritulinio barelio 400 m 2 plotas (spindulys 11,28 m). Rekomenduojamas atrankinėje taksacijoje skritulinių ir relaskopinių barelių skaičius pateikiamas normatyvuose. Bareliai miško sklype - medyne išdėstomi pagal sisteminės atrankos principą, atstumai tarp barelių centrų, išdėstant juos pagal kvadratinį tinklą. Kaip rodo tyrimai (Juknys; Repšys; Tebėra 1981), atlikus tokios apimties darbus (matavimus), tyrimų sklypo tūris nustatomas ±8-10% tikslumu (p=0,683). Tyrimo taškų (barelių) arba tyrimo sklypų skaičius (n), reikalingas planuojamam miško inventorizacijos darbų tikslumui strato ribose (pvz.: pušynų stratas, berţynų stratas ir pan.) pasiekti, apytikriai gali būti nustatytas pagal formulę: n P² M / P² MT kur: P M tūrio nustatymo paklaida tyrimo objekte; P MT planuojamas duomenų tikslumas strate. 14

15 Tačiau šioje formulėje neatsiţvelgiama į nagrinėjamo strato medynų vidutinio tūrio kintamumą, kuris priklauso nuo stratifikavimo detalumo ir tyrinėjamų medynų savybių. Atliktų darbų patirtis rodo, kad tokiu būdu apskaičiuotas tyrimo sklypų skaičius strate turi būti padidintas apie 25 30%. Jei miško inventorizacijos darbus planuojama atlikti su biologiniuose tyrimuose priimtu tikslumu (±5%, esant tikimybei p=0,95), tai vieno strato ribose reikia atrinkti ir apmatuoti apie tyrimo sklypus Fiksuoto ploto skritulinių barelių metodas Konkrečiame tyrimų sklype skritulinio apskaitos barelio dydis parenkamas atsiţvelgiant į vidutinį medţių skersmenį ir medyno skalsumą (pagal pakutinės miškotvarkos duomenis). Apskaitos bareliai išdėstomi sisteminių būdu, pagal kvadratinį tinklelį. Barelio centre statomas kuolas 5 10 cm skersmens ir 0,7 m aukščio. Kuolas viršutinėje dalyje uţtašomas ir uţrašomas barelio numeris. Galima naudoti keletą barelio atribojimo būdų. Paprasčiausias ir labiausiai paplitęs yra atribojimo būdas, naudojantis tris barelio spindulius virves. Ištiesus tris spindulius nuo barelio centro (kuolo) iki jo krašto yra atribojamos dvi barelio sekcijos. Išmatavus šiose sekcijose visus medţius, perkeliant antrą spindulį uţ trečiojo, yra atribojama kita sekcija, kurioje išmatavus medţius formuojama nauja sekcija ir taip iki pirmo spindulio. Kiekviename skrituliniame barelyje yra matuojami miško elemetų 3 5 medţių aukščiai, nustatomas jų amţius. Barelio centre atribojamas 10 m 2 plotas ir jame skaičiuojamas pomiškis ir trakas. Tipingoje barelio vietoje iškasama 0,5 0,8m gylio duobė ir pagal ją aprašoma augavietė Relaskopinių barelių metodas Vyresnio amţiaus medynuose, esant geram matomumui, vietoje pastovaus ploto skritulinių apskaitos barelių gali būti išskiriami relaskopiniai apskaitos bareliai, panaudojant Biterlicho prietaisą ar kitą analogiška instrumentą (Anučino prizmę ir pan.). Instrumentinio relaskopinis koeficientas parenkamas toks, kad vidutinis į apskaitą patenkančių medţių skaičius būtų artimas optimaliam. Ribiniai ir abejotini medţiai patikrinami panaudojant ţergles ir ruletę. Biterlicho ţymėjimo tvarka tokia pati kaip ir skritulinių barelių. Iš centro vizuojama Biterlicho kampmačiu, relaskopu arba kitu kampinio matavimo prietaisu į medţių skermenis 1,3 m aukštyje ir sukantis aplink skaičiuojami medţiai, kurie pakliūna į 15

16 apskaitą. Medţių skaičius padaugintas iš koeficiento k, yra lygus medyno skerspločių sumai 1 ha. 3 pav. Medţių priskyrimas kampinės apskaitos bareliui Skaičiuojant medţiai skirstomi pagal miško elementus ir taip nustatoma medyno rūšinė sudėtis. Ribiniai medţiai, t.y. kai medţio skersmuo sutampa su dioptro skersmeniu, įskaitomi kas antras, arba nuo centro iki medţio matuojamas atstumas (L) ir palyginus jį su lazdelės ilgio ir dioptro santykio ir medţio skersmens (ld/w = Lk) sandauga, sprendţiama apie medţio įtraukimą į apskaitą (įtraukiama, kai Lk > L, kai Lk = L medis imamas uţ 0,5 vieneto). Po to kiekviename barelyje pagrindinio miško elemento matuojama 6 10 medţių skersmenys ir 3 5 medţių aukščiai, antraeilių miško elementų atitinkamai medţių skersmenys ir 1 3 aukščiai. Šiems matavimams imami artimi vidutiniams parametrams medţiai, iš 1 2 medţiams nustatomas amţius. Augavietės nustatymas, pomiškio ir trako apskaita atliekama tokia pat tvarka, kaip ir skrituliniuose fiksuoto ploto bareliuose Koordinametrinių skritulinių barelių metodas Koordinametriniai skrituliniai bareliai, tai tokio pat dydţio ir formos, kaip ir fiksuoto ploto skrituliniai bareliai, tiktai juose nustatoma ir kartografuojama kiekvieno medţio padėtis. Tokie bareliai skirti po 5 10 metų pakartotiniems matavimams, kurių tikslas yra nustatyti pilną kartu su atkrintamąja mase, medienos tūrio prieaugį ir tuo kontroliuoti miško ūkinę veiklą. Miškų inventorizacija atliekama iškarto visuose miškuose (Lietuvoje, Švedijoje) arba diedelio intensyvumo, kai tokios inventorizacijos objektas yra atskiri medynai ir nedidelės miško valdos (Vokietijoje). Koordinametrinių skritulinių barelių dydis m 2. Maţose valdose arba medynuose jie išdėstomi sistemine tvarka, pagal kvadratinį tinklą, o visos šalies miškuose 16

17 grupuojami traktais, pavyzdţiui, Lietuvoje vykdomoje Nacionalinėje miškų inventorizacijoje formuojami kvadratiniai traktai su 250 m kraštine, kuriuose išdėstomi 4 koordinuoti skrituliniai ir 8 relaskopiniai bareliai. Barelių centrai įslaptinami, t.y. jų taškuose po ţoline paklote, arba įkasant į dirvoţemio 30 cm gylį paslepiamos metalinės plokštelės arba magnetiniai ţiedai su barelių numeriais. Po 5 ar 10 metų barelių centrai surandami specialių ieškiklių pagalba. Medţių koordinavimo ir matavimo tvarka: barelio centre pastatomas ultragarsinio tolimačio stovas, nuo centro kiekvienam medţiui busole arba kompasu nustatomas azimutas, priglaudus ultragarsinio tolimačio detektorių prie medţio nustatomas jo atstumas nuo barelio centro, išmatuojamas medţio skersmuo 1,3 m aukštyje ir nustatoma medţių rūšis. Visi šių matavimų duomenys surašomi specialiame ţinialapyje arba registruojami lauko kompiuteryje. Daţnai medţių skersmenų matavimui bareliai skirstomi sekcijomis: 100 m 2 sekcijoje matuojami visi medţiai nuo 6 cm skersmens, 300 m 2 sekcijoje nuo 8 cm ir 500 m 2 sekcijoje nuo 16 cm skersmens. Kiekviename barelyje pagrindinio miško elemento išmatuojami 3 5 medţių aukščiai ir 1 2 medţių elementų. Iškasus 0,5 0,8 m gylio duobę nustatomas dirvoţemio genetinis pavadinimas ir augavietė, atribojus 10 m 2 plotą atliekama pomiškio ir trako apskaita. Be to, atliekama kelmų, išvirtusių medţių ir sausuolių apskaita. Barelių duomenų kamerinis apdorojimas atliekamas pagal specialius algoritmus ir programas. 1.5 Medienos produkcijos taksacija Ruošiant miško produkciją pagal ūkio paklausą, gaunama įvairios medienos produkcijos, vadinamos sortimentais. Vieni sortimentai (statybiniai bei pjautiniai rąstai) paruošiami birţėje (kirtavietėje), kiti mechaniškai apdorojami lentpjūvėse. Kad miško produkcijos apskaita būtų tobulesnė, tikslinga visus sortimentus suskirstyti į atskiras grupes pagal dydį, formą, kokybę, paskirtį ir apskaitos pobūdį. Pagal kokybinius poţymius medienos produkcija skirstoma į tris grupes: 1) Padarinė mediena (apvali mediena pagal sortimento skersmenį plongalyje be ţievės d 1 ): a. Stambi padarinė mediena, kai d 1 = 25,1 cm ir daugiau. b. Vidutinė padarinė mediena, kai d 1 = 13,6 25 cm. c. Smulki padarinė mediena, kai d 1 = 5,6 13,5 cm. 2) Technologinė ţaliava. 3) Malkinė mediena. Padarinė mediena gali būti skirstoma: 17

18 1) Apvalūs sortimentai: beviršūniai stiebai (pusstiebiai), rąstai (daţniausiai 2,4; 3; 3,6; 3,9; 4,2; 4,5; 4,8; 6,0 m ilgio), kartys. 2) Mechaniškai apdoroti sortimentai: tašai, tašeliai, lentos, fanera ir pan. Mechaniškai apdorota miško medţiaga (mediena) pagal apdorojimą ir apskaitą skirstomi į 6 grupes: a. Pjautiniai sortimentai tai gausiausiai mechaniškai apdorotų sortimentų grupė: pusrąsčiai, ketvirtainiai, dvišoniai, trišoniai ir keturšoniai tašai, tašeliai lentos, pabėgiai, gaubtinės. b. Sortimentai, padaryti skėlimo būdu: ratlankiai, ratų stipinai, rogių pavaţos, stoglentės, skiedros, tinko balanos. Apskaita vnt. ar komplektais. c. Sortimentai, padaryti droţimo ir lukštenimo būdu: droţta ir lukštenta fanera. Apskaitos vienetas (kv. m.). d. Miško produkcija, gaunama iš šakninės stiebo dalies: pusfabrikačiai kamantų ţnyplėms, kelmai smaliokai, dervuoliai, kampiniai laiveliams. Ši produkcija skaičiuojama vienetais, komplektais arba erdmetriais, pvz., kelmų smaliokų tūris (erdm). e. Sortimentai, gaunami tašymo būdu: šliperiai, timberiai ir kiti eksportui skirti sortimentai. f. Papildoma miško produkcija: medţių ţievė, medţio anglis, medienos droţlės plokštėms (droţlių svoris) gaminti. Medţio anglis naudojama metalurgijai, šaltkalvystei, dujų generatoriams ir buityje. Jos išeiga 50 60%. Apskaita daţniausiai atliekama svorio vienetais kg. 1m 3 pušies anglies sveria kg, eglės kg. Ţaliavinė mediena tai nupjauti medţiai, jų stiebai, apvalioji, skaldytoji, kelminė bei smulkioji mediena ir jos ruošos atliekos, skirtos perdirbti arba kurui. Ţaliavinė mediena matuojama pagal metrinę sistemą ir jos tūris nustatomas kubiniais metrais (m 3 ). Ţaliavinės mediena gali būti matuojama vienetiniu, kai išmatuojamas kiekvieno rąsto ilgis ir storis, ir grupiniu, kai išmatuojama medienos rietuvė, ryšulys ar paketas, metodais: 1. Vienetiniu matavimo metodu nustatomas ilgesnių kaip 2 metrai rąstų, karčių ir stiebų tūris, o ąţuolų, uosių, klevų ir liepų medienos nepriklausomai nuo ilgio. 2. Grupinis matavimo metodas taikoma medienai iki 2 metrų ilgio, o popiermedţiams, malkoms, plokščių medienai nepriklausomai nuo jų ilgio. Apvaliųjų sortimentų ir rietuvių ilgiui matuoti naudojama plieninė ruletė, matavimo juosta, standi matuoklė, pagaminta iš patvarios medţiagos. Ilgio matavimo priemonių 18

19 gradacija 1 cm. Skersmenims matuoti naudojame liniuotę, standţią matuoklę ir ţergles. Skersmens matavimo priemonės turi būti graduotos maţiausiai 1 cm tikslumu. Apvaliosios medienos skersmens matavimo vieta ir tikslumas: 1.Rąstų skersmuo (be ţievės) matuojamas jų viduryje. Dėl patogumo ir maţesnių darbo sąnaudų rąstų skersmenį leidţiama matuoti liniuote ir ţerglėmis plongalyje. 2.Nukirsto medţio stiebo ir beviršūnio stiebo skersmuo (su ţieve) matuojamas 1,2 m atstumu nuo storgalio. 3.Nenukirsto medţio stiebo skersmuo (su ţieve) matuojamas 1,3 m atstumu nuo šaknies kaklelio. 4.Rąsto skersmuo matuojamas ne maţesniu kaip 1 cm tikslumu ir apvalinamas atmetant centimetro dalis. Sortimento tūris nustatomas iš ilgio ir skersmens matavimų taikant formules arba iš medienos tūrio lentelių 0,001 m 3 tikslumu. Nustatant apvaliosios medienos tūrį grupiniu metodu, dauginame jos aukštį, ilgį ir plotį ir gauname tūrį erdmetriais. Visi rietuvės matmenys matuojami 1 cm tikslumu. Norint nustatyti tūrį kietmetriais, reikia padauginti iš glaudumo koeficiento, kuris priklauso nuo medţių rūšies, sortimentų rūšies ir kt. 4 pav. Medienos tūrio nustatymo vienetai (kietmetris ir erdmetris) 5 pav. Rietuvės aukščio matavimas 19

20 1.6 Beviršūnių medţių stiebų (pusstiebių) taksacija Latvijoje plačiai naudojamos pusstiebių ryšulių lentelės, kuriuose ryšulių tūris pateikiamas pagal ryšulio apimtį metrais 1,20 m atstumu nuo storgalio ir vidutinį ryšulio ilgį. Tai gana patogios lentelės, iškraunant beviršūnių stiebų ryšulius iš medveţių į rietuves. Pusstiebių ryšulių svėrimo metodas taikomas, kai į keliamąjį kraną yra įmontuojamas dinamometras. Medienos masę P (tonomis) padalinę iš tūrio vieneto masės O, randame ryšulio tūrį V kietmetriais. Medienos prabų drėgnumas nustatomas su drėgmėmačiu ir iš lentelių randama tūrio vieneto masė. Medienos rietuvė arba jų grupė (medienveţėje esančios rietuvės) sveriama. Medienos tūris nustatomas pagal pasvertų, atsitiktinai atrinktų kontrolinių rietuvių, kurioms vienetinio matavimo arba ksilometravimo (nardinimo) metodu yra nustatomas medienos tūris, apskaičiuotą medienos masės koeficientą. Kontrolinių rietuvių tūris sudaryti ne maţiau kaip 1% visos sveriamos medienos. Medienos tūris visai siuntai apskaičiuojamas visos siuntos medienos masę padauginus iš kontrolinių rietuvių medienos masės koeficiento. Ţievės tūris įvertinimas pagal kontrolinių rietuvių vienetinį matavimą (Apvaliosios ). 1.7 Rąstų (kamblinių ir vidurinių bei viršūnių) taksacija Medţio beviršūnį stiebą supjausčius į įvairaus ilgio (daţniausiai 2,4; 3; 3,6; 3,9; 4,2; 4,5; 4,8; 6,0 m) atkarpas, gauname apvalainius, vaidinamus rąstais. Kadangi rąstai yra medţio stiebo dalis, todėl jų tūriui apskaičiuoti tinka paprastosios ir sudėtinės (daţniausiai Huberio) tūrio formulės. Norint išvengti aritmetinių veiksmų, sudarytos pagal paprastąją Huberio formulę cilindriškos tūrio lentelės, kuriuose rąstų tūris išreikiamas pagal vidurinį beţievio rąsto skersmenį ir jo ilgį. Lietuvoje šios lentelės nenaudojamos, nors gana patikimai rodo rąstų tūrį. Lietuvoje ilgesnių kaip 2 m rąstų apskaita atliekama pagal laibgalio skersmens (be ţievė) rąstų tūrio lenteles išmatuojant rąstų ilgį 0,1 m ir ir skersmenį laibgalyje 1 2 cm tikslumu (be ţievė). Rąstų ir karčių storis matuojamas laibgalyje (iki 14 cm storio 1 cm tikslumu, storesnių 2 cm tikslumu). Dabar rąstų taksacijai Lietuvoje naudojamos naujos rąstų tūrio lentelės Rąstų tūrio lentelės. Pirminių ir antrinių rąstų tūris // Medienos tūrio lentelės. Sudarytojai :A. Kuliešis, E. Petrauskas ir kt. Kaunas Lietuvos ţemės ir miškų ūkio ministerija, Valstybinis miškotvarkos institutas, LŢŪU. P Trumpesnių kaip 2 m ilgio apvalainių tūris nustatomas iš pradţių erdmetriais (pamatuojant rietuvės ilgį, plotį, aukštį), o apskaičiuojant kietmetriais, naudojamasi glaudumo 20

21 (pilnamediškumo) koeficientais. Padarinės medienos (popiermalkių) su ţieve tūrio, nustatyto erdmetrio, paversto į kietmetrį be ţievės pradinio glaudumo koeficientai: P 0,57 (57); E 0,59; B ir Ą 0,52; D 0,54; J,Bt, U 0,51. Vėliau jie koreguojami dėl įvairių faktorių: vidutinio skersmens, sukrovimo glaudumo, stiebų kreivumo, genėjimo kokybės, sniego ar ledo rietuvėje, atliekų kiekio rietuvėje, stiebų ilgio, rietuvės aukščio, ţievės storio. Rąstų tūrį galima rasti ir svėrimo metodu: pasvertų rąstų svorį (P) dalijame iš rąstų tūrio svorio (O). Tai gana tikslus ir perspektyvus rąstų tūrio nustatymo metodas, ypač kai priimami ir išgabenami rąstai iš medienos sandėlio. Šiuo atveju geometrinis metodas, kada matuojamas kiekvieno rąsto laibgalio skersmuo, yra labai nepatogus ir nenašus, dėl ko neretai rąstų tūris vertinimas vizualiai pagal pakrautos mašinos gabaritus ir praktiškai iš intuicijos, o tai susiję su sisteminėmis paklaidomis. Svarbiausias visų pakopų apskaitos privalumas yra tas, kad tokiu būdu apskaitant medieną galima gauti pilną medienos balansą bet kurioje grandyje ir išvengti sisteminių paklaidų, kurios yra netoleruojamos. Trūkumas brangumas. Daugumos Vakarų Europos šalių medienos apskaita yra paprastesnė. Didţiausias dėmesys skiriamas galutinės medienos produkcijos apskaitai, naudojant modernesnius matavimo prietaisus. Lietuvoje kol kas dėl medienos pirkėjų ir pardavėjų nepasitikėjimo vieni kitais tarpinėse medienos ruošos grandyse vykdoma daug bereikalingų matavimų (Petrauskas, 2011). 21

22 2. TYRIMO TIKSLAS, OBJEKTAS, METODAI 2.1 Tyrimų tikslas ir uţdaviniai Tikslas įvertinti kertamų medynų likvidinės medienos tūrio nustatymo tikslumą ir pasitaikančių skirtumų prieţastis. Uţdaviniai: 1) Nustatyti tūrio skirtumus, kurie susidaro matuojant miško sklypus atrankiniais medynų taksacijos metodais (sklypinė miškų inventorizacija) ir ištisinio medţių matavimo birţėse (komercinis metodas). 2) Nustatyti tūrio skirtumus, kurie susidaro matuojant kirstinus medţius ištisinio medţių matavimo metodu ir apskaitant pagamintą medienos produkciją. 3) Įvertinti tų pačių medynų tūrio,apskaičiuoto skirtingais metodais, skirtumų prieţastis. Mokslinė hipotezė ar visada nustatytas to paties medyno tūrio skirtumus lemia metodo tikslumas. 2.2 Darbo objektas Tyrimo objektas- Tytuvėnų miškų urėdijos kertami brandūs medynai. Iki 1926 m. Dabartinė Tytuvėnų miškų urėdijos teritorija priklausė Raseinių urėdijai m. liepos 1 d. Raseinių urėdija buvo padalinta į Tytuvėnų ir Raseinių miškų urėdijas metais Tytuvėnų urėdija buvo pavadinta Raseinių miško pramonės ūkiu, kurio būstinė kurį laiką buvo kaime, netoli Raseinių m. sausio 1 d. buvo įsteigtas Raseinių miškų ūkis, kuris tais pačiais metais buvo pavadintas Tytuvėnų miškų ūkiu, o 1992 m. buvo pavadinta Tytuvėnų miškų urėdija. Urėdija išsidėsčiusi trijų rajonų savivaldybių Kelmės (38633), Raseinių (4257) ir Radviliškio (1197) teritorijose metų miškotvarkos duomenimis Tytuvėnų miškų urėdijos teritorijoje esančių miškų plotas buvo 44,7 tūkst. ha. 350 kvartalų (vidutinis kvartalo plotas 41 ha). Urėdijos miškingumas yra 27,3% (Lietuvos 32,5 %). Urėdijos valdoma teritorija uţima 16,56 tūkst. ha, iš kurių miško ţemė uţima 99% ir tik 1% - ne miško ţemė. Neapaugusi mišku miško ţemė uţima 797 ha. Miškai suskirstyti į 6 girininkijas (vidutinis plotas 2,76 tūkst.ha, maţiausia Kelmės g-ja ( 1,6 tūkst. ha), didţiausia Tytuvėnų g-ja (~ 4 tūkst. ha). Taksacijos metu inventorizuota daugiau nei 7,3 tūkst. 22

23 vnt. taksacinių sklypų. Vidutinis sklypo plotas 1,9 ha. Tytuvėnų miškų urėdijos miškai suskirstyti į I, II, III, IV miškų grupes. 1 lentelė. VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos miškų pasiskirstymas pagal miškų grupes. Miškų grupės Plotas ha. % I miškų grupė 681 1,7 II miškų grupė III miškų grupė IV miškų grupė Viso 44,7 100 Eglė yra dominuojanti medţių rūšis ir uţima beveik pusę urėdijos tūrio 40,3 % toliau seka pušis ir berţas kurių yra beveik po tiek pat, atitinkamai 25,5 % ir 23,6 %. Kitos medţių rūšys uţima tik nedidelę dalį nuo viso tūrio: juodalksnis 4,4 %, ąţuolas 2,2 %, drebulė 2,1 %, uosis 0,2 %, kitos medţių rūšys 1,7 %. 6 pav. Medienos tūris % pagal medţių rūšis. Iš lentelėje pateiktų duomenų galim spręsti, kad Tytuvėnų miškų urėdijoje vyrauja spygliuočių medynai, kurių yra 64,9 %. Iš spygliuočių medynų vyrauja eglynai, jie sudaro 40,3 %. Kietųjų lapuočių poūkiuose vyrauja ąţuolynai, jie sudaro 2,2 % viso urėdijos ploto. Tarp minkštųjų lapuočių didţiausią dalį uţima berţo medynai, kurių yra 23,1 %. 23

24 2 lentelė. Medynų plotas pagal vyraujančias medţių rūšis (ha). Medynai Plotas, ha % Spygliuočiai, iš viso 8935,5 64,9 pušynai 3377,5 24,5 eglynai 5546,9 40,3 maumedynai 11,1 0,1 Kietieji lapuočiai, iš viso 422,9 3 ąţuolynai 302,2 2,2 uosynai 111,2 0,8 klevynai 5,7 0 guobynai 3,8 Minkštieji lapuočiai, iš viso 4404,7 32,1 berţynai 3241,6 23,6 juodalksnynai 609,5 4,4 drebulynai 289,6 2,1 baltalksnynai 256,1 1,9 kiti minkštieji lapuočiai 7,9 0 Iš viso 13763,1 100 Šaltinis Valstybinė miškotvarkos tarnyba, VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2006 m. p. 39. Tytuvėnų miškų urėdijoje yra yra 6 girininkijos, bendras valdomas plotas sudaro 13763,2 ha. Didţiausią plotą valdo Tytuvėnų girininkija, kurios valdomas plotas sudaro 3408,9 ha. 3 lentelė. Medynų plotų ha pasiskirstymas pagal girininkijas. Vyraujančios medţių rūšys P E Ą U B J D Bt Girininkija Kitos medţių rūšys Iš viso Dubysos ,7 43,3 530,7 50,8 55,8 98,8 3,5 2200,6 Klemės 444,4 639,6 109,7 31,1 202,5 13,5 40,7 11,3 6,8 1499,6 Kraţių 608, , ,7 55,9 21, ,1 Šiluvos 1244,3 745,9 402,6 109,2 7,8 7,4 2,7 2519,9 Tytuvėnų 559,6 1149,6 1,5 11,3 1199,6 353, ,6 12,4 3408,9 Uţvenčio 396,4 957,1 63,7 32,4 288,2 45,1 91,4 33,7 1,1 1909,1 Iš viso 3377,5 5546,9 302,2 111,2 3241,6 609,6 289,6 256,1 28, ,2 Šaltinis Valstybinė miškotvarkos tarnyba, VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2006 m. p. 39. Tik Šiluvos girininkijoje vyrauja pušynai (51 %), Tytuvėnų berţynai (47 %), likusiose keturiose girininkijose vyrauja eglynai, uţimdami nuo 59 (Dubysos g - ja) iki 36 (Kraţių g - ja). Ąţuolynų daugiausia Kelmės g je 7 % nuo visų medynų. III IV grupių 24

25 miškuose pagal plotą jaunuolynai uţima 38 %, o brandūs medynai 19 % visų medynų. Pusamţių medynų yra 29 %, pribręstančių 14 %. 2.3 Darbo metodai MA - Atrankinis medţių matavimo metodas MB - Ištisinis medţių matavimo metodas MC - Medienos produkcija MA - brandaus medyno tūris m3/ha ir m3 visame miško taksaciniame sklype pagal paskutinės tos miškų urėdijos Miškotvarkos duomenis. Čia naudojamas skritulinių apskaitos barelių metodas pradedant šio šimtmečio septintuoju dešimtmečiu, daţnai atliekami instrumentiniu atrankiniu būdu, naudojant palyginus nedidelio ploto ( m 2 ), skritulio formos apskaitos aikštelė. Šiuo metodu apskaita atliekama net ir tiksliau ir maţesnėmis darbo sąlygomis Miškotvarkos duomenis arba pagal kompiuterizuotas duomenų bazes. Atliekant skritulinių barelių apdorojimą galimi keletas būdų: visų barelių miško sklype suvestinių duomenų apdorojimas ir kiekvieno barelio duomenys apdorojami atskirai, po to duomenys sumuojami ir perskaičiuojami visam sklypui. Naudojant pirmąjį būdą visų barelių miško elementų medţių skersmenų apskaitos pagal storumo laipsnius duomenys sumuojami į bendrą suvestinę. Kiekvienam miško elementui apskaičiuojama skerspločių suma, vidutinių medţių skerspločiai ir skersmenys 1,3 m aukštyje. Braiţomas grafikas išreiškiantys ryšį tarp medţio aukščio ir skersmens. Pagal grafiką apskaičiuojami miško elemento vidutinis ir kiekvieno storumo laipsnio aukščiai. Panaudojant bavariško tipo medţių tūrių lenteles ( Medţių stiebų tūris su ţieve ). apskaičiuojami miško elementų bendras ir padarinių medţių tūriai. Antras būdas naudojamas siekiant nustatyti barelių taksacinių rodiklių kintamumą (kvadratinį nuokrypį arba variacijos koeficientą) ir patikrinti medynų taksacinių rodiklių nustatymo tikslumą. Šiuo atveju kiekvienam bareliui apskaičiuojami skerpločių suma, vidutiniai skersplotis ir skersmuo 1,3 m aukštyje. Pagal tokį bendrą grafiką apskaičiuojami miško elementų vidutiniai ir storumo laipsnio aukščiai, o pagal bavariško tipo medţių tūrių lenteles barelių tūriai. Sumuojant barelių medţių skaičių, skerspločių sumas ir tūrius gaunami viso medyno rodikliai, kurie vėliau transformuojami į 1 ha. Medyno vidutiniai rodikliai: amţius aukštis ir skersmuo gali būti apskaičiuojami kaip barelių vidurkiai. MB - kertamo brandaus miško (birţės) tūrio įvertinimas ištisinio medţių (kirstinų ir paliekamų biologinės įvairovės ir sėklinių medţių) ištisinio medţių matavimo metodu. Ilgą 25

26 laiką Lietuvos miško ūkio praktikoje buvo reikalaujama šiuo metodu taksuoti birţes, ypač tais atvejais, kai medynas buvo nukentėjęs nuo audrų ar vėjų, dėl prastos sanitarinės būklės (medţių ligos ir kenkėjai) kirstas sanitariniais kirtimais. MC paruoštos produkcijos tūrio matavimas birţėje ar tarpiniame sandėlyje. Tūris matuojamas kubiniais metrais (m 3 ). Paruošta mediena matuojama plongalyje be ţievės. Grupiniu rąstų nustatymo metodu matuojama smulki padarinė ar malkinė mediena, kai yra matuojamas rietuvės aukštis, plotis, ilgis ir padauginama iš glaudumo koeficiento. Vieno hektaro tūris yra medţių rūšių stiebų be šakų ir viršūnių tūrių suma. Darbe yra svarbiausias miško taksacinis sklypas, kuriame auga techniškai subrendęs medynas. Tiriama medienos apskaitos "grandinė" MA - MB - MC. Taigi, idealiu atveju atlikus visus tris matavimus ir apskaičiavus tūrį metodo tikslumo ribose, turėtų būti gaunama MA MB MC. Duomenų rinkimas prasidėjo 2010 metais Tytuvėnų miškų urėdijos IV grupės brandą pasiekusiose medynuose. Surinkti duomenys grupuojami ir apibendrinami naudojant Microsoft excel, DBF Viewer 2000, Microsoft Word, Statistika 7. Tyrimų metu naudoti buvo tokie prietaisai ir pagalbinės priemonės: ţerglės Haglof, aukštimatis, matavimo juosta, urėdijos kartografinė medţiaga, busolė. Medţių skersmeniui matuoti buvo panaudotos standartinės ţerglės. Matuojant medţio stiebo skersmenį, stiebas apkabinamas iš trijų pusių, t. y. jos liečiasi su matuoklės ir kojelių vidinėmis briaunomis, kurias suglaudus matuoklė parodo matuojamo stiebo skersmenį. Ţerglių matuoklės padalas priimta vadinti storumo laipsniais. Tiriamuose sklypuose buvo išmatuoti medţių skersmenys 1,3 m aukštyje (D 1,3 ). Matavimams naudotos 65 cm. ilgio ţerglės Haglof, kurių matavimo tikslumas yra 1mm. Matuojant skersmenį, paprastai 0,5 storumo laipsnis priimamas aukštesniu storumo laipsniu, o maţesnis kaip 0,5 atmetama, t. y. imamas ţemesnis storumo laipsnis. Pavyzdţiui, matuojamo medţio skersmuo 10,5 cm. Šiuo atveju, taikant storumo laipsnius kas 1 cm, matuojamo medţio skersmuo bus 11 cm, taikant storumo laipsnį kas 2 cm, 10 cm, taikant storumo laipsniu kas 4 cm, 12 cm. Kad būtų lengviau dirbti, ţerglių matuoklės skalės suapvalintos, t. y. Pirmasis storumo laipsnis nuo pastoviai pritvirtintos kojelės pagrindo sumaţintas pusiau pvz., kai storumo laipsniai skiriami kas 2 cm, pirmoji padala ţymima 1 cm, kai kas 4 cm, - pirmoji padala ţymima. Šiuo atveju matuojamo medţio skersmuo priskiriamas tam storumo laipsniui, kuris matomas pagal paslankios kojelės vidinę briauną. Standartinėms ţerglėms keliami tokie reikalavimai: 26

27 1) Ţerglių kojelės turi būti statmenos matuoklei; 2) Ţerglių kojelių ilgis turi sudaryti daugiau kaip pusę matuoklės ilgio (priešingu atveju, matuojant storesnius medţius, galima išmatuoti ne skersmenį, o stygą); 3) Ţerglių paslanki kojelė turi slankioti lengvai ir visada būti statmena matuoklei; 4) Matuoklės padalos (storumo laipsniai) turi būti aiškios ir tikslios; 5) Ţerglės turi būti lengvos stiprios ir patogios; Atlikus matavimus buvo apskaičiuoti kiekvienos apskaitos barelio miško elemento ir viso medyno vidutinis aukštis, vidutinis skersmuo ir tūris Pagal Miškotvarkos projektą tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi Tytuvėnų miškų urėdijos miškai metais. Darbe naudojami Miškotvarkos aktualizuoti duomenys 2009 metais. Darbe naudoti duomenų analizės, duomenų grupavimo, palyginimo, vidurkių skaičiavimo, loginės analizės, apibendrinimo metodai. 2.4 Tytuvėnų miškų urėdijos tyrimo duomenų charakteristika Atlikus matavimus buvo apskaičiuoti kiekvienos apskaitos barelio miško elemento ir viso medyno vidutinis aukštis, vidutinis skersmuo ir tūris. Taip pat buvo įvertintos paklaidos. 4 lentelė. Tyrimui surinktų pirminių duomenų charakteristika Eil. Nr. Girininkija Plotas SMI ETALONAS MP Skirtumas m 3 SMI MP 1 Kelmės 0,6 166,5 141,6 141,6-24,9-0,1 2 Uţvenčio 0,7 322,0 322,3 314,5 0,3 7,8 3 Kraţių 0,9 170,9 209,2 204,4 38,3 4,8 4 Kraţių 1,1 263,4 276,3 288,4 12,9-12,1 5 Kelmės 1,5 384,0 381,5 371,0-2,5 10,5 6 Kelmės 3 794,2 740,4 763,0-53,9-22,7 7 Šiluvos 0,4 122,4 141,7 125,9 19,3 15,8 8 Kelmės 0,4 87,0 85,7 87,4-1,3-1,8 9 Šiluvos 0,8 242,8 283,3 259,5 40,5 23,8 10 Kraţių 0,8 83,8 75,2 95,7-8,6-20,5 11 Šiluvos 2,5 877,3 788,5 850,1-88,7-61,5 12 Kelmės 0,6 185,2 165,7 163,3-19,5 2,4 13 Kelmės 0,8 58,0 71,7 68,7 13,7 3,0 27

28 4 lentelė (tęsinys). Tyrimui surinktų pirminių duomenų charakteristika Eil. Nr. Girininkija Plotas SMI ETALONAS MP Skirtumas m 3 14 Šiluvos 1,5 542,0 482,4 490,8-59,6-8,4 15 Kelmės 0,5 116,5 113,9 112,5-2,5 1,5 16 Kelmės 0,6 149,8 177,4 152,9 27,6 24,5 17 Šiluvos 0,3 101,0 81,0 87,1-20,0-6,1 18 Kelmės 0,7 195,4 189,2 202,3-6,2-13,0 19 Užvenčio 1,0 248,2 295,8 260,6 47,6 35,3 20 Kelmės 0,6 139,4 136,7 135,3-2,6 1,5 21 Kelmės 1,7 249,8 305,3 325,6 55,5-20,3 22 Šiluvos 1,4 408,0 342,5 395,3-65,5-52,7 23 Kražių 0,7 205,3 229,8 198,6 24,5 31,2 24 Kelmės 0,4 124,5 110,2 116,1-14,3-5,9 25 Šiluvos 0,5 147,1 136,4 150,5-10,6-14,1 26 Kražių 0,6 82,1 115,8 130,8 33,7-15,0 27 Kelmės 0,4 69,4 54,7 58,2-14,7-3,4 28 Kražių 1,6 494,4 525,2 444,6 30,8 80,6 29 Kelmės 1,7 391,2 387,4 381,2-3,8 6,2 30 Kelmės 1,0 218,0 217,5 228,6-0,5-11,1 31 Kelmės 0,8 179,0 177,6 173,8-1,4 3,8 Suma 30,1 7818,4 7762,2 7778,2 Vidut. 1 ha x 259,7 257,9 258,4 Vidut. nuokrypis m3/ha x 1,9 x 0,5 SMI MP 2.5 Matavimo klaidos Vykdant medienos matavimus neišvengiamos klaidos. Įvairių taksacinių rodiklių įvertinimui miško inventorizacijoje ir medynų taksacijoje nustatytos leistinų paklaidų ribos (p = 0,683): Miško elemento vidutinio skersmens nustatymui ± %. Miško elemento vidutinio aukščio nustatymui ± 5 7 %. Medyno skerspločių sumos (absoliutinio skalsumo) nustatymui ± 7 10 %. Medyno tūrio nustatymo ± %. Paklaidos viršijusios nustatytas normas, skiriamos grubių klaidų kategorijai. Jos daţniausiai atsiranda neatsakingai dirbant. Klaidos gali būti sisteminės ir atsitiktinės. Sisteminių klaidų prieţastys gali būti: 1. Neteisingi normatyvai (įvairios lentelės, nomogramos, ţinynai). 2. Blogi instrumentai (seni, susidėvėję, sugadinti ir pan). 28

29 3. Darbų vykdytojo individualios savybės (trumparegystė, per maţas ar per didelis ūgis, nuovargis, blogas ar geras matomumas, kruopštumas). Pastebėtą sisteminę klaidą visada galima pataisyti, matavimo ar skaičiavimo rezultatą pakoregavus atitinkamo dydţio pataisa. Atsitiktinių paklaidų dydţiai matuojant, sveriant, vertinant, priklauso nuo matavimo metodo efektyvumo ir prietaisų tikslumo. Medienos apskaitoje esančias atsitiktines paklaidas pripaţįsta ir nurodo visos Europos ir pasaulio šalys. Lietuvos medienos matavimo normatyvuose nurodytos paklaidos nėra nei didesnės, nei maţesnės uţ gaunamas kitose šalyse. Lietuviškos apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo taisyklės yra įtrauktos į europinį standartą EN ir pripaţįstamos Europoje. Esminė atsitiktinių paklaidų savybė yra ta, kad jos turi savybę maţėti didėjant matuojamųjų apskaitos objektų (rąstų, stiebų, birţių, sklypų) skaičiui. Šis maţėjimas yra atvirkščiai proporcingas kvadratinei šakniai iš matuojamų apskaitos objektų skaičiaus. Pavyzdţiui jei matuojame 100 medţių, rąstų ar birţių atsitiktinė matavimo paklaida sumaţėja 10 kartų (Petrauskas 2011). 2.6 Tyrimo darbų apimties įvertinimas Lyginant įvairaus dydţio (spindulio) skritulinių apskaitos barelių bendrą efektyvumą, buvo apskaičiuotos laiko sąnaudos (medţių matavimas plius perėjimai tarp apskaitos barelių) medynų tūriui ±10% tikslumu nustatyti. Gauta, kad medynų tūris tokiu planuojamu tikslumu greičiausiai nustatomas panaudojant tokio dydţio apskaitos barelius, į kuriuos patenka (vidutiniškai 15) medţių. Tokio dydţio apskaitos bareliai laikytini optimaliais. Apskaitos barelių skaičius viename sklype parenkamas vadovaujantis prielaida, kad atrankos apimtis sklype turi sudaryti galimybę ne tik pakankamai tiksliam atskirų tyrimo sklypų tūrio nustatymui (paklaida neturi viršyti ±10%, esant tikimybei p=0,682), bet ir medţių pasiskirstymo pagal skersmenį tyrimams, t. y. jaunuolynuose viename sklype turi būti apmatuota nemaţiau , vyresnio amţiaus medynuose pirmo ardo medţių. Tuo tikslu turi būti išskirta 12 (±1) apskaitos barelių su optimaliu medţių skaičiumi juose (jaunuolynuose vidutiniškai 20, vyresnio amţiaus medynuose 15 medţių). Apskaitos medţių skaičius sklype turi būti pakankamas vyraujančios medţių rūšies aukščių kreivei sudaryti barelyje, t. y vienetų. Tuo tikslu kiekviename apskaitos barelyje turi būti atrinkta ir apmatuota po 2-3 artimiausius apskaitos barelio centrui vyraujančios rūšies medţius. Medţių rūšims, kurios sudaro 3 ir daugiau medyno rūšinės sudėties vienetų, kiekviename apskaitos barelyje atrenkama po 1 artimiausią barelio centrui medį, o likusiems 4-6 apskaitos medţiai sklype. 29

30 Kaip rodo tyrimai (Juknys, Repšys, Tebėra, 1981), atlikus tokios apimties darbus (matavimus), tyrimų sklypo tūris nustatomas ±8-10% tikslumu (p=0,683). Tyrimo taškų (barelių) arba tyrimo sklypų skaičius (n), reikalingas planuojamam miško inventorizacijos darbų tikslumui strato ribose (pvz.: pušynų stratas, berţynų stratas ir pan.) pasiekti, apytikriai gali būti nustatytas pagal formulę: n P² M / P² MT kur: P M tūrio nustatymo paklaida tyrimo objekte; P MT planuojamas duomenų tikslumas strate. Tačiau šioje formulėje neatsiţvelgiama į nagrinėjamo strato medynų vidutinio tūrio kintamumą, kuris priklauso nuo stratifikavimo detalumo ir tyrinėjamų medynų savybių. Atliktų darbų patirtis rodo, kad tokiu būdu apskaičiuotas tyrimo sklypų skaičius strate turi būti padidintas apie 25 30%. Jei miško inventorizacijos darbus planuojama atlikti su biologiniuose tyrimuose priimtu tikslumu (±5%, esant tikimybei p=0,95), tai vieno strato ribose reikia atrinkti ir apmatuoti apie tyrimo sklypus. 2.7 Skirtingi medienos tūrio apskaičiavimo metodai M1=V1*N (m 3 /ha) V1 - miško elemento vieno vidutinio medţio stiebo tūris; N - medyno tankumas,./ha M2=G*HF (m 3 /ha) G- skerspločių suma (absoliutinis skalsumas) m 2 /ha; HF - vidutinis formrodinis aukštis (m). M3=V1+V2+V3+...+Vn (m 3 miško tyrimo barelyje, vėliau m3/ha). V=g*h*f. g stiebo skersplotis h medţio aukštis f - senasis formrodis pagal Paulzeną M4=V1+V2+V3+...+Vn (m 3 miško tyrimo barelyje) V - Kopeckio metodu (pagal d 1,30 ir V priklausomybę). 30

31 Statistica7. Pastarajam tūrio nustatymo metodui apskaičiuoti buvo pasitelkta programa Šiuose duomenų rinkimo etapuose autorius dalyvavo tiesiogiai: - Tytuvėnų miškų urėdijoje atrenkant sklypus bei atliekant matavimus reikalingus ištisinio medţių matavimo metu gauto tūrio tikslumui įvertinti. - Matuojant gautą produkciją (grupiniu ir vienetiniu metodais). 31

32 3. TYRIMO DUOMENYS, REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ 3.1 Tyrimo duomenų apibūdinimas Tiriama informacija gauta iš relaskopinių ir skritulinių barelių (SMI) (sklypinė miškų inventorizacija atlikta 2006 metais, aktualizuota 2009 metais). Visų trijų matavimų etalonu laikomas ištisinis medţių matavimo metodas. Trečias medynų nustatymo metodas yra medienos produkcijos matavimas po kirtimo (MP). Nustatant tūrį pastaruoju būdu, prie gauto tūrio pridedamas atliekų tūris, taip pat paliekamų sėklinių medţių ir bioįvairovės medţių tūris. Pagal medţių rūšis analizuojant gautus tūrius, įvertinant didţiausius nukrypimus naudojami miško sklypai su aiškiomis ribomis, kurias galima nustatyti pagal neabejotinus objektus. 3.2 Medienos tūrio, nustatyto birţėje pagal miškotvarkos ir birţių paruošimo duomenis, analizė ir paklaidų įvertinimas. Tiriamame darbe analizuojama metų plyno kirtimo birţės Tytuvėnų miškų urėdijoje. Darbo objekte dominuoja mišrūs eglės su berţu ir drebule medynai, todėl tyrimui buvo pasirinkti eglynai. Sklypinės miškų inventorizacijos tūriui nustatyti buvo išmatuota 31 birţė ištisiniu medţių matavimo metodu, kurių plotas sudaro 30,1 ha. Matuotų birţių plotas kinta nuo 0,4 ha iki 3 ha. Vidutinis matuojamos birţės plotas 1 ha. Atlikus visus matavimus, gauti tūriai buvo analizuojami pagal augavietes, atskiras medţių rūšis, miško elementų skaičių birţėje, nustatant vidurkius, įvertinant didţiausius nukrypimus. MS Excel programoje panaudojant statistinį kriterijų t statistika, tikrinta ar yra skirtumų tarp atrankinio medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo gautų visų sklypų tūrių vidurkių. Nustatyta, kad esami skirtumai tarp minėtų matavimų yra statistiškai nereikšmingi, nes p yra 0,48 ir viršyja 0,05. 5 lentelėje pateiktas atskirų medţių rūšių tūrio palyginimas

33 5 lentelė. Ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) palyginimas su atrankiniu medţių tūrio matavimo metodu, pagal atskiras medţių rūšis. Eglė Pušis Beržas Drebulė Baltalksnis Liepa Eil. Eta - Eta - Eta - Eta - Eta - Eta - Nr. lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP 1 128,4 149,9 13,2 16, ,6 289,8 33,7 32, ,3 136,7 43,7 34, ,1 210,7 53,2 52, ,3 307,2 37,0 38,4 36,3 38, ,5 635,4 74,7 79,4 75,1 79, ,7 97,9 29,9 24,5 8 66,1 69,6 9,9 8,7 9,7 8, ,3 170,0 55,6 48,6 27,4 24, ,0 58,7 23,2 25, ,4 614,1 239,2 263, ,0 129,6 46,7 55, ,3 40,6 6,0 5,8 16,2 11, ,1 379,4 97,4 108,4 47,5 54, ,1 81,5 12,0 11,6 23,8 23, ,3 104,8 35,9 30,0 19,2 15, ,1 70,7 20,9 30, ,8 117,2 73,4 78, ,7 148,9 116,1 99, ,1 83,6 56,6 55, ,7 149,9 92,5 74,9 31,1 25, ,7 244,8 68,7 81,6 70,1 81, ,9 123,2 68,9 61,6 23,0 20, ,1 74,7 46,1 49, ,4 88,2 29,2 29,4 27,9 29, ,6 49,3 22,5 16,4 21,8 16, ,4 34,7 30,4 34, ,8 247,2 106,8 98,9 157, 6 148, ,8 195,6 76,6 78,2 114, 0 117, ,2 109,0 67,9 65,4 43,5 43, ,8 89,5 51,8 53,7 33,0 35,8 5251, , 4 126, 9 138, , , 3 Suma Vid. 1 ha. 174,5 176,2 4,2 4,6 49,1 48,8 20,3 20,5 5,2 5,4 4,7 4,3 612, 2 617, 1 157, 6 161, 5 141, 6 130, 0 Iš duomenų pateiktų 5 lentelėje, galima pastebėti, kad visi skirtumai yra maţinami, išskyrus berţo ir liepos. Galima daryti išvadą, kad miškotvarkos metu įtaksuoti tūriai tam tikru medienos kiekiu maţesni nei ištisiniu medţių matavimo metodu nustatytas tūris. 7 paveiksle pateikti atrankinio medţių matavimo metodo (sklypinės miškų inventorizacijos) nustatyto tūrio skirtumai nuo ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) pagal atskiras medţių rūšis. Labiausiai tūris didinamas eglės 1,7 m 3 /ha, pušies 0,4 m 3 /ha. 33

34 Baltalksnio tūris nustatomas tiksliausiai 0,1 m 3 /ha. Dviejų medţių rūšių tūriai yra maţesni nei atalonas, tai berţas ir liepa atitinkamai - 0,3 m 3 /ha ir 0,4 m 3 /ha. 7 pav. Atrankiniais metodais nustatyto medynų tūrio suminė paklaida lyginant su ištisiniu medţių matavimu (Eglynų poūkis). 8 paveiksle pateikti skirtumai, nustatyti, tarp ištisinio medţių matavimo metodą ir atrankinio medţių matavimo metodą įvairios rūšinės sudėties medynuose pasiskirsto netolygiai. Didţiausi tūrio skirtumai procentine išraiška gauti medynuose, kuriuose rūšinėje sudėtyje yra septynios ir devynios dalys eglės, atitinkamai 5,0 % ir 5,0 %. Tiksliausiai tūris nustatytas medynuose, kur rūšinėje sudėtyje yra aštuonios ir penkios dalys eglės, atitinkamai - 0,7 % ir -0,8 %. 8 pav. Bendra medynų tūrio nustatymo paklaida įvairios rūšinės sudėties medynuose, lyginant ištisinį medţių matavimo ir atrankinį medţių matavimo metodus. 34

35 Iš 9 paveikslo duomenų pastebime, jog palyginus ištisinį medţių matavimo metodą su atrankiniu medţių matavimo metodu, kur rūšinėje sudėtyje vyrauja 5E, tūriai panašūs 1351 ir 1362 m 3 sklypuose. Vyraujant 7E ir 6E tūriai nustatomi su didesne paklaida, čia vidutiniai skirtumai siekia atitinkamai 117 m 3 ir -63 m 3 sklypuose. 9 pav. Ištisinio medţių matavimo metodo ir atrankinio medţių matavimo metodo nustatytų tūrių palyginimas. Lyginant, atrankinio medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo medienos tūrio vidurkius, apskaičiuotus kubiniais metrais pagal augavietes (10 pav.), pastebėta, jog didėjant normalaus drėgnumo augaviečių derlingumui tūrio nuokrypis taip pat didėja. Tiksliausiai tūris nustatytas Lcl augavietėje, 1,4 m 3 paklaida. Labiausiai tūris didinamas Ndl augavietės tirtuose sklypuose, vidutiniškai 44,4 m 3, tai sudaro 11,2 %. 10 pav. Atrankiniu metodu nustatyto medynų tūrio suminė paklaida lyginant su ištisiniu matavimo metodu pagal augavietes. 35

36 Lyginant atrankinį medţių matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą įvairios rūšinės sudėties medynuose m 3 /ha (11 pav.) patebime, jog labiausiai tūriai didinami eglių medyne su berţo priemaiša (8E2B) 44,3 m 3 /ha, tai sudaro 19,6 procento daugiau. Kituose eglynuose su berţo priemaiša 7E3B tūriai didinami (37,7 m 3 /ha), atititinkamai tai sudaro 11,0 % daugiau. 11 pav. Medyno tūrio nustatytos paklaidos įvairios rūšinės sudėties eglynuose, lyginant atrankinį medţių matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą. Apskaičiuoti procentiniai tūrių skirtumai įvairios rūšinės sudėties eglynuose pateikiami (12 pav.) 36

37 12 pav. Medynuose nustatyti tūrio procentiniai skirtumai, įvairios rūšinės sudėties eglynuose, lyginant atrankinį medţių matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą. Lyginant, atrankinio medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo medienos tūrio vidurkius, apskaičiuotus kubiniais metrais pagal augavietes (13pav.), pastebėta, jog didėjant normalaus drėgnumo augaviečių derlingumui tūrio nuokrypis taip pat didėja. Tiksliausiai tūris nustatytas Lcl augavietėje, 1,4 m 3 paklaida. Labiausiai tūris didinamas Ndl augavietės tirtuose sklypuose, vidutiniškai 44,4 m 3, tai sudaro 11,2 %. 37

38 13 pav. Atrankiniu metodu nustatyto medynų tūrio suminė paklaida lyginant su ištisiniu matavimo metodu pagal augavietes. Iš 14 paveikslo matyti, kaip atskiruose sklypuose kinta medţių tūris pagal atskiras medţių rūšis. Lyginant ištisinį medţių matavimo metodą ir atrankinį medţių matavimo metodą, gauti rezultatai parodė, jog eglės tūris svyruoja labiausiai, didėja nuo 0,4 %, iki 29,8 %, o maţėja nuo - 0,4 % iki 45,3 %. Berţo tūris didėja nuo 2,1 % iki 26,6 % ir maţėja nuo - 1,5 % iki - 36,8 %. Drebulės tūris maţėja nuo - 2,1 % iki - 32,5 % ir didėja nuo 0,8 % iki 14,1 %. 38

39 14 pav. Nustatyti atskirų medţių tūriai miško sklypuose, lyginant atrankinį matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą. Tiriant pagal atskirus miško sklypus, rezultatai parodė, kad labiausiai tūris yra maţinamas lyginant atrankinį medţių matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą eglynuose su berţo bei drebulės priemaiša (6E2B2D). 3.3 Medienos tūrio, nustatyto pagal ištisinį medţių matavimo metodą ir paruoštos produkcijos duomenis, paklaidų įvertinimas Šiame poskyryje aptariami rezultatai, išmatavus ir įvertinus kertamą medienos tūrį plyno kirtimo birţėje ir pagal ištisinį medţių matavimo metodą (etalonas) nustatytą tūrį. 39

40 Pateikiami rezultatai bendrai sklypuose, atskirai pagal medţių rūšis, pagal augavietes. Gautiems rezultatams tirti naudojamas vidurkių palyginimo metodas, įvertinti didţiausi nukrypimai. MS Excel programoje panaudojant statistinį kriterijų t statistika, tikrinta ar yra skirtumų tarp atrankinio medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo gautų visų sklypų tūrių vidurkių. Nustatyta, kad esami skirtumai tarp minėtų matavimų yra statistiškai nereikšmingi, nes p yra 0,49 ir viršyja 0,05. 6 lentelė. Ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) palyginimas su pagamintos medienos produkcijos tūriu (MP), pagal atskiras medţių rūšis m 3 sklypuose. Eglė Pušis Beržas Drebulė Baltalksnis Liepa Eil. Eta - Eta - Eta - Eta - Eta - Eta - Nr. lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP lonas MP 1 129,4 127,4 12,2 14, ,6 283,1 33,7 31, ,5 163,5 43,7 40, ,1 230,7 53,2 57, ,3 296,8 37,0 37,1 36,3 37, ,5 610,4 74,7 76,3 75,1 76, ,7 100,7 29,9 25,2 8 66,1 69,9 9,9 8,7 9,7 8, ,3 181,7 55,6 51,9 27,4 26, ,0 67,0 23,2 28, ,4 595,0 239,2 255, ,0 114,3 46,7 49, ,1 48,1 8,4 6,9 16,2 13, ,1 343,6 97,4 98,2 48,9 49, ,1 78,7 12,0 11,2 23,8 22, ,3 107,1 35,9 30,6 19,2 15, ,1 61,0 20,9 26, ,8 121,4 73,4 80, ,7 156,3 116,1 104, ,1 81,2 56,6 54, ,7 195,4 92,5 97,7 31,1 32, ,7 237,2 68,7 79,1 70,1 79, ,9 119,2 68,9 59,6 23,0 19, ,1 69,7 46,1 46, ,4 90,3 29,2 30,1 27,9 30, ,4 78,5 22,7 26,2 21,8 26, ,4 29,1 30,4 29, ,8 222,3 106,8 88,9 157,6 133, ,8 190,6 76,6 76,2 114,0 114, ,2 114,3 67,9 68,6 43,5 45, ,8 86,9 52,8 52,1 33,0 34,8 Suma 5242,7 5271,2 125,7 138,7 1480,0 1463,7 613,2 599,7 157,6 168,3 143,0 136,6 Vid. 1 ha. 174,2 175,1 4,2 4,6 49,2 48,6 20,4 19,9 5,2 5,6 4,8 4,5 15 paveiksle pateikti medienos produkcijos nustatyto tūrio skirtumai nuo ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) pagal atskiras medţių rūšis. Galima pastebėti, jog trejų medţių rūšių tūriai yra maţesni lyginant su etalonu, tai eglės, pušies ir baltalksnio. Likusių medţių rūšių tūriai yra didinami lyginant su etalonu. Didţiausias skirtumas yra eglės - 0,9 40

41 m 3/ ha, tai sudaro 0,5 %, kurios tūris yra maţesnis lyginant su etalonu. Į teigiamą pusę tūris labiausiai didinamas berţo - 0,5 m 3 /ha, tai sudaro 1,1 %. 15 pav. Medienos produkcijos tūrio suminė paklaida m 3 /ha lyginant su ištisiniu medţių matavimu (Eglynų poūkis). 16 pav parodo, kaip kinta medienos tūris sklypuose išreikštas procentais, lyginant medienos produkcijos atliktus matavimus ir ištisinį medţių matavimo metodą, pagal atskiras medţių rūšis. 16 pav. Medienos produkcijos tūrio procentinė paklaida lyginant su ištisiniu medţių matavimu (Eglynų poūkis). Tiriant tūrio kintamumą pagal miško augavietes, buvo nustatyta, jog labiausiai tūris maţinamas lyginant ištisinį medţių matavimo metodą ir medienos produkciją gautą po kirtimo Ndp augavietėje 33,2 m 3, tai sudaro 12,8 % Tiksliausiai tūris nustatytas derlingoje 41

42 Lcp augavietėje 2,6 m 3, tai sudaro 0,9 %. spygliuočių medţių rūšių (7E3P) (17 pav). Čia medyno rūšinė sudėtis sudaryta tik iš 17 pav. Medienos produkcijos tūrio suminė paklaida lyginant su ištisiniu medienos matavimo metodu pagal augavietes. 18 paveiksle pateiktų duomenų, nustatyta, jog tarp ištisinio medţių matavimo metodo ir atrankinio medţių matavimo metodo įvairios rūšinės sudėties medynuose pasiskirsto netolygiai. Didţiausi tūrio skirtumai procentine išraiška gauti medynuose, kuriuose rūšinėje sudėtyje yra penkios dalys eglės 5,6 %. Tiksliausiai tūris nustatytas medynuose, kur rūšinėje sudėtyje yra aštuonios dalys eglės, atitinkamai - 0,3 % (19pav ). 42

43 palyginimas. 18 pav. Ištisinio medţių matavimo metodo ir medienos produkcijos išmatuotų tūrių 19 pav. Bendra medynų tūrio nustatymo paklaida įvairios rūšinės sudėties medynuose, lyginant ištisinį medţių matavimo metodą ir apskaitytą medienos produkciją. Lyginant medienos produkciją gautą po kirtimo ir ištisinį medţių matavimo metodą įvairios rūšinės sudėties eglynuose m 3 /ha (20 pav.) patebime, jog labiausiai tūriai didinami eglių medyne su pušies priemaiša (6E3B1D) - 44,6m 3 /ha, tai sudaro 15,7 procento daugiau (21 43

44 pav). Kituose eglės medynuose su berţo ir drebulės priemaiša tūris didinas 6E2B2D (33,9 m 3 /ha), atititinkamai tai sudaro 12,9 % daugiau. 20 pav. Medyno tūrio nustatytos paklaidos, lyginant įvairios rūšinės sudėties eglynuose, medienos produkciją, gautą po kirtimo ir ištisinį medţių matavimo metodą. 44

45 21 pav. Medynuose nustatyti tūrio procentiniai skirtumai, įvairios rūšinės sudėties eglynuose, lyginant medienos produkciją, gautą po kirtimo ir ištisinį medţių matavimo metodą. 3.4 Medynų tūrio nustatyto skirtingais apskaičiavimo metodais, skirtumų analizė Šioje dalyje pateikiami Raudonojo Ąţuolo matavimai, kuriuos vykdė matuotojai: Vitas Marozas, Almantas Kliučius, Algirdas Augustaitis, Aurelijus Beniušis, Erika Plaušinytė 45

46 (Svetimkraščių medţių bendrijų tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. M 05 40/10 (LEK 19/2010)). Lauko darbai atlikti Alytaus urėdijoje, Dzirmiškių girininkijoje 746 kvartale. Šie medţių matavimai buvo vykdyti skritulinių medţių matavimo metodu, kurių plotas 500m 2, o spindulys R = 12,62 m. Iš viso buvo išmatuoti 6 bareliai: Ąr 1 1, Ąr 1 2, Ąr 2 1, Ąr 2 2, Ąr 3 1, Ąr 3 2. Atlikus lauko darbus, surinkti duomenys iš barelių suvedami į Ms Excel skaičiuoklę. Apie kiekvieną barelį gauti duomenys apibūdinami dendrometriniais rodikliais (skersmuo 1,3 m. (d 1,3 ), skersmuo prie šaknies kaklelio (d 0 ), aukštis h, amţius, plotas lajos parametrai ir kt.) ir informacija apie tyrimo barelį (miškų urėdija, girininkija, kvartalas, sklypas, plotas, augavietė, matuotojai ir kt.). 22 paveiksle pateikti duomenys apie kiekvieną tyrimo barelį m 3 /ha, nustatant tūrį skirtingais metodais. Vidutiniškai tyrimo bareliuose didţiausi tūriai nustatomi M1(379 m 3 /ha) metodu. Maţiausi vidutiniai tūriai nustatomi M4 (365 m 3 /ha) metodu. 22 pav. Raudonųjų ąţuolų, šešių medynų (m 3 /ha) tūrių, apskaičiuotų keturiais skirtingais metodais, palyginamoji analizė. 46

47 Iš 23 paveikslo pastebime, jog lyginant skirtingus medienos tūrio apskaičiavimo metodus, skirtumai pasiskirsto nevienodai. Didţiausi tūrio skirtumai yra M4 metodą lyginant su M1 apskaičiuotu tūriu, kur skirtumai barelyje Radţiūnai Ąr 1 2 siekia iki 21,8 %. Maţiausi tūrio skirtumai gaunami lyginant M4 ir M3 metodus. 23 pav. Medynų tūrio skirtumai (%), gauti lyginant skirtingus tūrio apskaičiavimo metodus. Galime daryti prielaidą, kad skirtumai susidarė dėl ţmogiškųjų faktorių. Bareliuose atrenkant aukščiui matuoti medţius į apskaitą galėjo pakliūti aukštesni nei vidutiniai medyne esantys medţiai. Tyrimui buvo renkami A klasės medţiai, kurie geriau atspindi klimato įtaką ir būtų maţiau sąlygojami greta augančių medţių. 47

48 IŠVADOS 1) Sklypinės miškotvarkos metu nustatytas brandţių medynų tūris 1 ha yra vidutiniškai 1,9 % didesnis nei randama birţėse. Didţiausi tūrio skirtumai nustatyti uţmirkusioje augavietėje (Ucp), nes šios miško ekosistemos yra lengvai paţeidţiamos audrų ir stiprių vėjų. 2) Bendra kirstinų medţių likvidinės medienos išeiga labai artima pagamintos medienos produkcijos tūriui (vidutiniškai didesnė +0,5 %). Medienos tūrio panašumui atskirose birţėse įtakos turėjo augavietė. Didėjant derlingumui ir rūšinei įvairovei, tūrio skirtumai didėja. Didţiausi tūrio skirtumai uţmirkusioje ir derlingoje (Ucp) augavietėje (+13%). 3) Visais keturiais tūrio apskaičiavimo metodais (M1, M2, M3, M4) buvo gauti skirtingi rezultatai. Panašūs etalonui (M4) medyno tūriai gauti taikant M2 metodą. Lyginant kitus (M1 ir M3) tūrio apskaičiavimo metodus su M4, tūrio skirtumai gaunami vidutiniškai didesni 11,2 %. 48

49 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1) Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Valstybės ţinios 2010 m. rugsėjo 10 d. Nr. D1-747, Vilnius. Prieiga per internetą 2) Birţių atrėţimo ir įvertinimo taisyklės lapkričio 4 d. Nr. D1 577, Vilnius. Prieiga per internetą inter3/ 3) Antanaitis V. Miško naudojimas, Vilnius: Mokslas, p. 4) Antanaitis V., Deltuvas R., Miškotvarka, Vilnius, p. ISBN ) Антанайтис В. В., Заунене Н. И., Кулешис А. А., Юкнис Р. А. Нормативы точности и методы таксации древостоев. Каунас: Лит СХА, с. 6) Daniulis J. Miško inventorizacijos ir kartografijos pagrindai. Mokymo priemonė. Rankraštis. Akademija: LŢŪU Miškotvarkos katedra, p. 7) Daniulis J., Kliučius A., Venckus A. Dendrometrija Mokomosios praktikos metodiniai patarimai. Akademija: LŢŪU Leidybos centras, p. 8) Garbačauskas A. Pravartu pramokti skaičiuoti: ir kubus, ir pinigus// Baltijos miškai ir mediena Nr. 1, p ) Kliučius A. Miško inventorizacija Paskaitų konspektas. Rankraštis. Akademija: LŢŪU, Miškotvarkos katedra p. 10) Kuliešis A. Medynų našumas ir jo naudojimas, Vilnius, p. 11) Kuliešis A. Šiandienos miškų inventorizacijos aktualijos// Mūsų girios, Nr. 3 p ) Kuliešis A., Mierkis V. Taip taksuojamos birţės // Mūsų girios Nr. 3, p ) Kuliešis A., Kasperavičius A., Kulbotas G. Lietuvos nacionalinė miškų inventorizacija Kaunas: Lututė p. 14) Kuliešis A. Medynų statistikų įvertinimas pagal skirtingo ploto apskaitos barelius, Miškininkystė, : p. 15) Kuliešis A., Petrauskas E., Rutkauskas A., Tebėra A., Venckus A. Medienos tūrio lentelės, Kaunas p. 16) Kuliešis A., Zaunienė N. Akinės miško taksacijos sisteminių paklaidų įvertinimo ir jų koregavimas. Vilnius p. 17) Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo m. sausio 14 d. Nr V. Kaunas. 49

50 18) Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas Dėl birţių atrėţimo ir įvertimo taisyklių patvirtinimo m. lapkričio 10 d. Nr. D Vilnius. 19) Lietuvos miškų ūkio statistika Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Kaunas: Naujasis lankas ) Petrauskas E. Nenukirsto miško ir apvalios medienos apskaita Lietuvoje [interaktyvus]. Prieiga per internetą 21) Repšys J. Miško taksacija, Vilnius; Mokslo ir enciklopedijų leidykla, ) Repšys J., AntanaitisV, Birţių taksacija Miško taksacija. Vilnius: Mintis. P ) Repšys J., Antanaitis V. Medynų tūris Miško taksacija. Vilnius: Mintis. P ) Repšys J. Miško sortimentacija, Miško taksacija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. P ) Repšys J., Antanaitis V. Miško sortimentacija, Miško taksacija. Vilnius: Mintis. P ) Repšyas J.Miško taksacija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla p. ISBN ) Repšys J., Kenstavičius J., Kuliešis A. Miško taksuotojo ţinynas, Vilnius: Mokslas p. 28) Rutkauskas A. Miškotvarkos normatyvai miškų inventorizavimui, ūkinės veiklos vertinimui ir projektavimui, Kaunas,

51 1 priedas PRIEDAI Scatterplot (Spreadsheet1 10v*54c) 0,8 V = -0,4554+0,0427*x; 0,95 Conf.Int. 0,7 0,6 0,5 V 0,4 0,3 0,2 0, d 1,3 1 pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr

52 Scatterplot (Spreadsheet1 10v*54c) 1,0 V = -0,6176+0,0496*x; 0,95 Conf.Int. 0,9 0,8 0,7 0,6 V 0,5 0,4 0,3 0,2 0, d 1,3 3 pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr

53 5 pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr pav. Tūrio priklausomybė nuo skersmens 1,3 aukštyje tyrimo barelyje Radţiūnai Ąr

54 2 priedas MEDIENOS TŪRIO NUSTATYMO METODŲ TIKSLUMO TYRIMAS Jonas KLIMAS Lietuvos žemės ūkio universitetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Miškotvarkos katedra Įvadas Miškas turi didţiulę ekonominę, ekologinę ir socialinę reikšmę. Be miško ir jo produkcijos (medienos, grybų, uogų ir kt.) negali normaliai funkcionuoti ţemės ūkis, pramonė. Todėl miškų ūkiui reikalinga nuosekli apskaita, įvertinimas. Kur, kiek ir kada kirsti miško, kokiais būdais jį iškirtus atkurti, kaip ir kokiomis priemonėmis išsaugoti miškus ateinančioms kartoms, didinti jų našumą galima ţinoti tik turint įvairiapusiškus kiekybinius rodiklius. Miško apskaita, sudėtinė miškų ūkio gamybos proceso dalis, gerokai skiriasi nuo kituose ūkio šakose atliekamų apskaitų. Šiuo atveju susiduriama su dinamiška daugiamečių augalų bendrija, kuri nuolat kokybiškai ir kiekybiškai keičiasi. Ruošiant miško produkciją pagal ūkio paklausą, gaunama įvairios miško produkcijos vadinamos asortimentais. Miško produkcijos apskaitos atţvilgiu tikslinga visus gaminamus asortimentus grupuoti pagal dydį, formą, kokybę, paskirtį ir apskaitos pobūdį. Analizuojant problemą, būtina trumpai paminėti ir kai kuriuos istoriškai susiklosčiusius brandţių medynų inventorizavimo ypatumus. Daugiau kaip du dešimtmečius vykdyti tyrimai ir stebėjimai rodo, jog taksuojant brandţius medynus miškotvarkos metu medienos tūriai buvo maţinami 10-11%, o kartais ir dar daugiau (Kuliešis, Mierkis,1992, Kuliešis, Zaunienė, 1976). Miškų ūkyje inventorizacijos terminas yra platesnės nei įprasta reikšmės, nes miškas yra kartu ir gamybos priemonė, ir objektas, ir produktas. Miško inventorizacijos uţdavinys yra išskirti šių trijų ypatybių (gamybos priemonė, objektas, produktas) svarbą, jų pirmenybę viena kitos atţvilgiu atskirose tvarkomo objekto teritorijos vietose (medynuose) planinio laikotarpio bėgyje. Taigi miško inventorizacija reiškia daugiau nei paprastą vertybių (medynų) sąrašo sudarymą. Miško inventorizacija turi pateikti informaciją ne tik apie esamą objekto miškų būklę, bet ir apie jos dinamiką,.medynų augimą, kokybę, ugdymo reikmes. Išsamūs ir patikimi duomenys apie valstybinių miškų fondą reikalingi norint planingai ir kryptingai tvarkyti miškų ūkį ir racionaliai be ţalos miškams panaudoti medienos išteklius. Tokiu atveju miško inventorizacija ir apskaita yra svarbi valstybinė priemonė, kuria remiantis gaunami plati ir išsami informacija apie miškus, jų būklę, be to, duomenys, būtini planavimui ir ekonominės koncepcijoms pagrįsti. Ţinoma daugiau kaip 150 medyno tūrio nustatymo metodų. Įvairūs autoriai taikydami konkrečius medynų tūrio nustatymo metodus (metodai gamybinėmis sąlygomis, mokslininkų metodai) gauna nevienodą medyno tūrio (M) dydį. Įvairios šalys turi savo tradicijas, metodus, kurie tarpusavyje daţnai sunkiai suderinami, duodantys pastebimus skirtumus šalie viduje tarp apmatuotos medienos tūrio. Neretai ir Lietuvoje gamybininkai skundţiasi, kad tarp likvidinės medienos taksuojant birţes ir pagamintos apvalios medienos produkcijos gaunami skirtumai. Tikslas Ištirti brandţių medynų tūrio nustatymo tikslumą, matavimo ir skaičiavimo klaidas lemiančias prieţastis. Uţdaviniai 1) Nustatyti tūrio skirtumus, kurie susidaro matuojant kirstinus medţius atrankinių medţių matavimo metodu (sklypinė miškų inventorizacija) ir ištisinio medţių matavimo metodu. 2) Nustatyti tūrio skirtumus, kurie susidaro matuojant kirstinus medţius ištisinio medţių matavimo metodu ir apskaitant pagamintą medienos produkciją. 3) Palyginti skirtingų matuotojų rezultatus tuose pačiuose kertamuose medynuose. Darbo objektas Tytuvėnų miškų urėdijos kertami IV miškų grupės brandūs medynai. Metodai Darbe yra svarbiausias miško taksacinis sklypas, kuriame auga techniškai subrendęs medynas. Bus nagrinėjama "grandinė" A - B - C. Taigi, idealiu atveju atlikus visus tris matavimus, turėtų būti gaunama A = B = C. Pasak A. Kuliešiaus (2009), pagrindiniai brandţių medynų tūrių skirtumai tarp sklypinės miškų inventorizacijos ir urėdijos atrėţtų plyno kirtimo birţių yra dėl netobulų SMI inventorizacijos metu dėl daromų technologinių paţeidimų. A - brandaus medyno tūris m3/ha ir m3 visame miško taksaciniame sklype pagal paskutinės tos miškų urėdijos Miškotvarkos duomenis. Čia naudojamas skritulinių apskaitos barelių metodas pradedant šio šimtmečio septintuoju dešimtmečiu, daţnai atliekami instrumentiniu atrankiniu būdu, naudojant palyginus nedidelio ploto ( m 2 ), skritulio formos apskaitos aikštelė. Šiuo metodu apskaita atliekama net ir tiksliau ir maţesnėmis darbo sąnaudomis. Atliekant skritulinių barelių kamerinį apdorojimą galimi keletas būdų: visų barelių miško sklype suvestinių duomenų apdorojimas ir kiekvieno barelio duomenys apdorojami atskirai, po to duomenys sumuojami 54

55 ir perskaičiuojami visam sklypui. Naudojant pirmąjį būdą visų barelių miško elementų medţių skersmenų apskaitos pagal storumo laipsnius duomenys sumuojami į bendrą suvestinę. Kiekvienam miško elementui apskaičiuojama skerspločių suma, vidutinių medţių skerspločiai ir skermenys 1,3 m aukštyje. Braiţomas grafikas išreiškiantis ryšį tarp medţio aukščio ir skersmens. Pagal grafiką apskaičiuojami miško elemento vidutinis ir kiekvieno storumo laipsnio aukščiai. Antras būdas naudojamas siekiant nustatyti barelių taksacinių rodiklių kintamumą (kvadratinį nuokrypį arba variacijos koeficientą) ir patikrinti medynų taksacinių rodiklių nustatymo tikslumą. Šiuo atveju kiekvienam bareliui apskaičiuojami skerspločių suma, vidutiniai skersplotis ir skersmuo 1,3 m aukštyje. Pagal tokį bendrą grafiką apskaičiuojami miško elementų vidutiniai ir storumo laipsnio aukščiai, o pagal bavariško tipo medţių tūrių lenteles barelių tūriai. Sumuojant barelių medţių skaičių, skerspločių sumas ir tūrius gaunami viso medyno rodikliai, kurie vėliau transformuojami į 1 ha. Medyno vidutiniai rodikliai: amţius, aukštis ir skersmuo gali būti apskaičiuojami kaip barelių vidurkiai. B - kertamo brandaus miško (birţės) tūrio įvertinimas ištisinio medţių (kirstinų ir paliekamų biologinės įvairovės ir sėklinių medţių) ištisinio medţių matavimo metodu. Ilgą laiką Lietuvos miško ūkio praktikoje buvo reikalaujama šiuo metodu taksuoti birţes, ypač tais atvejais, kai medynas buvo nukentėjęs nuo audrų ar vėjų, dėl prastos sanitarinės būklės (medţių ligos ir kenkėjai) kirstas sanitariniais kirtimais. C paruoštos produkcijos tūrio matavimas birţėje ar tarpiniame sandėlyje. Tūris matuojamas kubiniais metrais (m 3 ). Paruošta mediena matuojama plongalyje be ţievės. Grupiniu rąstų matavimo metodu matuojama smulki padarinė ar malkinė mediena, kai yra matuojamas rietuvės aukštis, plotis, ilgis ir padauginama iš glaudumo koeficiento. Vieno hektaro tūris yra medţių rūšių stiebų be šakų ir viršūnių tūrių suma. Kai kurioms medţių rūšims nurodomas likvidinių šakų tūris. Rezultatai Tiriamame darbe analizuojama metų plyno kirtimo birţės Tytuvėnų miškų urėdijoje, kurių plotas sudaro 46,9 ha. Rezultatai lyginami tarp ištisinių medţių matavių ir duomenų surinktų relaskopinių ir skritulinių barelių metodu (sklypinė miškų inventorizacija 2006 metų, aktualizuota 2009 metais). Pagal medţių rūšis analizuojant gautus tūrius, įvertinant didţiausius nukrypimus naudojami miško sklypai su aiškiomis ribomis, kurias galima nustatyti pagal neabejotinus objektus. MS Excel programoje panaudojant statistinį kriterijų t statistika, tikrinta ar yra skirtumų tarp atrankinių medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo. Nustatyta, kad esami skirtumai tarp minėtų matavimų yra statistiškai nereikšmingi, nes p>0,05. Taip pat panaudojus t statistika kriterijų ir palyginus ištisinį medţių matavimo metodą su medienos produkcijos gautais duomenimis, nustatyta, jog reikšmingų skirtumų nėra. (1 lentelė). 1 lentelė. Skirtumų patikimumas pagal visus sklypus. Table 1. Differences in reliability for all sites. Skirtumai % p reikšmės SMI ir Etalonas MP ir Etalonas SMI ir Etalonas MP ir Etalonas -1,31-0,39 0,4744 0,4921 Pastaba: SMI atrankinis medţių matavimo metodas, MP medienos produkcija po kirtimo, Etalonas - ištisinis medţių matavimo metodas. Note: SMI - selective method for measuring trees, MI - wood products after harvesting, Standard - a continuous method for measuring trees. 1 paveiksle pateikti atrankinio medţių matavimo metodo (sklypinės miškų inventorizacijos) nustatyto tūrio skirtumai nuo ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) pagal atskiras medţių rūšis. Labiausiai tūris maţinamas eglės 2,1 m 3 /ha, pušies 1,2 m 3 /ha. Drebulės ir baltalksnio tūris nustatomas su minimalia paklaida -0,1 m 3 /ha. Dviejų medţių rūšių tūriai yra didinami, tai berţas ir liepa atitinkamai 0,6 ir 0,3 m 3 /ha. 55

56 1 pav. Atrankinių medţių matavimo metodu nustatyti vidutiniai tūrio (m 3 /ha) skirtumai lyginant su ištisiniu medţių matavimo metodu gautu tūriu, pagal atskiras medţių rūšis. Fig 1. Sample trees in the method of measuring the average volume (m3/ha) differences compared with continuous measurement of the trees obtained by the volume of individual tree species under. 2 paveiksle pateikti medienos produkcijos nustatyto tūrio skirtumai nuo ištisinio medţių matavimo metodo (etalonas) pagal atskiras medţių rūšis. Galima pastebėti, jog trejų medţių rūšių tūriai yra maţinami, tai eglės, pušies ir baltalksnio. Likusių medţių rūšių tūriai yra didinami lyginant su etalonu. Diţiausias skirtumas yra eglės 1,0 m 3 /ha, kurios tūris yra maţinamas. Į teigiamą pusę tūris labiausiai didinamas drebulės 0,3 m 3 /ha. 2 pav. Medienos produkcijos nustatyti vidutiniai tūrio (m 3 /ha) skirtumai lyginant su ištisiniu medţių matavimo metodu gautu tūriu, pagal atskiras medţių rūšis. Fig 2. Timber production in the medium volume (m3/ha) differences compared with the continuous tree method for measuring the volume received by individual tree species. Lyginant, atrankinio medţių matavimo metodo ir ištisinio medţių matavimo metodo medienos tūrio vidurkius išreikštus procentais pagal augavietes (3 pav.), pastebėta, jog didėjant normalaus drėgnumo augaviečių derlingumui tūrio nuokrypis vis didesnis. Tiksliausiai tūriai nustatyti laikinai uţmirkusiose augavietėse Labiausiai tūris maţinamas uţmirkusioje augavietėje 31,7 %. Šiam skirtumui galejo turėti įtakos rūšinė sudėtis iš trijų miško elementų (6E2B2D). 56

57 3 pav. Medienos tūrio vidurkiai išreikšti procentais, lyginant atrankinį medţių matavimo metodą ir ištisinį medţių matavimo metodą pagal augavietes. Fig 3. Timber volume averages expressed as a percentage of sample trees and a continuous method of measuring tree measuring method according to habitat. Tiriant tūrio kintamumą pagal miško augavietes, buvo nustatyta, jog labiausiai tūris maţinamas lyginant ištisinį medţių matavimo metodą ir medienos produkciją gautą po kirtimo Ndp augavietėje (12,8 %). Tokiam tūrių skirtumui įtakos galėjo turėti sklypo rūšinė sudėtis, kurioje yra daug antraeilių medţių rūšių (6E3B1D). Tiksliausiai tūris nustatytas maţai derlingoje Nbl augavietėje (-0,7%). Čia medyno rūšinė sudėtis sudaryta tik iš spygliuočių medţių rūšių (7E3P) (4 pav). 4 pav. Medienos produkcijos tūrio procentiniai skirtumai nuo ištisinio medţių matavimo metodu gauto tūrio, pagal augavietes. Fig 4. Wood products have differences in the percentages of trees from continuous measurement of volume obtained by habitat. Išvados 1) Įvertinus tų pačių brandţių medynų tūrius, pagal ištisinį medţių matavimo metodą ir atrankinį medţių matavimo metodą, rezultatai parodė, kad vidutinis medienos tūris sklypuose yra vidutiniškai maţinamas 1,31 %. Didţiausi tūrio skirtumai nustatyti uţmirkusioje augavietėje (Ucp), nes matavimams įtakos turi sunkios darbo sąlygos. 2) Lyginant ištisinį medţių matavimo metodą ir pagamintą medienos produkciją, tūris vidutiniškai didinamas 0,39 %. Medynų tūrio nustatymui įtakos turi augavietė. Didėjant derlingumui ir rūšinei įvairovei, tūrio skirtumai didėja. Didţiausi tūrio skirtumai derlingoje (Ndp) augavietėje (-12,8 %) 57

58 Literatūra 1) Kuliešis A., Mierkis V. Taip taksuojamos birţės // Mūsų girios Nr.3, p ) Kuliešis A., Zaunienė N. Akinės miško taksacijos sisteminių paklaidų įvertinimo ir jų koregavimas. Vilnius p. 3) Kuliešis A., Pagrindinio naudojimo birţių ir brandţių medynų apskaitos tobulinimas //Mūsų girios, 2009/02 p Summary VOLUME OF WOOD FOR THE ACCURACY OF METHODS OF INVESTIGATION The aim: to investigate the "chain of A-B-C. Ideally, A = B = C. A - The volume of mature stands of forest around the m3/ha plot of the last of the Forest management Forest data. B - mature forest have crossed the continuous assessment trees (Cutting and retained biological diversity and seed trees) by the continuous measurement of the trees. C - produced merchantable timber (value effects assortment, firewood and waste. After evaluating the same volume of mature stands, according to a continuous method for measuring trees and trees for selective measurement method, the results showed that the average volume of wood lots is reduced by an average of 1.31%. Volume of forest stands affected by the determination of habitat. Increasing productivity and species diversity, differences in volume increase. Comparing the continuous measurement method and the trees made of wood production volume increased by an average of 0.39%. Darbo vadovas doc. dr. A. Kliučius 58