Gerontologija 2009; 10(3): 161 167 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, teiktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre 2006 2007 metais, struktūra S. Lenickienė, A. Juocevičius, D. Merkytė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Santrauka Tikslas: Išanalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro, Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje atliekamų ambulatorinės reabilitacijos paslaugų struktūrą ir nustatyti kokia šių paslaugų dalis tenka vertebrogeninei patologijai. Metodai: Duomenys surinkti, nagrinėjant medicininę dokumentaciją pacientų, vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje (VUL SK RFSMC) 2006 2007 metais. Buvo analizuojami duomenys apie pacientų amžių, lytį, išsilavinimo lygį, socialinę padėtį bei patologijos tipą. Rezultatai: Nustatyta, kad per tirtą laikotarpį iš 233 pacientų, atvykusių ambulatorinei reabilitacijai, 155 iš jų buvo siųsti būtent dėl kaklo, krūtininės stuburo dalies arba juosmens skausmų su atitinamu neurologiniu deficitu (radikulopatija). Tai sudarė 66,52 proc. visų pacientų. Iš jų 33,55 proc. vyrų ir 66,45 proc. moterų. Vidutinis amžius pacientų vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą dėl nugaros skausmų Adresas: S. Lenickienė VULSK Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras Ambulatorinės reabilitacijos skyrius Santoriškių g. 2, 08661 Vilnius Tel (8-5) 236 51 70 El. paštas: svetlana.lenickiene@santa.lt ± 51,02 metai. Tiriamųjų išsilavinimo lygis: universitetinis išsilavinimas 38,06 proc., aukštesnysis 8,39 proc., vidurinis ar nebaigtas vidurinis išsilavinimas 36,77 proc.. Tiriamųjų socialinė padėtis: dirbantys asmenys 67,74 proc., pensininkai 16,13 proc., neįgalieji asmenys 11,61 proc.; likusiuosius 4,52 proc. sudarė asmenys, reabilitacijos vykdymo metu neturintys reguliaraus darbo patirties, pvz. studentai, moterys, prižiūrinčios ar auginančios mažamečius vaikus. Nugaros patologijos lokalizacija: apatinė nugaros dalis (t. y. juosmens ar juosmens-kryžmens sritis) 87,1 proc., kaklinė dalis 12,3 proc., krūtininė dalis 0,6 proc. Išvados: Didžiausia dalį VUL SK RFSMC Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus paslaugų struktūroje sudarė pacientai su nugaros skausmais 66,52 proc. iš visų pacientų, ypatingai apatinės nugaros dalies 57,94 proc. Raktažodžiai: ambulatorinė reabilitacija, nugaros skausmai Įvadas Reabilitacija mūsų šalyje vykdoma keliais etapais. Reabilitacinės priemonės pradedamos taikyti pacientui patekus į ambulatorinę arba stacionarinę sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą (ASPĮ). Atsižvelgiant
162 S. Lenickiene, A. Juocevičius, D. Merkytė į asmens sveikatos būklę, taikomos skirtingos apimties ir intensyvumo reabilitacijos priemonės. Tai yra pirmasis reabilitacijos etapas, po kurio, jeigu reikalingas reabilitacijos priemonių tęstinumas, pacientas nukreipiamas antrajam arba trečiajam etapui. Antrasis reabilitacijos etapas reikalingas tiems pacientams, kuriems po pirmojo etapo išlieka biosocialinių funkcijų sutrikimų ir būtina stacionarinė reabilitacija. Antrasis etapas vykdomas specialializuotuose reabilitacijos skyriuose. Pagal biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį, taikoma atitinkamo lygio reabilitacija. Trečiasis reabilitacijos etapas (ambulatorinė reabilitacija) vykdomas ambulatoriškai, kai pacientui nereikalinga stacionarinė reabilitacija ir jis gali lankytis pas specialistus ambulatoriškai. Pacientas gali patekti į šį etapą iškart po pirmojo, jei biosocialinės funkcijos neatsistatė, tačiau nebūtina stacionarinė reabilitacija, ir po antrojo stacionarinės reabilitacijos etapo, jei biosocialinės funkcijos išleka neatsistačiusios ir paciento būklė atitinka trečiojo etapo reikalavimus [1, 2]. VLK duomenimis, ambulatorinės reabilitacijos poreikis nevisiškai tenkinamas, tačiau šių paslaugų kasmet suteikiama vis daugiau: 2007 m., palyginti su 2006 m., jų padaugėjo net 23,8 proc. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų dalis bendroje reabilitacijos paslaugų struktūroje 2007 m. sudarė 18,3 proc. (2006 m. 15,4 proc.), joms apmokėti teko 8,3 proc. (2006 m. 7,4 proc.) visų reabilitacijai skirtų lėšų. 2007 m., indeksuojant medicininės reabilitacijos paslaugų bazines kainas prioritetas ir buvo teikiamas ambulatorinei reabilitacijai [3]. Ambulatorinė reabilitacija turi privalumų: ji patogi dirbantiems asmenims, šias paslaugas pacientas gali gauti gyvenamojoje vietoje, be to, ji yra gerokai pigesnė nei stacionarinė. Tačiau, ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančių ASPĮ tinklas dar nėra pakankamai išplėtotas, todėl šiomis paslaugomis negali pasinaudoti dalis rajonų gyventojų, kadangi tokie skyriai įsteigti tik miestuose ir rajonų centruose. Apatinės nugaros dalies skausmai yra šių dienų viena didžiausių sveikatos bei socioekonominių problemų. Tai yra antra pagal pacientų kreipimosi į gydytojus dažnumą priežasčių bei labiausiai apribojanti jaunų, iki 45 metų amžiaus, žmonių aktyvumą problema [4 6]. Kiekvienais metais apatinės nugaros dalies skausmus patiria didelis žmonių skaičius, šios problemos paplitimo rodikliai svyruoja nuo 49 iki 70 proc. [7], kai kurių autorių duomenimis siekiantis 80 proc. [5, 8 10] tai reiškia, kad iki 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria apatinės nugaros dalies skausmą. Apatinės nugaros dalies skausmas yra įvairių patologinių būklių simptomas, jo priežastimi gali būti mechaninis stuburo pažeidimas, nemechaninis stuburo pažeidimas bei vidaus organų ligos. Mechaninis stuburo pažeidimas yra dažniausia apatinės nugaros dalies skausmų priežastis, jį iš dalies apsprendžia su amžiumi ryškėjantys degeneraciniai stuburo struktūrų pakitimai, pradedant nuo natūralios disko degeneracijos iki išreikštos stuburo osteoartrozės. Vieno iš paskutinio 3529 dalyvių tyrimo metu [18] kompiuterinės tomografijos būdu nustatytas ženklus facetinių sąnarių osteoartrozės paplitimas: 59,6 proc. vyrų tarpe ir 66,7 proc. moterų; facetinių sąnarių osteoartrozės paplitimas didėja su amžiumi: 24,0 proc. < 40 metų amžiaus dalyvių, 44,7 proc. 40 49 metų amžiaus, 74,2 proc. 50 59 metų amžiaus, 89,2 proc. 60 69 metų amžiaus ir 69,2 proc. > 70 metų. Nugaros skausmų atsiradimas ir išreikštumas priklauso nuo įvairių rizikos faktorių, kurie plačiąja prasme yra suskirstyti į individualius, psichosocialinius ir profesinius. Individualių rizikos faktorių grupę sudaro keli sociodemografiniai veiksniai, tokie kaip amžius, lytis, išsilavinimo lygis ir profesija [11, 14]. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro, Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje (toliau Skyrius) atliekamų ambulatorinės reabilitacijos paslaugų struktūrą ir nustatyti kokia šių paslaugų dalis tenka vertebrogeninei patologijai: tai yra nustatyti kokia dalį iš bendro paciento skaičiaus sudaro pacientai, atsiųsti ambulatorinei reabilitacijai dėl kaklo, krūtininės stuburo dalies arba juosmens skausmų (su atitinkančiu neurologiniu deficitu) bei, išanalizavus šių pacientų duomenis, nustatyti kai kuriuos demografinius bei socialinius reabilituotų pacientų požymius. Tyrimo medžiaga ir metodai Tai yra retrospektyvusis tyrimas, kuriam naudota informacija gauta analizuojant 233 pacientų, vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą, medicininę dokumentaciją (f 025/a). Minėti pacientai Skyriuje vykdė ambulatotinės reabilitacijos programą 2006 2007 metais. Į šį skyrių didžioji dauguma pacientų ambulatoriniai reabilitacijai patenka iš Vilniaus miesto, pavieniai atvejai iš Vilniaus apskrities ir kitų Lietuvos regionų. Pacientai ambulatorinei reabilitacijai buvo siųsti pagal tuo metu galiojantį SAM įsakymą Nr. V- 444 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo, vadovaujantis nurodytais jame reikalavimais siuntimui į reabilitaciją. Buvo analizuoti duomenys apie
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, teiktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto... 163 pacientų amžių, lytį, išsilavinimo lygį, socialinę padėtį bei patologiją, dėl kurios pacientai buvo atsiųsti ambulatorinei reabilitacijai. Rezultatai Tyrimo metu nustatyta, kad iš 233 pacientų, atvykusių ambulatorinei reabilitacijai 2006 2007 metais, 155 iš jų buvo siųsti dėl kaklo, krūtininės stuburo dalies arba juosmens skausmų su atitinkamu neurologiniu deficitu (radikulopatija) TLK 10 kodai: M50, M51, G54, G55. Tai sudaro 66,52 proc. iš visų ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gavusių pacientų. Likusieji 78 atliko ambulatorinės reabilitacijos kursą dėl: kitos neurologinės patologijos (G04, G20, G35, G56, G57, I61, I63, S06, S14) 35 pacientai; judamojo- atramos aparato pažeidimų (M05, M06, M35, M45, M12, M17, M19, M75, S22, S82, T02) 32 pacientai; kraujotakos sistemos ligų (I11, I21, I42, I05) 7 pacientai; ausų, nosies, gerklų ligų (H90, H93) 3 pacientai; kvėpavimo sistemos ligų (J45) 1 pacientas. Analizuojant pacientų vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą Skyriuje duomenis, juos suskirstėme į dvi grupes: viena, kuriems ambulatorinė reabilitacija taikyta dėl nugaros skausmų su neurologiniu deficitu, ir antra, kuriems ambulatorinė reabilitacija taikyta dėl kitos patologijos. Analizuojant 155 pacientų, atsiųstų ambulatorinei reabilitacijai dėl nugaros skausmų, duomenis, buvo nustatyta, kad šioje grupėje pacientai buvo 24 81 metų amžiaus. Šių pacientų amžiaus vidurkis ± 51,02 metai. Nustatyta, kad 113 (72,9 proc.) iš jų buvo iki 60 metų amžiaus ir 42 (27,1 proc.) iš jų virš 60 metų (1 pav.). Analizuojant pacientų su nugaros skausmais pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad pacientų, kurių amžius nuo 20 iki 29 metų, buvo 4 (2,58 proc. visų pacientų su nugaros skausmais), iš jų 3 vyrai ir 1 moteris; nuo 30 iki 39 metų buvo 28 (18,06 proc.), iš jų 16 vyrų ir 12 moterų; nuo 40 iki 49 metų buvo 44 (28,39 proc.), iš jų 9 vyrai ir 35 moterys; nuo 50 iki 59 metų buvo 37 (23,87 proc.), iš jų 10 vyrų ir 27 moterys; nuo 60 iki 69 metų buvo 32 (20,65 proc.), iš jų 12 vyrų ir 20 moterų; nuo 70 iki 79 metų buvo 9 (5,8 proc.), iš jų 2 vyrai ir 7 moterys; ir tik viena moteris (0,65 proc.) amžiaus grupėje nuo 80 iki 89 metų. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas diagramoje: 52 iš jų buvo vyrai (33,55 proc.) ir 103 moterys (66,45 proc.) (2 pav.). 129 (83,23 proc.) pacientai deklaravo savo išsilavinimo lygį: 59 (38,06 proc.) turėjo universitetinį išsilavinimą, 13 (8,39 proc.) aukštesnįjį išsilavinimą, likusieji 57 (36,77 proc.) turėjo vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą (3 pav.). Nagrinėjant pacientų socialinę padėtį (4 pav.), išaiškėjo, kad 105 (67,74 proc.) iš jų buvo dirbantys; 25 (16,13 proc.) pensininkai; 18 (11,61 proc.) neįgaliujų asmenų; 7 (4,52 proc.) asmenys neturintys reguliaraus kasdienio darbo patirties, t.y. studentai, moterys, prižiūrinčios ar auginančios mažamečius vaikus. 1 pav. Pacientų su nugaros skausmais pasiskirstymas pagal amžių, procentais 2 pav. Pacientų su nugaros skausmais pasiskirstymas pagal lytį, procentais
164 S. Lenickiene, A. Juocevičius, D. Merkytė 3 pav. Pacientų su nugaros skausmais pasiskirstymas pagal išsilavinimo lygį, procentais Analizuojant likusiųjų 78 pacientų, atsiųstų ambulatorinei reabilitacijai dėl kitos patologijos, duomenis, buvo nustatyta, kad jie buvo 16 81 metų amžiaus. Šių pacientų amžiaus vidurkis ± 46,1 metai. Iš jų 59 (75,64 proc.) buvo iki 60 metų amžiaus ir 19 (24,36 proc.) virš 60 metų. 42 pacientai buvo vyrai (53,85 proc.) ir 36 moterys (46,15 proc.). Analizuojant pasiskirstymą pagal išsilavinimo lygį, nustatyta, kad 45 pacientai (57,69 proc.) turėjo aukštesnį išsilavinimo lygį. Pagal socialinę padėtį šie pacientai pasiskirstė taip: dirbantys 49 (62,82 proc.); pensininkai 10 (12,82 proc.), neįgalūs 14 (17,95 proc.), asmenys neturintys reguliaraus kasdienio darbo patirties, t.y. studentai, moterys, prižiūrinčios ar auginančios mažamečius vaikus 5 (6,41 proc.). Lentelėje pateikti visų pacientų, vykdžiusių Skyriuje ambulatorinę reabilitaciją 2006 2007 metais, analizuoti duomenys. Abiejų reabilituotų pacientų grupės nesiskyrė pagal amžių, išsilavinimo lygį bei socialinę padėtį, tačiau jos skyrėsi pagal pacientų lytį. Tyrimo metu nustatyta, kad tarp atvykusių į Skyrių ambulatorinei reabilitacijai pacientų vyravo atsiųstieji dėl nugaros skausmų. Nugaros patologijos lokalizacijos 4 pav. Pacientų su nugaros skausmais socialinė padėtis atvykstant ambulatorinei reabilitacijai, procentais Lentelė. 233 pacientų, vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą 2006 2007 metais, duomenys Duomenys Nugaros skausmai Kita patologija Pacientų skaičius 155 78 Lytis vyrai 52 (33,55%) 42 (53,85%) moterys 103 (66,45%) 36 (46,15%) Amžius 60 metų 113 (72,90%) 59 (75,64%) > 60 metų 42 (27,10%) 19 (24,36%) Socialinė padėtis dirbantys 105 (67,74%) 49 (62,82%) kitas socialinis statusas 50 (32,26%) 29 (37,18%) Išsilavinimo lygis aukštesnis lygis 72 (46,45%) 45 (57,69%) žemesnis lygis 57 (36,77%) 24 (30,77%) nedeklaravo 26 (16,77%) 9 (11,54%)
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, teiktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto... 165 5 pav. Patologijos lokalizacija pagal stuburo dalis, procentais analizė parodė, kad 135 (87,1 proc.) pacientai turėjo apatinės nugaros dalies problemą (t. y. juosmens ar juosmens-kryžmens srities), 19 (12,3 proc.) kaklinės dalies problemą ir tik vienas pacientas (0,6 proc.) turėjo krūtininės dalies problemą (5 pav.). Pagal pacientų duomenų analizę šioje grupėje vyravo asmenys: darbingo amžiaus (iki 60 metų), moteriškos lyties, turintys aukštesnį išsilavinimo lygį bei dirbantys. Rezultatų aptarimas Šis mūsų atliktas tyrimas parodė, kad ambulatorinės reabilitacijos paslaugų struktūroje didžiausią dalį sudaro pacientai su nugaros skausmais. Iš 233 pacientų gavusių Skyriuje ambulatorinės reabilitacijos paslaugas 2006 2007 metais, 155 (66,52 proc.) buvo siųsti būtent dėl kaklo,krūtininės stuburo dalies arba juosmens skausmų su atitinamu neurologiniu deficitu (radikulopatija), kurių didžiausią grupę sudarė pacientai su juosmens ar juosmens-kryžmens srities skausmais 135 (57,94 proc. visų pacientų). Mūsų rezultatai patvirtina šios problemos aktualumą, kuri plačiai nagrinėjama medicininėje literatūroje [6, 11, 12], tačiau nepavyko rasti šaltinių, nagrinėjančių kokią dalį pacientai su nugaros skausmais sudaro būtent reabilitacijos paslaugų struktūroje. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma pacientų, vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą dėl nugaros skausmų, buvo iki 60 metų amžiaus 113 (72,9 proc.), dirbantys 105 (67,74 proc.) asmenys. Mūsų tyrimo duomenimis, didžiausią pacientų, gavusių ambulatorinės reabilitacijos paslaugas dėl nugaros skausmų, dalį sudarė pacientai amžiaus grupėse nuo 40 iki 49 metų bei 50 59 metų, atitinkamai 28,39 proc. ir 23,87 proc. Pacientų, vyresnių negu 60 metų, grupė sudarė 27,1 proc. visų pacientų su nugaros skausmais, tuo tarpu pacientų grupė jaunesnių nei 40 metų sudarė 20,64 proc.. Tokį dėsningumą patvirtina ir apžvelgtos literatūros šaltiniai [14 16]. Nugaros skausmų paplitimas didėja su amžiumi, tačiau amžiaus ir nugaros skausmų priklausomybė nėra tiesinė (linijinė), turint omenyje daugybinius faktorius, įtakojančius šią problemą [11]. Augantys įrodymų skaičiai1rodo, kad apatinės nugaros skausmai prasideda gana anksti, 8 10 metų amžiuje [19], tačiau paplitimas tarp vaikų yra žemas, nuo 1 proc. iki 6 proc. [20]. Pasiekus paauglystės amžių apatinės nugaros dalies skausmų paplitimas išauga iki 18 50 proc. [20]. Apatinės nugaros skausmų paplitimo pikas pasiekiamas 6-ojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje. Pavyzdžiui, vieno prospektyvinio 4501 suaugusių Pietų Mančesterio (Didžioji Britanija) [21] gyventojų tyrimo metu apatinės nugaros dalies skausmų paplitimo pikas nustatytas tarp 45 ir 59 metų, kas susišaukia su JAV epidemiologiniais duomenimis, kur paplitimo pikas aprašomas 55 64 metų ribose [22]. Mūsų tyrimo metų gautą mažesnį reabilituotų dėl nugaros skausmų pacientų virš 60 metų amžiaus skaičių, galima būtų susieti (asocijuoti) su mažesniu mūsų visuomenėje šios amžiaus grupės žmonių socialiniu aktyvumu bei ambulatorinės reabilitacijos ypatumais, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis [23], iš 554 409 asmenų, gyvenusių Vilniuje 2007 metais, 374 910 buvo darbingo amžiaus (67,62 proc.) ir 94 881 pensinio amžiaus (11,70 proc.), kas tarpusavyje sudarė 79,8 proc. darbingo amžiaus asmenų ir tik 20,2 proc. pensinio amžiaus asmenų. Taigi, mūsų tyrimo duomenys parodė, kad nugaros skausmų paplitimas turi tendenciją didėti su amžiumi. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, moterų vykdžiusių ambulatorinės reabilitacijos programą skaičius buvo beveik dvigubai didesnis negu vyrų: atitinkamai 103
166 (66,45 proc.) ir 52 (33,55 proc.). Apžvelgtoje literatūroje neradome aiškai nustatyto skirtumo tarp lyčių, tačiau vienas Australijoje atliktas tyrimas [17] parodė, kad moterys yra labiau linkusios kreiptis į medicinos specialistus dėl nugaros skausmų, kas patvirtina bendrai priimtą visuomenėje nuostatą, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata. Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad pacientų su nugaros skausmais, turinčių aukštesnį išsilavinimo lygį buvo daugiau, negu pacientų, turinčių žemesnį išsilavinimą: atitinkamai 72 (46,45 proc.) ir 57 (36,77 proc.) pacientai. Nors nagrinėtoje literatūroje trūksta duomenų, įrodančių šios problemos bei išsilavinimo lygio ryšius, tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad nugaros skausmus dažniau patiria žmonės, turintys žemą išsilavinimą ir mažas pajamas [16]. Nustatytą mūsų duomenų ir literatūros šaltinio skirtumą būtų galima paaiškinti tuo faktu, kad Skyriaus teikiamomis ambulatorinės reabilitacijos paslaugomis naudojosi daugiausia miesto gyventojai, be to, galima daryti prielaidą, kad išsilavinę asmenys yra labiau linkę rūpintis savo sveikatos problemomis. Išvados 1. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų struktūroje didžiausią dalį sudaro pacientai su nugaros skausmais, ypatingai apatinės nugaros dalies, tai sudarė 57,94 proc. visų pacientų, vykdžiusių ambulatorinę reabilitaciją Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro, Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje 2006 2007 metais. 2. Mūsų duomenimis, abiejų analizuotų grupių ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gavę pacientai nesiskyrė pagal amžių, išsilavinimo lygį bei socialinę padėtį. Šių grupių pacientai skyrėsi pagal lytį: nugaros skausmų grupėje vyravo moterys 66, 45 proc., kitos patologijos grupėje daugiau buvo vyrų 53,85 proc.. 3. Mūsų duomenimis, pacientų su juosmens ir juosmenskryžmens skausmais (su atitinkamu neurologiniu deficitu) tarpe vyravo dirbantys, iki 60 metų amžiaus, moteriškos lyties bei turintys aukštesnį išsilavinimo lygį asmenys (nustatytas santykis: dirbančiųjų bei kitą socialinį statusą turinčiųjų 2,1 : 1; asmenų iki 60 metų amžiaus ir virš 60 metų 2,69 : 1; moterų ir vyrų 1,98 : 1; turinčių aukštesnį išsilavinimo lygį ir žemesnį išsilavinimą 1,26 : 1). Mūsų tyrimo duomenys taip pat parodė, kad nugaros skausmų paplitimas turi tendenciją didėti su amžiumi. S. Lenickiene, A. Juocevičius, D. Merkytė Literatūra 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-444 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo, Valstybės žinios, 2003, Nr. 78-3577. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo, Valstybės žinios, 2008, Nr. 12-407. 3. VLK leidinis Ligonių kasos: 2007-ųjų metų apžvalga, www.vlk.lt 4. Mathew W, Lively DO. Sports Medicine Approach to Low Back Pain. South Med J. 2002; 95(6): 642 6. 5. Andersson GB. Epidemiological features of chronic low-back pain. Lancet. 1999; 354: 581 5. 6. Bigos S, Bowyer O, Braen G: Acute low back problems in adults. Clinical practice guidelines No. 14. AHCPR Publication No. 95-0642. Rockville, MD: Agency for Health Care Policy and Research, Public Health Service, U.S. Department of Health and Human Servies. 1994. 7. van Tulder MW, Koes BW, Bombardier C. Low back pain. Best Pract Res Clin Rheumatol. 2002, 16: 761 75. 8. Mortimer M, Pernold G, Wiktorin C. Low Back Pain in a General Population. Natural course and influence of physical exercise. A 5-year follow-up of the musculoskeletal intervention Center-Norrtälje study. Spine. 2006; 31(26): 3045 51. 9. Waddell G. The back pain revolution. 2nd edn. Edinburgh: Churchill Livingstone. 2004. 10. Nachemson A. Epidemiology and the economics of low back pain. In: Herkowits HN, Dvorak J, Bell G, Nordin M, Grob D (eds.). The lumbar spine. 3rd edn. Philadelphia: Lippincott. 2004. 11. Manek NJ, MacGregor AJ. Epidemiology of Back Disorders: Prevalence, Risk Factors, and Prognosis. Curr Opin Rheumatol. 2005; 17(2): 134 40. 12. Kent PM, Keating JL. The epidemiology of low back pain in primary care. Chiropractic Osteopathy. 2005, 13:13 doi:10.1186/1746-1340-13-13. 13. Maniadakis N, Gray A. The economic burden of back pain in the UK. Pain. 2000; 84(1): 95 103. 14. Woolf AD, Pfleger B. Burden of major musculoskeletal conditions. Bulletin of the World Health Organization. 2003; 81(9). 15. Andersson GB. The epidemiology of spinal disorders. In: Frymoyer JW (ed). The Adult Spine: Princi-
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, teiktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto... 167 ples and Practice. 2nd ed. New York: Raven Press. 1997: 93 141. 16. Dunn KM, Croft PR. Epidemiology and natural history of low back pain. Europa Medicophysica. 2004; 40: 9 13, 17. Walker BF, Muller R, Grant WD. Low back pain in Australian adults. Health provider utilisation and care seeking. J Manipul Physiol Ther. 2004; 27(4): 327 35. 18. Kalichman L, Li L, Kim DH, et al. Facet joint osteoarthritis and low back pain in the community-based population. Spine. 2008; 33(23): 2560 5. 19. Wedderkopp N, Leboeuf-Yde C, Andersen LB, et al. Back pain reporting pattern in a Danish populationbased sample of children and adolescents. Spine. 2001; 26: 1879 83. 20. Taimela S, Kujala U, Salminen J, Viljanen T. The prevalence of low back pain among children and adolescents. A nation-wide, cohort based questionnaire survey in Finland. Spine. 1997; 22(10): 1132 6. 21. Papageorgiou A, Croft P, Ferry S, Jayson M, Silman A. Estimating the prevalence of low back pain in the general population. Evidence from the South Mancester back pain survey. Spine. 1995; 20(17): 1889 94. 22. Deyo R, Tsui-Wu Y. Descriptive epidemiology of low-back pain and its related medical care in the United States. Spine. 1987; 12(3): 264 8. 23. www.socialiniszemelapis.lt/index.php?- 1492246947 Straipsnis įteiktas redakcijai 2009 m. kovo 12 d., priimtas spaudai 2009 m. birželio 16 d. The structure of out-patient comprehensive rehabilitation programmes, performed in the centre of the Rehabilitation, Physical and Sports Medicine at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos during 2006 2007 S.Lenickienė, A. Juocevičius, D. Merkytė Vilnius University Faculty of Medicine, the Institute of the Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing, Centre of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine Vilnius University Hospital Santariškių klinikos Abstract Purpose: The aim of the study was to analyse the range of out-patient comprehensive rehabilitation performed in Vilnius University Hospital Santariškių klinikos, the Centre of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine, out-patient rehabilitation department and to determine what part of all the patients, who underwent such rehabilitation programme, made those, suffering from back pain. Study material and methods: The retrospective data of 233 patients, who underwent out-patient comprehensive rehabilitation programme in mentioned department during the period of 2006 2007 were analysed. Patient distribution according age, gender, educational level, social status, type of pathology regarding which they were admitted to out-patient rehabilitation department was calculated analysing the gathered data. Results: Our study revealed that 155 patients out of 233 suffered from back pain that made up 66.52%. Age range of these patients, was from 24 to 81 year, the mean ± 51.02 years. 33.55% of them were male and 66.45% female. We determined, that 72.9% were in age group under 60 years and 27.1% were over 60 years old, this finding let us predispose, that the majority of patients was working age. On arrival 105 (67.74%) of them were working on daily basis; 25 (16.13%) were retired; 18 (11.62%) had some disability level, the rest of them: 7 patients (4.52%) had another social status (e.g. students, women on maternity leaf etc). The analysis of pathology type revealed that 135 patients (87.1%) had low back pathology lumbar or lumbosacral part of spinal column, 19 patients had pathology of cervical part of spinal column (12.3%), and only 1 patient had pathology of thoracic part (0.6%). Conclusions: The analysed data show that the majority of rehabilitants in out-patient comprehensive rehabilitation department made those with back pain 66.52% of all the patients, especially with low back pathology, that made up to 57.94% of all in our department rehabilitated patients during mentioned period of time. Keywords: out-patient comprehensive rehabilitation, back pain