BARTHEL INDEKSO, FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTO, RIVERMEAD

Transcription

1 LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA SPORTO BIOMEDICINOS FAKULTETAS KINEZITERAPIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA KINEZITERAPIJOS STUDIJŲ PROGRAMA IRMA MEŠKAUSKAITö BARTHEL INDEKSO, FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTO, RIVERMEAD MOBILUMO INDEKSO IR JUDESIŲ VERTINIMO SKALIŲ JAUTRUMO ĮVERTINIMAS SERGANTIEMS GALVOS SMEGENŲ INSULTU MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: doc. dr. G.Krutulyt KAUNAS 2007

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) Yra atliktas mano paties/pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n ra nurodyti mano darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą (data) (autoriaus vardas pavard ) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe (data) (autoriaus vardas pavard ) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO (data) (vadovo vardas pavard ) (parašas) Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilin je katedroje: (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor s/iaus vardas,pavard ) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS... (Gynimo komisijos sekretor s/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas: (vardas, pavard ) (Gynimo komisijos sekretor s/iaus parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (Gynimo komisijos sekretor s/iaus vardas, pavard ) (parašas) 2

3 TURINYS SANTRUMPOS... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA INSULTAS, JO TIPAI IR LOKALIZACIJA, BŪDINGI SIMPTOMAI Smegenų infarktas Hemoraginis insultas HOLISTINIS POŽIŪRIS Į REABILITACIJĄ GALVOS SMEGENŲ INSULTŲ REABILITACIJA KOMPLEKSINö PROGRAMA KINEZITERAPIJA REABILITACIJOS DALIS SKALöS IR TESTAI REABILITACIJOJE KINEZITERAPIJOS REZULTATŲ VERTINIMAS TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS TIRIAMIEJI IR TYRIMO ORGANIZAVIMAS TYRIMO METODAI Barthel indeksas Funkcinio nepriklausomumo testas Rivermead mobilumo indeksas Judesių vertinimo skal Matematin statistika TYRIMO REZULTATAI REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

4 SANTRUMPOS GSI galvos smegenų insultas SI smegenų infarktas HI hemoraginis insultas JKV Judesių klubo vertinimas RJV Rivermead judesių vertinimas JVS Judesių vertinimo skal RMI Rivermead mobilumo indeksas BI Barthel indeksas FNT Funkcinio nepriklausomumo testas 4

5 BARTHEL INDEKSO, FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTO, RIVERMEAD MOBILUMO INDEKSO IR JUDESIŲ VERTINIMO SKALIŲ JAUTRUMO ĮVERTINIMAS SERGANTIEMS GALVOS SMEGENŲ INSULTU SANTRAUKA Insultas tai ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, kai sutrinka pažeistosios smegenų dalies funkcija. Ištikus insultui sutrinka daugelis sistemų, kurios lemia ligonių funkcijų sutrikimus. Šio darbo tikslas: įvertinti Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumą sergantiems galvos smegenų insultu ligoniams. Šio darbo uždaviniai: įvertinti ligonių sergančių galvos smegenų insultu funkcinę būklę Barthel indeksu, Funkcinio nepriklausomumo testu, Rivermead mobilumo indeksu ir Judesių vertinimo skale prieš ir po reabilitacijos; nustatyti funkcin s būkl s vertinimo skalių jautrumą naudojant Kazis ir bendraautoriai metodą (1989). Taikyti metodai: tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligonin je Reabilitacijos neurologijos skyriuje. Ištirta 200 tiriamųjų sergančių galvos smegenų insultu (amžiaus vidurkis 68,2, diapazonas 41 85, 74 vyrai ir 126 moterys). Tyrime buvo vertintas Barthel indeksas, Funkcinis nepriklausomumo testas, Rivermead mobilumo indeksas ir Judesių vertinimo skal. Skalių jautrumas buvo nustatomas naudojant Kazis ir bendraautoriai metodą (1989). Matematin statistika atlikta naudojantis Microsoft Excel 2003 ir SPSS 13.0 for Windows programomis. Rezultai: nustatyta, kad, taikant Kazis ir bendraautoriai metodą, Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumo efekto dydis yra didesnis nei 0,8. Išvados: 1. Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skal s rezultatai prieš ir po reabilitacijos reikšmingai skiriasi, p<0,05; 2. Tyrime naudotos funkcin s būkl s vertinimo skal s yra jautrios;. jautriausia funkcin s būkl s vertinimo skal yra Rivermead mobilumo indeksas; 3. Mažiausiai jautri funkcin s būkl s vertinimo skal yra Judesių vertinimo skal. 5

6 EVALUATION OF RESPONSIVENESS OF THE BARTHEL INDEX, FUNCTION INDEPENDENCE MEASURE, RIVERMEAD MOBILITY INDEX AND MOTOR ASSESSMENT SCALE APPLIED FOR PATIENTS AFTER STROKE SUMMARY Stroke is an acute impairment of circulation of blood in the brains and it impairs function of all brain or its parts. After stroke a big number of systems fail to operate properly, what results in disorders in patients functions. The aim of the study: to assess responsiveness of the Barthel Index, Function Independence Measure, Rivermead Mobility Index and Motor Assessment Scale for patients after stroke. The objectives of the study: to evaluate the status of the patients after stroke applying the Barthel Index, Function Independence Measure, Rivermead Mobility Index and Motor Assessment Scale before admission and at discharge; to calculate responsiveness of the functional status assessment scales using the method of Kazis et. al (1989). The methods and the organisation of the research: the research was conducted in the Department of Rehabilitation - Neurology, at Mykolas Marcinkevicius hospital in Vilnius. The sampling of the research included 200 patients after stroke (mean age 68.2, range 41 85, 74 men and 126 women). The Barthel Index, Function Independence Measure, Rivermead Mobility Index and Motor Assessment Scale were assessed. The responsiveness of the scales was calculated using the method of Kazis et al (1989). The data were analysed using Microsoft Excel 2003 and SPSS 13.0 for Windows statistical software packages. The results of the research: it was identified that the effect size (ES) of the Barthel Index, Function Independence Measure, Rivermead Mobility Index and Motor Assessment Scale responsiveness amounted to < 0.8 applying the method of Kazis et al. Conclusion: 1. The scores of Barthel Index, Function Independence Measure, Rivermead Mobility Index and Motor Assessment Scale before admission and at discharge highly correlated (p<0.05); 2. The scales applied in the research are responsive; the highest responsiveness was observed in the Rivermead Mobility Index; 3. The lowest score was calculated using the Motor Assessment Scale. 6

7 ĮVADAS Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai vieni dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių susirgimų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Sunkiausia šios ligos apraiška insultas (smegenų infarktas, kraujosruva). Jų išraiška ir svarba visuomen s sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi. Kiekvienais metais Europoje, JAV ir Australijoje iš 100 tūkst. žmonių 400, vyresnius negu 45 metai, ištinka insultas (Bruce & Dobkin, 2005). Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų, insultas užima trečią vietą pagal mirties priežastis ir yra apie 10% visų vyrų ir apie 16% visų moterų mirčių priežastis (Budrys, 1997). Galvos smegenų insultas yra viena iš aktualiausių mūsų laikų medicininių ir socialinių problemų tiek d l didelio mirtingumo, tiek d l sunkaus liekamojo neįgalumo. Nors mirtingumas d l galvos smegenų kraujagyslių ligų išsivysčiusiose šalyse pastaraisiais metais maž ja, insultas yra trečia pagal dažnumą mirties, antra demencijos ir dažniausiai nuolatinio neįgalumo priežastis (Budrys, 2003). Daugiau kaip 50% žmonių po insulto kenčia d l laikinos ar nuolatin s negalios (Kasiulevičius, 2003). Insultas gali sukelti įvairaus laipsnio fizinę ar psichinę negalią ir biosocialinių funkcijų sutrikimus: paralyžių, skausmą, kalbos, protinių funkcijų ir nuotaikų sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų, skatinti progresuoti kraujagyslinę demenciją (Budrys, 2003). Negalią gali sumažinti ankstyva diagnostika, efektyvus gydymas ir laiku suteikta kompleksin (medicinin, psichologin, socialin ) reabilitacija naudojant multidisciplinin s komandos darbo principą (Juocevičius ir kt., 1997). Kineziterapija yra viena iš sudedamųjų reabilitacijos grandžių. Jos tikslas yra įvertinti, gydyti, mokyti pacientus, jų giminaičius ir ligoniu besirūpinančius žmones. Kineziterapeutai ugdo pacientų savarankiškumą, skatina pakenktosios pus s gijimą, lavina mobilumą. Ger jant pacientų judrumui, jie tampa savarankiškesni kasdienin je veikloje, lengviau išsprendžiamos paciento ir jį supančių žmonių socialin s problemos (Kimtys ir kt., 2003). Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę buvo prad tos steigti reabilitacijos įstaigos. Jose dirba įvairaus profilio medicinos darbuotojai. Daugelis kineziterapeutų savo darbe susiduria su jų darbo efektyvumo vertinimo problema. Darbo tikslas. Įvertinti Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumą. 7

8 Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ligonių sergančių galvos smegenų insultu funkcinę būklę Barthel indeksu prieš ir po reabilitacijos. 2. Įvertinti ligonių sergančių galvos smegenų insultu funkcinę būklę Funkcinio nepriklausomumo testu prieš ir po reabilitacijos. 3. Įvertinti ligonių sergančių galvos smegenų insultu funkcinę būklę Rivermead mobilumo indeksu prieš ir po reabilitacijos. 4. Įvertinti ligonių sergančių galvos smegenų insultu funkcinę būklę pagal Judesių vertinimo skalę prieš ir po reabilitacijos. 5. Nustatyti funkcin s būkl s vertinimo skalių jautrumą naudojant Kazis ir bendraautorių metodą. Darbo naujumas. Tyrime buvo nustatytas Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumas. Šiuo metu tyrimų, kuriuose būtų nustatytas šių skalių jautrumas ligoniams sergantiems galvos smegenų insultu, n ra atlikta. 8

9 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Insultas, jo tipai ir lokalizacija, būdingi simptomai Insultas tai ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, kai sutrinka pažeistosios smegenų dalies funkcija. Insultu yra vadinamas bet kuris (nepatikslintos genez s) ūminis židininis smegenų kraujotakos sutrikimas (išemija ar kraujosruva) (Budrys, 2003). Skiriami du pagrindiniai insultų tipai: 1. Smegenų infarktas; 2. Hemoraginis insultas Smegenų infarktas Jis sudaro apytikriai visų insultų. Ūmin galvos smegenų išemija ištinka d l užsikimšusių ekstrakranijinių arba intrakranijinių kraujagyslių ar atskirų galvos smegenų sričių hipoperfuzijos. Tai gali sukelti įvairūs reiškiniai: kraujagyslių tromboz, embolija, vazospazmas, sistemin hipoperfuzija (Budrys, 2003). Simptomai priklauso nuo pažeidimo smegenyse lokalizacijos. Infarkto plotas paprastai yra mažesnis negu kraujagysl s, kurioje įvyko discirkuliacija, maitinama zona (Avižonien, 1996). Klinikinių simptomų įvairov, net esant panašios lokalizacijos galvos smegenų infarktui (SI), priklauso nuo arterin s kraujotakos baseinų individualaus varianto, taip pat nuo kolateralin s kraujotakos galimybių ir kitų arterijų būkl s. Dažniausiai išeminis galvos smegenų infarktas įvyksta vidurin s smegenų arterijos baseine (Budrys, 2003). Karotidiniame baseine dažniausiai pasitaiko įvairaus laipsnio motorikos ir jutimų sutrikimų priešingoje užsikimšusios kraujagysl s kūno ir (arba) veido pus je. Motorikos ir jutimo sutrikimai paprastai pasireiškia kartu: 1. Vidin s miego arterijos baseine hemiparez ir sutrikę jutimai priešingoje pus je; 2. Vidurin s smegenų arterijos baseine hemiparez ir sutrikę jutimai priešingoje pus je (dažniausiai veido ir rankos); 3. Priekin s smegenų arterijos baseine hemiparez ir sutrikę jutimai priešingoje pus je (dažniausiai kojos); 4. Priekin s gyslinio rezginio arterijos baseine hemiparez ir sutrikę jutimai (dažniau paviršiniai) priešingoje pus je. 9

10 Taip pat sutrinka rega patologijos pus je (laikinas aklumas viena akimi, hemianopsija), atsiranda afazija, aleksija, akalkulija, agrafija, kai pažeidžiamas vyraujantis (paprastai kairysis pusrutulis),,,neigimo fenomenai, kai pažeidžiamas nevyraujantis (dešinysis) pusrutulis (Budrys, 2003). Vertebrobaziliniame baseine dažniausiai pasitaiko įvairių motorikos ir jutimų sutrikimų derinių hemiplegijos, triplegijos, kvadriplegijos kryžminiai simptomai: 1. Slankstelin s arterijos baseine hemiparez ir sutrikę gilieji jutimai priešingoje pus je. 2. Pamatin s arterijos baseine hemiparez arba kvadriparez. 3. Užpakalin s apatin s smegen lių arterijos baseine galūnių ataksija, sutrikę paviršiniai kūno jutimai priešingoje pus je. 4. Užpakalin s smegenų arterijos baseine kamieniniai kryžminiai sindromai (Weber, Foville, Benedict, Claude ir kt). Kai kurie vertebrobazilinio baseino kraujotakos sutrikimai būna be paralyžių (Wallenbergo sindromas, smegen lių infarktas). Kiti vertebrobazilinio baseino simptomai: vienpus ar abipus homonimin hemianopsija, galvinių nervų, smegen lių pažeidimo simptomai (ataksija) (Budrys, 2003). Paribinių zonų (SI) skiriamas į dvi grupes: užpakalin s paribin s zonos (tarp vidurin s smegenų arterijos ir užpakalin s smegenų arterijos teritorijų) ir priekin s paribin s zonos (tarp vidurin s smegenų arterijos ir priekin s smegenų arterijos teritorijų). Jie dažnai būna abipusiai, tačiau gali būti ir vienpusiai. Šių infarktų priežastis hipoperfuzija. Būdingi simptomai: 1. Užpakalin s paribin s zonos infarktui: jei abipusis infarktas žievinis aklumas, regos agnozija, žvilgsnio apraksija, sutrikusi orientacija, amnezija, aleksija, akalkulija, agrafija; jei vienpusis infarktas priešingos pus s hemianopsija, sutrikę žieviniai jutimai; jei pusrutulio infarktas gali pasireikšti afazija. 2. Priekin s paribin s zonos infarktui: jei abipusis infarktas abiejų rankų proksimalin parez, sutrikę akių sakadiniai judesiai; jei vienpusis infarktas parez ir sutrikę jutimai priešingoje pus je (dažniausiai kojose); jei vyraujančio pusrutulio infarktas afazija (Budrys, 2003). Į atskirą kategoriją išskiriami lakūniniai infarktai, sudarantys apie 15-30% išeminių insultų. Lakūna patomorfologinis terminas, apibūdinantis nelygiasienę, 3-15 mm skersmens, 0,6-3 ml tūrio ertmę galvos smegenų pusrutulių gilumoje, tilte arba smegen l se. Lakūnų atsiranda po 10

11 nedidelio giluminio smegenų infarkto, kuris ištinka d l plonos ir kolateralių neturinčios perforuojančios arterijos okliuzijos. Šios arterijos atsišakoja nuo vidurin s, užpakalin s, priekin s gyslin s, pamatin s smegenų arterijos. Dažniausiai skiriami klasikiniai lakūniniai sindromai su jiems būdingais simptomais: 1. Grynas motorinis sindromas (vidin s kapsul s užpakalin s kojyt s arba tilto pažeidimas) hemiparez priešingoje pus je, dažniausiai pažeidžiami veidas ir ranka, pastebima neryški dizartrija. 2. Grynas sensorinis sindromas (gumburo ventrolateralin s dalies pažeidimas) sutrikę visų rūšių jutimai priešingoje pus je, pažeidžiami ir veidas, ir galūn s, sutrinka motorika, rega. 3. Sensorinis ir motorinis sindromas (vidin s kapsul s ir gumburo pažeidimas) sutrikę jutimai ir hemiparez priešingoje pus je. 4. Ataksin hemiparez (vidin s kapsul s užpakalin s kojyt s arba tilto pažeidimas) hemiparez priešingoje pus je vyraujant kojos silpnumui, priešingos pus s galūnių ataksija. 5. Dizartrijos ir nerangios plaštakos sindromas (tilto arba vidin s kapsul s kelio srities pažeidimas) dizartrija, disfagija, veido ir liežuvio silpnumas priešingoje pus je, rankos ir plaštakos parez, nevikrumas priešingoje pus je, Babinskio simptomas (Budrys, 2003) Hemoraginis insultas Hemoraginis insultas (HI) atsiranda plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į galvos smegenų parenchimą. Iš parenchimos kraujas gali prasiveržti į galvos smegenų skilvelius ir, rečiau, į subarachnoidinį tarpą. Tai viena iš gr smingiausių urgentinių būklių neurologijoje. Pagal kraujosruvos priežastį ji skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirmin s priežastis yra smulkiųjų kraujagyslių, pažeistų arterin s hipertenzijos arba cerebrin s amiloidin s angiopatijos plyšimas. Tai sudaro apie atvejų. Antrinę, kuri sudaro apie 20 atvejų, gali sukelti smegenų navikai, antikoaguliantai, trombolitikai, koagulopatijos, narkotin s medžiagos, cerebrinis vaskulitas, arterijų aneurizma ir arteriovenin malformacija (Budrys, 2003). Klinikiniai neurologiniai simptomai priklauso nuo kraujosruvos apimties, lokalizacijos ir jos dislokacinio ir edeminio poveikio gretimoms struktūroms. Mažos apimties kraujosruvos gali 11

12 priminti išeminį lakūninį sindromą (Budrys, 2003). Dažniausia kraujo išsiliejimo vieta yra galvos smegenų pusrutulių kiautas ir tarpinių smegenų gumburas. Kiauto kraujosruvai būdinga priešingos pus s hemiparez, hemianestezija, hemianopsija, konjuguotas akių nuokrypis į pažeidimo pusę. Gumburo kraujosruvai būdingi priešingos pus s jutimų ir ne tokie ryškūs motoriniai sutrikimai. Taip pat būdingas vertikalaus žvilgsnio parez s ir mioz s derinys. Gali išsivystyti distonija, chor ja, rečiau vienpusis tremoras, jeigu kraujosruva yra vyraujančiame pusrutulyje afazija. Esant tilto kraujosruvai atsiranda motorinių ir jutimo laidų sutrikimų, taip pat gali prad ti dvejintis akyse, sutrikti koordinacija, atsirasti galvinių nervų pažeidimo simptomų, sisteminis galvos svaigimas, dizartrija, hipertermija, kv pavimo sutrikimai. Smegen lių kraujosruvai būdinga ataksija be paralyžiaus, sisteminis galvos svaigimas, žvilgsnio nuokrypis, galvos skausmai, pykinimas ir v mimas (Budrys, 2003) Holistinis požiūris į reabilitaciją Tarptautin s sveikatos, funkcijos sutrikimų ir negalios klasifikacijos parengimas m. ir jos aprobavimas iki galo įtvirtino holizmo principą reabilitacijoje. Pagal šią klasifikaciją ligų ir traumų pasekm s įvertinamos atsižvelgiant į tai, kokie yra atskirų organų ir sistemų pažeidimai, kaip jie sutrikdo individo veiklą ir jo santykius su aplinkiniais. Ši klasifikacija padeda įvertinti aplinkos veiksnių įtaką žmogaus funkcijoms ir veiklai. Atkreipiamas d mesys ir į individo asmenines savybes (Kriščiūnas, 2005). Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizin, psichin ir dvasin būkl tarpusavyje glaudžiai susijusios. Ligonis yra ne subjektas, kuriam sutriko kurio nors organo veikla, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti atsižvelgiant į fizinius, psichinius ir socialinius aspektus. Žmogaus organizmas į kiekvieną poveikį reaguoja adaptacine reakcija. Ši reakcija apibr žia organizmo galimybę atsilaikyti prieš jį veikiantį poveikį arba jo atsparumą. Organizmo atsparumui įtakos turi daug veiksnių: paveldimumas, amžius, biologiniai, fiziniai, cheminiai veiksmai, mikrosocialin ir makrosocialin aplinka ir kiti nežinomi veiksmai (Kasiulevičius, 2003). Reabilitacija suprantama kaip medicininių, socialinių, profesinių, juridinių priemonių, taikomų siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo, visuma. Ši sistema efektyviai veiks tik tuo atveju, jeigu kiekviena jos dalis pasieks reikiamą veiklos lygį ir visos jos tarpusavyje bus susijusios, vykdomos nuosekliai ir tolygiai (Kriščiūnas, 2005). Reabilitacija apima daugelį tarpusavyje susijusių veiksnių. Šis glaudus tarpusavio ryšys pavaizduotas 1 paveiksle. 12

13 Sveikatos būsena Organizmo struktūros ir funkcijos Veikla Dalyvavimas Išoriniai aplinkos veiksniai Asmeninai veiksniai 1 pav. Ryšys tarp funkcijų sutrikimų, negalios ir sveikatos ( Dahl, Journal of Rrehabilitation Medicine) Reabilituojant ligonį būtina įvertinti šiuos aspektus: 1. Asmuo egzistuoja tam tikroje aplinkoje socialin je (šeima, bendruomen ) ir gamtin je (darbo aplinka, šalies geografin pad tis, biosfera). Žmogų supanti aplinka priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, socialinių ir ekonominių sąlygų, nacionalinių, kultūrinių vertybių. Visa tai turi įtakos asmens genetin ms savyb ms, kraujo spaudimui, mitybos tipui, lipidų kiekiui kraujyje, asmens ypatyb ms, gyvenimo stiliui, profesijai. 2. Reabilitacijos metodų ir priemonių įvairov. Taikomos tradicin s medicinos priemon s: vaistai, kineziterapija, psichoterapija, ergoterapija, natūralūs gamtos veiksniai, performuoti fizikiniai veiksniai (elektroterapija, lazerioterapija, magnetoterapija, fototerapija, krioterapija ir kt.) ir netradicin s medicinos priemon s: reflekso terapija, manualin terapija, homeopatija (Kriščiūnas, 2005). Ypač svarbu, kad ligonis taptų aktyviu reabilitacijos proceso ir komandos nariu. Jam būtina pateikti motyvus: kod l jis turi įsijungti į reabilitacijos komandą ir ką jam tai duos. Būtina užtikrinti taikomų priemonių grįžtamąjį ryšį, nes ligonis privalo matyti, pajusti, žinoti kiekvienos priemon s efektyvumą (Kriščiūnas, 1999) Galvos smegenų insultų reabilitacija kompleksin programa Pasaulyje GSI sergančių žmonių reabilitacija vykdoma kompleksiškai, derinant medicinines ir socialines reabilitacijos priemones. JAV ir Europoje, kur sergančiųjų GSI reabilitacija yra išvystyta, atlikta daug reikšmingų studijų. Jų rezultatais naudojamasi praktiškai, o tai lemia s kmingą sergančiųjų GSI reabilitaciją. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį buvo įkurta daugiau kaip 60 specializuotų reabilitacijos skyrių stacionaruose ir sanatorijose (Savickas, 2000). Dažniausiai reabilitacijos programa numato individualų gydymą vaistais ir fizikin mis priemon mis, taikoma kineziterapija, ergoterapija, pacientui pritaikoma aplinka, mokomi ligonio ir jo šeimos nariai. Reabilitacija vykdoma specialistų komandos, užtikrinant reikiamas jų 13

14 konsultacijas. Reabilitacijos specialistų komanda tai sveikatos priežiūros specialistų grup, padedanti ligoniui maksimaliai įveikti jo negalią. Šią komandą sudaro fizin s medicinos ir reabilitacijos gydytojas, slaugytoja, ligonis, šeimos narys, psichologas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, ortozių specialistas ir gydytojai konsultantai (Kriščiūnas, 2005). Kiekvienas komandos narys turi atitinkamus uždavinius. Nepaisant to, jų funkcijos dažnai sutampa, tod l visi komandos nariai privalo dirbti kartu, siekdami bendro tikslo. Komandos s km priklauso nuo efektyvaus visų komandos narių bendradarbiavimo (Petravičien, 2005). Susirgus GSI sutrinka daugelis sistemų, nulemiančių individo biosocialinių funkcijų sutrikimus. A. Belova (Белова, 2000) aprašo tokią galimų GSI padarinių klasifikaciją: pažeistų galūnių judesių sutrikimas d l raumenų silpnumo ir (arba) koordinacijos sutrikimai; raumenų tonuso sutrikimai; pusiausvyros sutrikimai sutrinka kūno pad ties pojūtis gulint, s dint, stovint ar einant; koordinacijos sutrikimai ligonis negali atlikti tikslių judesių pažeistomis galūn mis; judesių sutrikimai ligonis nejaučia šilto, šalto, prisilietimo, galūnių pad ties; sąmon s psichinių funkcijų sutrikimai ligonis nereaguoja į aplinką, lietimą, balsą, nesiorientuoja laike, erdv je, negali vykdyti komandų, nors jas puikiai supranta; kalbos sutrikimai ligonis negali nieko pasakyti arba taria prasminio ryšio neturinčius žodžius; šlapimo ir tuštinimosi sutrikimas šlapimo nelaikymas, vidurių užkiet jimas. Labai dažnai GSI ištiktas žmogus tampa priklausomas nuo kitų. Tai ne tik asmenin ligonio problema, o visos visuomen s reikalas. Kai vienas šeimos narys tampa priklausomas nuo aplinkinių, sutrinka visų šeimos narių gyvenimas. Taikant reabilitacijos priemones ligonis gali atgauti sutrikusias jud jimo ir apsitarnavimo funkcijas (Krutulyt, 2003). Ypač svarbu, kad visos reabilitacijos priemon s būtų prad tos taikyti kuo anksčiau, kai tik stabilizavosi ligonio būkl. Per v lai prad tos taikyti, reabilitacijos procedūros sukelia hipodinamiją, ilgas gul jimas nieko neveikiant slopina adaptacinius mechanizmus, l t ja gijimo procesai, gali atsirasti komplikacijų. Tai gali pristabdyti arba visai sustabdyti reabilitacijos procesą (Kimtys ir kt., 2000). Gydant ligonį reabilitacijos specialistai turi nustatyti jų funkcinį lygį, o v liau pasiektą progresą. Tuo tikslu yra naudojamos standartizuotos skal s ir testai. 14

15 1.4. Kineziterapija reabilitacijos dalis Kineziterapija yra viena iš svarbiausių aktyvios reabilitacijos priemonių. Jud jimo funkcijų grąžinimas yra svarbiausia, ko tikisi ligonis, šeima ir personalas. Kineziterapija taikoma nuo pat pirmų sunkios ligos valandų. Ji padeda išvengti daugelio gr smingų komplikacijų: tromboembolijų, hipotenzijos, pragulų, kontraktūrų, autonomin s vegetacin s disfunkcijos. V lesniame etape kineziterapija sugrąžina arba kompensuoja prarastas funkcijas, jeigu tam n ra galimybių padeda ligoniui adaptuotis (Lennon, 1996; Kriščiūnas, 1999). Pagrindiniai kineziterapeuto darbo aspektai yra ligonio ištyrimas, jo būkl s įvertinimas, programos sudarymas, judesių valdymo mokymas, fizinių ypatybių lavinimas ir funkcinių judesių mokymas. Detalus ligonio ištyrimas padeda kineziterapeutui nustatyti realius artimuosius ir tolimuosius kineziterapijos tikslus, pasirinkti tinkamus problemų sprendimo būdus. 2 paveiksle pavaizduotas detalus kineziterapijos ištyrimas. Persik limas Judesių modeliai Pad tys Pusiausvyra Suvokimas Ištyrimas öjimas Jutimai Pad ties išlaikymas Kasdienin s veiklos funkcijos Primityvios sinergijos asociacin s reakcijos Raumenų tonusas 2 pav. Galvos smegenų insultu sergančių ligonių ištyrimo schema (Krutulyt, Daktaro disertacija) 15

16 Kineziterapeutai skiria du insulto priežiūros etapus: 1. Ūmi ir poūm faz. Tikslas jud jimo funkcijų grąžinimas. 2. Liekamųjų reiškinių faz. Tikslas savarankiškumo grąžinimas. Jud jimo funkcijos ligoniams sutrinka labai įvairiai. Kiekvieno ligonio jud jimo ir kasdienin s veiklos funkcijų sutrikimai yra skirtingi. Tod l insulto sukelta judesio disfunkcijos analiz vykdoma kompleksiškai. Siekiantiems stiprinti ar grąžinti ligonio galimybę valdyti judesius kineziterapeutams siūloma dirbti derinant įvairius komponentus. Jie pavaizduoti 3 paveiksle. Suvokimas Planas Pažinimas Raumenų j ga Judesių valdymas Tonusas Judesiųamplitud Laikysena Judesiųsinergijos Jutimai Pusiausvyra Užduoties atlikimas 3 pav. Įvairių komponentų derinimas atliekant kineziterapijos procedūrą (Lennon, Physiohterapy) Kineziterapija apima ligonių steb jimą ir vertinimą, naudojant įvairius standartizuotus ir nestandartizuotus testus ir skales, ir gautų rezultatų įvertinimą Skal s ir testai reabilitacijoje Klinikin je praktikoje ir atliekant mokslinius tyrimus vis dažniau naudojamos įvairios skal s. Dažniausiai medicinos darbuotojai juos naudoja nor dami įvertinti medicininių priemonių efektyvumą. Vertinamas vieno ligonio gydymo efektyvumas, naujo gydymo metodo ar būdo rezultatyvumas, naujos reabilitacin s programos efektyvumas. Skal mis ir testais vertinami tam tikri parametrai, atspindintys žmogaus sveikatos būklę. 16

17 Norint įvertinti įvairių sistemų fiziologines funkcijas naudojamos klinikin s diagnostikos metodikos. Nor dami įvertinti traumų ar ligų pasekmes, reabilitacijos specialistai naudoja kitas vertinimo priemones. Vertinant įvairių sistemų fiziologines funkcijas skal mis, gauti vertinimai yra tik papildomi klinikin s diagnostikos rodikliai, tačiau vertinant negalią, socialinę sąveiką ir sveikatą skal s ir testai yra pagrindin s priemon s, leidžiančios įvertinti ligonių būseną. Gautas rezultatas yra paciento gydymo poveikio matavimo matas. Skalių ir testų duomenys surenkami iš ligonių ar medicinos darbuotojų. Šioms tyrimų priemon ms yra keliami tam tikri reikalavimai (Wade, 1992; Porter, 2003; Белова, 2004): 1. Validumas; 2. Patikimumas; 3. Jautrumas; 4. Paprastumas; 5. Komunikabilumas. Pirmiausia šie reikalavimai buvo parengti psichometrijai, psichologiniams testams, v liau pritaikyti kitose mokslo srityse. Validumas (tinkamumas) tai charakteristika, įrodanti, kad matuojama būtent tai, kas yra įvardyta. Validumas yra vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų reabilitacijoje naudojamoms matavimo priemon ms. Apibendrinant niekada negalima sakyti, kad testas turi žemą ar aukštą validumą, visada reikia nurodyti konkrečią testo paskirtį (Белова, 2004). Skiriami trys validumo tipai: konstrukcinis, kriterijaus ir turinio. Patikimumas apibūdina testo tikslumą ir pastovumą. Testas patikimas, jeigu klaidų yra minimaliai. Jautrumas nurodo testo tinkamumą vertinant ligonio būkl s dinamiką. Tai labai svarbus reikalavimas testams. Naudojamos skal s ir testai reabilitacijoje tur tų būti jautrūs vertinamo kriterijaus dinamikai, parodyti gydant atsirandančius pokyčius. Paprastumas matavimo priemon turi būti paprasta ir lengvai naudojama. Komunikabilumas matavimo rezultatai turi būti lengvai suprantami kitiems. Taigi pagrindiniai principai, į kuriuos reik tų atkreipti d mesį pasirenkant vieną ar kitą vertinimo priemonę, yra šie (Cole et al., 1999; Porter, 2003; Белова, 2004): 1. Klinikinis naudingumas (ar jis įvertins tai, ką norime vertinti); 2. Matavimo tikslas ir objektas; 3. Klinikinio testo patogumas; 4. Planuojamos matavimo priemon s charakteristikos 17

18 Be šių pagrindinių principų, taip pat svarbu žinoti, kas užpildys skalę (ligonis, medicinos personalas ar ligonio gimin s), kur bus atliekamas testas (reabilitacijos skyriuje, įvairaus profilio stacionariniuose skyriuose, namų sąlygomis), koks ištyrimo įkainis (Белова, 2004). Pirmenyb teikiama tiems testams, kurie turi įrodytą validumą, patikimumą ir jautrumą. Vertingumą testui suteikia galimyb statistiškai apdoroti testo rezultatus, taip pat nurodymai, kaip naudotis testu (kaip testuoti, kaip skaičiuoti rezultatus, balų interpretacija) (Porter, 2003; Белова, 2004) Kineziterapijos rezultatų vertinimas Literatūros šaltiniai pateikia įvairias reabilitacijos procese naudojamas matavimo priemones. Vertinimo priemon s apima šiuos vertinimo tipus: funkcinį, techninį ir gyvenimo kokyb s. Klinikin s neurologijos praktikoje dažniausiai naudojami šie matavimai (Porter, 2003): raumenų j ga, vertinama dinamometru, medicinių tyrimų tarybos rangais (angl. MRC grades);; judesių amplitud, vertinama goniometru; raumenų tonusas, vertinamas modifikuota Ashword skale (angl. Modified Ashword scale); jutimai, vertinami stereognoziu; nuovargis, vertinamas nuovargio aštrumo skale (angl. Fatigue severity scale); globali negalia; bendra negalia vertinama Barthel indeksu (angl. Barthel Index) ir Funkcinio nepriklausomumo testu (Functional independence measure); ligos ir speciali negalia vertinama Judesių vertinimo skalę (angl. Motor Assessment Scale); pagrindin negalia; eisena vertinama 10 m jimo testu, Hauser jimo indeksu (angl. Hauser Ambulatory Index); mobilumas vertinamas Rivermead Judesių vertinimo skale (angl. Rivermead Motor Assessment Scale); pusiausvyra vertinama funkcinio siekimo testu (angl. Functional reach test), laiko atsistoti ir eiti testu (angl. Time get-up-and-go test); fiziniai ir psichiniai trūkumai, vertinami pagal Londono trūkumų skalę(angl. London Handicap Scale) ir aplinkos statuso skalę (angl. Environmental status scale); 18

19 gyvenimo kokyb vertinama pagal Nottinghamo sveikatos profilį (angl. Nottingam Health Profile). Vertinti kineziterapijos procedūrų efektyvumą labai sud tinga. Daugelyje šaltinių reiškiama nuomon, kad šis vertinimas yra kompleksinio pobūdžio, o gautas rezultatas tai paciento gydymo poveikio matavimo matas. Kineziterapeutai savo darbe tur tų pasirinkti atitinkamus matavimo vienetus, atspindinčius jų darbo rezultatus. Judesių atsikūrimas tai pagrindinis kineziterapinių užsi mimų tikslas. Tod l būtent judesių atsinaujinimą tur tų vertinti kineziterapeutai. Vertinimo priemonių ir būdų yra nemažai, tod l būtina rūpestingai ir atsakingai rinktis, kurią vertinimo priemonę ir kada pasirinkti. Kineziterapeutų vertinimo priemon s tur tų būti vertinamos plačiame reabilitacijos kontekste. Nesvarbu, kokio požiūrio į reabilitaciją laikomasi, geb jimas išmatuoti funkciją yra raktas į s kmingą gydymo procesą. Jis apima įvertinimą, gydymo planavimą, tikslų išk limą ir rezultatų vertinimą. Pagrindinis tikslas išmatuoti ir įvertinti gydymo s kmę arba nes kmę standartin mis ir objektyviomis priemon mis (Porter, 2003). Kurią skalę tur tų pasirinkti kineziterapeutai, vertindami insulto gydymo efektyvumą? Kineziterapeutai gal tų rinktis publikuotas, standartizuotas skales savo rezultatams fiksuoti. Išanalizavus įvairią literatūrą matyti, kad siūloma daug įvairių skalių ir testų (Wade, 1992; Cole et al., 1999; Mawson, 2002; Ahmed, 2003; Porter, 2003; Jonson, 2004). D.T. Wade (1992) apžvelg keturias standartizuotas skales. Šios skal s jungia ir pakenkimo lygį, ir negalią. Judesių klubo vertinimas (angl. Motor Club Assessment); Rivermead judesių vertinimas (angl. Rivermead Motor Assessment); Motricity indeksas (angl. Motricity Index); Judesių vertinimo skal (angl. Motor Assessment Scale). S. Lennon (1995) palygino šias skales ir gavo tokius rezultatus. 1 lentel je nurodyta, kuriuos neurologinius pakenkimus tikrina šios skal s. Dvi iš jų Judesių klubo vertinimas (JKV) ir Judesių vertinimo skal (JVS) yra išsamiausios. Jos vertina kilnojimąsi, s d jimą, stov jimą, funkcijas ir eiseną. 19

20 1 lentel. Neurologinis vertinimas standartin se skal se (Lennon, Physiotherapy) Skal tonusas refleksų veikla jutimai jud jimas (kilnojimasis) Judesių klubo vertinimas * * Rivermead judesių vertinimas Motricity indeksas Judesių vertinimo skal įtrauktas ir matuojamas * įtrauktas, bet nematuojamas s d jimas pusiausvyra stov jimas funkcijos eisena 2 lentel je matyti, kokią funkcinę veiklą tikrina šios skal s. Šis kriterijus yra svarbiausias kineziterapuetų vertinime. Rivermead judesių vertinimas (RJV) vertina visas funkcines veiklas (vartymąsi lovoje, atsis dimą iš gulimos pad ties, atsistojimą, persik limą nuo lovos ant k d s, jimą, lipimą laiptais). JVS vertina 5 veiklos rūšis (vartymąsi, atsis dimą iš gulimos pad ties, atsistojimą, jimą ir lipimą laiptais). 2 lentel. Funkcin veikla standartin se skal se (Lennon, Physiotherapy) Skal vartymasis s stis iš gulimos pad ties s d ti-stotis persik limas eisena laiptai Judesių klubo vertinimas * * Rivermead judesių vertinimas Motricity indeksas + + Judesių vertinimo skal * funkcin veikla yra vertinama kombinuotai Kineziterapeutai turi būti įsitikinę, kad pasirinkta skal bus pakankamai patogi ir paprasta kasdienin je praktikoje. Kaip ir visos medicinoje naudojamos skal s ir testai, kineziterapijos skal s ir testai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. D.T. Wade (1992) siūlo, kad klinikin je praktikoje naudojamos skal s atitiktų šiuos reikalavimus: validumą, patikimumą, jautrumą, paprastumą, 20

21 komunikabilumą ir naudingumą 1 (Lennon, 1995). Šie rodikliai labai aiškiai nurodyti 3 lentel je. JVS atitinka daugiausia kriterijų 5 iš 6, JKV ir RJV atitinka 4 kriterijus iš 6. 3 lentel. Pagrindinai standartizuotos skal s požymiai (Lennon, Physiotherapy) Skal validumas patikimumas jautrumas paprastumas komunikabilumas naudingumas Judesių klubo vertinimas Rivermead judesių vertinimas Motricity indeksas * Judesių vertinimo skal * abejotinas S. Lennon (1995) rekomenduoja, kad geriausias pasirinkimas kineziterapeutams yra JVS. Ji vertina 8 motorin s veiklos sritis, susijusias su mobilumu, ir rankos funkcijas. Kiekvienas punktas vertinamas pagal skalę nuo 0 (negal jimas) iki 6 (normali veikla). Apatin s galūn s judesiai tiesiogiai n ra vertinami. Tai suprantama kaip jud jimo ir vaikščiojimo dalis m. J. Carr, R. Shepherd ir bendraautoriai paskelb vertinimo skalę, atspindinčią šiuolaikinį požiūrį į ligonių judesių atsinaujinimą po insulto. Ši vertinimo skal tapo alternatyva iki tol taikytoms standartin ms skal ms. Mokslininkai paneig vyravusį teiginį, kad judesių atsinaujinimas pasireiškia stereotipiniais judesiais ir vyksta nuo proksimalin s galūn s dalies iki distalin s (Dusen Brunt, 1997). Pusiausvyra tiriama s dint ir atliekant aktyvius judesius, o ne naudojant išorinę j gą. öjimo funkcijos vertinamos kaip ir RJV ( jimas be kompensacinių priemonių, pasisukimas, daikto pak limas nuo grindų). Rankos ir plaštakos judesių vertinimas panašus abiejose skal se. Skirtumas tas, kad vertinant RJV netiriami ir nevertinami ligonių plaštakos judesiai, jeigu n ra judesių peties ir alkūn s sąnariuose. JVS autoriai J. Carr ir R. Shepherd pripažįsta, kad kai kurie ligoniai gali atlikti judesius plaštaka anksčiau negu atsiranda proksimalin s rankos dalies judesiai (Carr et al., 1985). 1 Wade (1988) suggests that scales designed to be used in clinical practice should possess the key attributes of validity, reliability, sensitivity, simplicity, communicability and clinical relevance. 21

22 Kasdienin je klinikin je praktikoje RJV ir JVS užima daug laiko, net jei šiomis skal mis bus vertinama paciento būkl tik prieš reabilitaciją ir po reabilitacijos. Jos gali pasirodyti pernelyg specializuotos. Tod l galima pasinaudoti daug trumpesne ir paprastesne alternatyva Rivermead mobilumo indeksu. Jis apžvelgia 15 punktų, pradedant apsivertimu lovoje ir baigiant objektų pak limu nuo grindų ir b gimu. Vertinama atsakant į klausimus taip arba ne. Daugelis kineziterapeutų naudoja savus vertinimus. Deja, jie yra subjektyvūs ir kokybiniai. Tai nereiškia, kad ši informacija n ra vertinga planuojant gydymą ar kontroliuojant gydymo efektyvumą. Tačiau ją būtina papildyti objektyviais vertinimais. Kineziterapeutai privalo objektyviai vertinti pakenkimą ir negalią, tam, kad pateiktų efektyvumo įrodymus (Lennon, 1996). Iškyla klausimas kod l standartizuotomis skal mis vis dar nenoriai naudojasi kineziterapeutai ir reabilitologai? Priežastys gal tų būti šios: laiko stoka ir nežinojimas, kaip šiomis skal mis naudotis. Tačiau pagrindin priežastis gali būti ta, kad standartizuotoms skal ms vietos neužleidžia klinikin informacija, kurią pateikia neurologai. Vis d lto standartizuotos skal s negali pakeisti kliniškai vertingos informacijos, kurią teikia neurologinis vertinimas. (Cole et al., 1999; Porter, 2003) 22

23 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 2.1. Tiriamieji ir tyrimo organizavimas Tyrimas buvo atliktas Vilniaus miesto VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligonin s Neurologijos reabilitacijos skyriuje 2005 m. lapkričio m n m. sausio m n. Šis skyrius teikia II lygio reabilitacijos paslaugas. Tiriamieji atrinkti atsitiktin s atrankos būdu. Buvo parengtas tyrimo duomenų rinkimo protokolas (žr. 1 priedą), pagal kurį buvo vertinami šie duomenys: 1. Ligonio amžius; 2. Insulto pobūdis (smegenų infarktas ar hemoraginis insultas); 3. Pažeidimo pus (dešinioji (hemiplegija ar hemiparez ), kairioji, abi pus s (tetraparez ) ar n ra parez s); 4. Ligonių funkcin būkl : Barthel indeksas (BI); Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT); Rivermead mobilumo indeksas (RMI); Judesių vertinimo skal (JVS). Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teis s aktais LR SAM Įsakymu,,D l medicinin s reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo (Žin., Nr ) ir jo pakeitimu (Žin., Nr ) skyriuje yra reabilituojami ligoniai po insulto, kurių BI prieš reabilitaciją siekia balų. Tyrimo pradžioje dalyvavo 202 ligoniai, 2 iš jų tyrimo nebaig. Taigi tiriamųjų kontingentą sudaro 200 ligoniai. 4 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad daugiausia 48 (n 96) ligonių, kurių BI prieš reabilitaciją buvo 70-80, 34 (n 68) sudaro ligoniai, kurių BI 35-45, ir 18 (n 36) sudaro pacientai, kurių BI

24 Barthel indeksas prieš reabilitaciją Barthel indeksas prieš reabilitaciją Barthel indeksas prieš reabilitaciją % 48% 18% 4 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal Barthel indeksą (%) BI rezultatai skirstomi į kategorijas. Pagal tai ligoniai vertinami taip: visiškai priklausomas ligonis; beveik visiškai priklausomas ligonis; vidutiniškai priklausomas ligonis; šiek tiek priklausomas; savarankiškas ligonis. Prieš reabilitaciją tiriamieji ligoniai priklaus dviem kategorijoms jie buvo arba beveik visiškai priklausomi, arba vidutiniškai priklausomi. 5 paveiksle nurodyta, kaip pasiskirst ligoniai pagal šias kategorijas. Beveik visiškai priklausomi Vidutiniškai priklausomi 49,5% 50,5% 5 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal Barthel indekso kategorijas (%) 24

25 Kaip matyti, tarp abiejų grupių yra nedidelis skirtumas: 50,5 (n 101) beveik visiškai priklausomi ir 49,5 (n 99) vidutiniškai priklausomi. Pateikti duomenys 6 paveiksle rodo, kad ligonių, sergabnčių smegenų infarktu (SI), buvo daugiau negu sergančių hemoraginiu insultu (HI). SI patyr 91 (n 182) ligonių, iš jų 57,5 (n 115) moterų ir 33,5 (n 67) vyrų, ir tik 9 (n 18) ligonių patyr HI, iš jų 5,5 (n 11) moterų ir 3,5 (n 7) vyrų. Šie duomenys taip pat rodo, kad tarp tiriamųjų buvo daugiau moterų negu vyrų: 63 (n 126) sudaro moterys ir 37 (n 74) vyrai. Moterys sergančios smegenų infarktu Vyrai sergantys smegenų infarktu Moterys sergančios hemoraginiu insultu Vyrai sergantys hemoraginiu insultu 57,5% 33,5% 3,5% 5,5% 6 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal insulto pobūdį ir lytį (%) Ligonių amžiaus vidurkis yra 68,2 ±1,28 m., diapazonas nuo 41 iki 85. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 7 paveiksle pateiktoje histogramoje. Kaip matyti, did jant ligonių amžiui iki 75 metų, daug ja sergančių galvos smegenų insultu. Dažniausiai pasikartojantis intervalas yra Toliau did jant ligonių amžiui, sergančiųjų skaičius maž ja. 25

26 Dažnis Amžius 7 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal amžių Vidutin ligonių gul jimo trukm yra 37,9 dienos, diapazonas nuo 26 iki 48. Priklausomai nuo BI, ligonių gul jimo laikas yra nevienodas. Jeigu BI prieš reabilitaciją yra 35-45, ligoniai gali gul ti 48 dienas, jeigu BI dienų, BI dienų. 8 paveiksle pateiktas gul jimo trukm s grafikas. Daugiausia buvo 48 (n 96) ligonių, kurių gul jimo laikas iki 30 dienų, 34 (n 68) sudaro ligoniai, kurių gul jimo laikas iki 48 dienų, ir 18 (n 36) sudaro ligoniai, kurių gul jimo laikas iki 40 dienų. Gul jimo laikas iki 30 dienų Gul jimo laikas dienų Gul jimo laikas dienos 48% 34% 18% 8 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal jų gul jimo laiką 26

27 Ligonių pasiskirstymas pagal pažeidimo pusę matyti 9 paveiksle ir 4 lentel je. Didžiąją dalį 50 (n 100) ir 47 (n 94) sudaro ligoniai, tur ję atitinkamai kairiąją ir dešiniąją parezę, likusieji 3 tur jo tetraparezę (1,5 (n 3)) arba parez s netur jo (1,5 (n 3)). Kairioji parez Dešinioji parez Tetraparez N ra parez s 50,0% 1,5% 1,5% 47,0% 9 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal pažeidimo pusę Lentel je pateikti duomenys rodo, kad kairiąją parezę tur jo 18,5% (n=37) vyrų ir 17% (n=34) moterų, dešiniąją parezę 31,5% (n=36) vyrų ir 30% (n=60) moterų, tetraparezę 0,5% (n=1) vyrų ir 1% (n=2) moterų, o parezių netur jo 1% (n=2) vyrų ir 0,5% (n=1) moterų. 4 lentel. Ligonių pasiskirstymas pagal lytį ir pažeidimo pusę Pažeidimo pus Lytis Kairioji p. n (%) Dešinioji p. n (%) Tetraparez n (%) N ra parez s n (%) Iš viso n (%) Vyrai 37 (18,5%) 34 (17%) 1 (0,5%) 2 (1%) 74 (37%) Moterys 63 (31,5%) 60 (30%) 2 (1%) 1 (0,5%) 126 (63%) Iš viso 100 (50 ) 94 (47 ) 3 (1,5 ) 3 (1,5 ) 200 (100 ) 27

28 2.2. Tyrimo metodai Tyrimo metu buvo vertintos šios skal s ir testai: 1. Barthel indeksas; 2. Funkcinio nepriklausomumo testas; 3. Rivermead mobilumo indeksas; 4. Judesių vertinimo skal. Taip pat atlikta neparametrinių duomenų matematin statistika. BI ir FNT rezultatai buvo paimti iš ligos istorijų. Šias skales pildo Funkcin s medicinos ir reabilitacijos gydytojai. (RMI) ir (JVS) buvo pildomi kineziterapeuto. Tyrimas pirmą kartą buvo atliekamas atvykus į skyrių (prieš reabilitaciją) ir antrą kartą išvykstant iš skyriaus (po reabilitacijos). Kiekvienam ligoniui buvo sudaryta individuali reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo visi reikalingi reabilitacin s komandos nariai. Reabilitacijos planai buvo koreguojami vykstant reabilitacijos procesui, kas dienų, aptarimų metu Barthel indeksas Testas, kuriuo vertinamas ligonio sugeb jimas atlikti pagrindinius apsitarnavimo veiksmus: pavalgyti, persikelti iš vežim lio į lovą ir atgal, atlikti asmenin s higienos veiksmus (nusiplauti rankas, nusiprausti veidą, susišukuoti, išsivalyti dantis ir kt.), pasinaudoti tualetu, maudytis, eiti lygiu paviršiumi, lipti laiptais, rengtis, kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi funkciją (žr. 2 priedą). Kiekviena veikla atskirai vertinama balais. Du kriterijai vertinami 0 arba 5, šeši kriterijai vertinami balais 0, 5 arba 10 ir du kriterijai vertinami balais 0, 5, 10 arba 15. Bendrai yra sumuojami visų kriterijų balai. Skal s diapazonas nuo 0 iki 100. Kuo didesn balų suma, tuo didesnis ligonio savarankiškumas (De Lisa, 2005). BI rezultatai skirstomi į 5 kategorijas. Pagal tai ligoniai yra vertinami taip: visiškai priklausomas; beveik visiškai priklausomas; vidutiniškai priklausomas; šiek tiek priklausomas; savarankiškas. 28

29 Funkcinio nepriklausomumo testas Tai testas, kuriuo vertinamas ne tik ligonio sugeb jimas atlikti pagrindinius apsitarnavimo veiksmus, bet ir supratimas, išraiška, socialiniai santykiai, problemų sprendimas. FNT skal je vertinamos šios veiklos sritys: valgymas, asmens higiena, maudymasis, viršutin s ir apatin s kūno dalies apsirengimas, naudojimasis tualetu, šlapinimosi, tuštinimosi valdymas, persik limas į lovą, k dę, ratukus, persik limas tualete, į vonią, dušą, jimas, važiavimas ratukais, lipimas laiptais, supratimas, minčių raiška, socialiniai santykiai, problemų sprendimas ir atmintis. Kiekviena veikla vertinama balais nuo 1 iki 7: 1 visiška pagalba (apsitarnavimas 0%); 2 maksimali pagalba (apsitarnavimas 25%); 3 vidutin pagalba (apsitarnavimas 50%); 4 minimali pagalba (apsitarnavimas 75%); 5 priežiūra; 6 modifikuota nepriklausomyb (įrankis); 7 visiškai nepriklausomas (laikinai, nuolat). Vertinama pagal balų skalę (žr. 3 priedą). Kuo didesn balų suma, tuo didesnis ligonio savarankiškumas (De Liza, 2005) Rivermead mobilumo indeksas Tai vieną kriterijų mobilumą matuojanti skal. Skal susideda iš 15 punktų, vertinančių ligonio geb jimą atlikti dažniausiai pasitaikančius (įprastus) kasdienius judesius. Vertinamas ligonio vartymasis lovoje, pad ties keitimas iš gulimos į s dimą, pusiausvyra s dint, pad ties keitimas iš s dimos į stovimą, stov jimas be pagalbos, persik limas, vaikščiojimas po kambarį, lipimas laiptais, jimas lygiu paviršiumi (laike), jimas patalpoje be pagalbinių priemonių, daikto pak limas nuo grindų, jimas nelygiu paviršiumi, naudojimasis vonia, užlipimas 4 laipteliais, b gimas (žr. 4 priedą). Ligoniui užduodami klausimai, už kiekvieną atsakymą,,taip duodamas 1 balas, už atsakymą ne 0 balų. Tikrinama, kaip ligonis atlieka 5 punktą. Ši skal yra hierarchin, tod l neatlikus prieš tai esančios veiklos, kitas klausimas neužduodamas (Wade, 1992). Vertinama nuo 0 iki 15, atsakymai sumuojami. Kuo gautas rezultatas didesnis, tuo ligonio geb jimas jud ti geresnis Judesių vertinimo skal Tai skal, vertinanti funkcinius judesius po insulto. Tiriamos aštuonios funkcinių judesių veiklos: pasivertimas ant sveikojo šono, pad ties keitimas iš gulimos į s dimą, pusiausvyra s dint, 29

30 atsistojimas, jimas, pečių lanko judesiai, plaštakos judesiai ir sud tingi rankos judesiai (žr. 5 priedą). Kiekviena veikla vertinama 7 balų skale atskirai nuo 0 iki 6. Įvertinimas 0 reiškia, kad ligonis negali atlikti testo, pažym to 1, įvertinimas 6 ligonis atlieka testą taip gerai, kaip ir prieš tai buvusius. Atliekant testą privaloma laikytis griežtos hierarchijos. Testų rezultatai yra sumuojami. Vertinama nuo 0 iki 48, kuo aukštesnis balų skaičius, tuo ligonio savarankiškumo laipsnis yra aukštesnis (Deusen Brunt, 1997) Matematin statistika Kadangi tyrimo metu dauguma kintamųjų nebuvo pasiskirstę pagal normalųjį Gauso d snį, t. y. tyrime stebimų kintamųjų skirsniai buvo asimetriniai, tyrimo medžiagos analizei buvo panaudoti nepriklausomi nuo skirsnio, arba neparametriniai, kriterijai. Tyrimo duomenys ir rezultatai aptarti naudojantis aprašomąja statistika. Skalių jautrumui nustatyti buvo pasirinktas poveikio dydžio (angl. Effect size (ES)) nustatymas naudojant Kazis ir bendraautoriai metodą (1989) (Wright ir kt., 1998). Ryšys tarp skalių rezultatų prieš ir po reabilitacijos buvo skaičiuojamas pagal rangų (Spirmeno) koreliacijos koeficientą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Wilcoxon testas buvo atliktas nustatant statistinio reikšmingumo duomenų skirtumą prieš ir po reabilitacijos. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Skaičiavimai buvo atlikti naudojantis Microsoft Excel 2000 ir SPSS 13.0 for Windows programomis. 30

31 3. TYRIMO REZULTATAI Atlikus tyrimą ir statistinę duomenų analizę gauti rezultatai. Bus analizuojami gauti kiekvienos skal s rezultatai prieš reabilitaciją ir po jos, apžvelgiant kiekvieną skalę atskirai. V liau bus aptariami visų keturių skalių tyrimo rezultatai. Tyrimo metu naudotų skalių minimali ir maksimali rezultatų suma yra nevienoda. Tod l įvertinus ligonius prieš ir po reabilitacijos visi rezultatai buvo pateikti normalizuotos išraiškos. Tokiu būdu visų keturių vertinimo skalių minimali balų suma buvo 0, o maksimali 100. BI rezultatai prieš reabilitaciją pavaizduoti 10 paveiksle. BI rezultatai sutampa su normalizuota rezultatų išraiška. Didžiausia dalis tiriamųjų, kurių normalizuota BI rezultatų išraiška yra 70 (n 49) ir 35 (n 40). Kitų tiriamųjų normalizuota BI rezultatų išraiška yra 75 (n 26), 40 (n 24), 80 (n 21), 50 (n 15) ir 60 (n 12). Mažiausiai buvo tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška yra 65 (n 3), 45 (n 4) ir 55 (n 6) Dažnis Rezultatai prieš reabilitaciją 10 pav. Barthel indekso rezultatai prieš reabilitaciją BI rezultatai po reabilitacijos buvo kitokie. Jie matyti 11 paveiksle. Daugiausia užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota BI rezultatų išraiška yra 90 (n 50) ir 100 (n 38). Mažiausiai tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška 45 (n 2), 55 (n 4), 40 (n 4), 50 (n 5), 80 (n 6). Kitų tiriamųjų rezultatai pasiskirst taip: 85 (n 26), 95 (n 26), 60 (n 14), 75 (n 9), 65 (n 8), 70 (n 8). BI rezultatai sutampa su normalizuota rezultatų išraiška, FNT, RMI ir JVS rezultatai nesutampa su normalizuota rezultatų išraiška. 31

32 Dažnis Rezultatai po reabilitacijos 11 pav. Barthel indekso rezultatai po reabilitacijos FNT rezultatai prieš reabilitaciją nurodyti 12 paveiksle. Daugiausia tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=36), (n=30), ir atitinkamai (n=27) ir (n=26). Visai nebuvo tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijuotų tarp Mažiausiai užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška varijavo tarp (n=1), (n=2) ir (n=3). Kitų tiriamųjų normalizuotos reikšmių išraiškos varijavo tokiu santykiu: (n 22), (n 21), (n 17), 55-60( n 15). Dažnis Rezultatai prieš reabilitaciją 12 pav. Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai prieš reabilitaciją 32

33 FNT rezultatai po reabilitacijos nurodyti 13 paveiksle. Daugiausia tų tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=42), (n=34), (n=34). Mažiausiai užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=2), (n=2), (n=4) ir (n=4). Kitų tiriamųjų normalizuoti rezultatai pasiskirst tokiu santykiu: (n 26), (n 20), (n 19), (n 13). Dažnis Rezultatai po reabilitacijos 13 pav. Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai po reabilitacijos RMI rezultatai prieš reabilitaciją matyti 14 paveiksle. Daugiausia tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=71), (n=40), (n=39) ir (n=36). Mažiausiai tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška varijavo tarp (n=1), (n=1), (n=1), 5-10 (n=1). Visai nebuvo tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška būtų varijavusi tarp 55 60, ir Ir visai nedaug užfiksuota tiriamųjų (po 6 ir 5), kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo atitinkamai tarp 10-15ir Į šiuos intervalus 20-25, 40-45, ir nepatenka nei viena normalizuota rezultato reikšm. Aprašant tyrimo rezultatus nebuvo atsižvelgta į rekomendaciją pasirenkant intervalų kiekį. Tod l braižant RMI rezultatų histogramas, atsirado tusčių intervalų. Aprašant tyrimo rezultatus buvo pasirinktas vienodas visom keturioms skl ms intervalų kiekis. 33

34 Dažnis Rezultatai prieš reabilitaciją 14 pav. Rivermead mobilumo indekso rezultatai prieš reabilitaciją RMI rezultatai po reabilitacijos pavaizduoti 15 paveiksle. Daugiausia užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=56), (n=33), (n=26) ir (n=25). Mažiausiai tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška varijavo tarp (n=3), (n=3), (n=4) ir (n=5). Kitų tiriamųjų normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n 12), (n 11), (n 11), (n 11) Dažnis Rezultatai po reabilitacijos 15 pav. Rivermead mobilumo indekso rezultatai po reabilitacijos 34

35 JVS rezultatai prieš reabilitaciją pavaizduoti 16 paveiksle. Daugiausia užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška varijavo tarp (n=23), (n=23), (n=22) ir (n=18). Mažiausiai nustatyta tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška varijavo tarp (n=2), 5-10 (n=2), (n=5), (n=5). Kitų tiriamųjų rezultatų normalizuotos išraiškos yra tarp (n 16), (n 16), (n 14), (n 11), (n 10), (n 9), (n 9), (n 8), (n 7). Dažnis Rezultatai prieš reabilitaciją 16 pav. Judesių vertinimo skal s rezultatai pieš reabilitaciją JVS rezultatai po reabilitacijos matyti 17 paveiksle. Daugiausia nustatyta tiriamųjų, kurių normalizuota rezultatų išraiška yra tarp (n=45), (n=24), (n=22) ir (n=21). Mažiausiai užfiksuota tiriamųjų, kurių normalizuota išraiška varijavo tarp (n=1), (n=2), (n=3), (n=4). Kitų tiriamųjų rezultatų normalizuotos išraiškos yra tarp (n 18), (n 17), (n 13), (n 12), (n 8), (n 5), (n 5). 35

36 Dažnis Rezultatai po reabilitacijos 17 pav. Judesių vertinimo skal s rezultatai po reabilitabijos Plotis kaip imties charakteristika yra informatyvus tik tada, kai n ra išsiskiriančių reikšmių. Tod l apibūdinant imtis statistikoje dažniausiai naudojamas vadinamasis interkvartilinis plotis. Tai trečiojo ir pirmojo kvartilių skirtumas, kuris apibūdina 50% duomenų reikšmių sklaidą. Pati mediana yra antrasis kvartilis, arba interkvartilis. Drauge yra eliminuojamos visos išskirtin s išraiškas (Sakalauskas, 1998). Atlikto tyrimo rezultatai apžvelgiami naudojantis interkvartiliniu pločiu. Normalizuoti BI, FNT, RMI ir JVS tyrimo rezultatai matyti 18 paveiksle. Prieš reabilitaciją BI rezultatai buvo vienodai pasiskirstę skal s viduryje. Neužfiksuota n vieno ligonio, kurio rezultatai būtų pasiekę grindų (t. y. minimalų) (angl. floor effect) ar lubų (t. y. maksimalų) (angl. ceiling effect) efektą. Žemiausia rezultatų išraiška yra 35, aukščiausia 80. Imties plotis yra 45, interkvartilio plotis 30. Rezultatų vidurkis yra 58, mediana 60. BI rezultati sutampa su normalizuota rezultato išraiška, o FNT, RMI ir JVS nesutampa. Tod l aptariant FNT, RMI ir JVS rezultatus skliausteliuose yra pateiktos ne normalizuotos rezultatų išraiškos. FNT rezultatai prieš reabilitaciją taip pat pasiskirst skal s viduryje, tik truputį aukščiau negu BI rezultatai. Taip pat nebuvo n vieno ligonio, kurio rezultatai būtų pasiekę grindų ar lubų efektą. Žemiausia rezultatų išraiška yra 34,92 (44), aukščiausia 87,30 (110) imties plotis yra 52,38, kvartilio plotis 21,43. Nustatytas rezultatų vidurkis yra 65,57 (82,62), mediana 68,25 (85,99). 36

37 RMI rezultatai prieš reabilitaciją pasiskirst žemiau vidurio linijos. Tačiau ir čia nebuvo užfiksuotas grindų efektas. Žemiausia nustatyta išraiška yra 6,67 (1), aukščiausia 80,00 (12). Ši išraiška yra išskirtin. Imties plotis siekia 73,33, kvartilio plotis 20,00. Apskaičiuotas rezultatų vidurkis yra 30,8 (4,62), mediana 26,67 (4,00). JVS rezultatai prieš reabilitaciją pasiskirst per vidurio liniją ir žemiau jos. Taip pat nebuvo n vieno ligonio, kurio rezultatai būtų pasiekę grindų ar lubų efektą. Žemiausia nustatyta išraiška yra 7,14 (4), aukščiausia 89,58 (43). Imties plotis yra 82,44, kvartilio 38,84. Rezultatų vidurkis 46,63 (22,38), mediana 50 (24). Akivaizdžiai matyti, kad JVS skal s imties ir kvartilio plotis yra didžiausias iš šių keturių skalių. Po reabilitacijos BI rezultatai pasiskirst aukščiau vidurio linijos. Žemiausia nustatyta išraiška yra 40, aukščiausia 100. Net 19% (n=38) ligonių pasiek lubų efektą. Imties plotis yra 60, kvartilio 20. Rezultatų vidurkis 83,88, mediana 90. FNT rezultatai po reabilitacijos taip pat pasiskirst aukščiau vidurio linijos. Lubų efekto nepasiek n vienas ligonis. Aukščiausia nustatyta išraiška yra 99,21 (125), žemiausia 49,21 (62). Užfiksuotos net keturios žemiausios išskirtin s išraiškas: 49,21 (62), 50,00 (63), 51,59 (64) ir 52,38 (65). Imties plotis yra 50, kvartilio 14,29. Apskaičiuotas rezultatų vidurkis yra 83,27 (104,9), mediana 85,71 (107,9). RMI rezultatai po reabilitacijos pasiskirst ties vidurio linija ir aukščiau jos. Lubų efekto nepasiek n vienas ligonis. Aukščiausia išraiška yra 93,33 (14), žemiausia 20 (3). Imties plotis 73,33, kvartilio 33,33. Apskaičiuotas rezultatų vidurkis yra 60,9 (9,13), mediana 53,3 (7,99). JVS rezultatai po reabilitacijos pasiskirst dar aukščiau vidurio linijos. Lubų efektą šioje skal je pasiek 1,5 % (n=3) ligonių. Žemiausia rezultato išraiška yra 27,08 (13). Imties plotis 72,92, kvartilio 27,08. Rezultatų vidurkis yra 78,66 (37,75), mediana 81,25 (39). Po reabilitacijos rezultatai pasikeit RMI skal s imties ir kvartilio plotis tapo didžiausias. 37

38 Barthel indekso rezultatai prieš reabilitaciją 2 Barthel indekso rezultatai po reabilitacijos 3 Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai prieš reabilitaciją 4 Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai po reabilitacijos 5 Rivermead mobilumo indekso rezultatai prieš reabilitaciją 6 Rivermead mobilumo indekso rezultatai po reabilitacijos 7 Judesių vertinimo skal s rezultatai prieš reabilitaciją 8 Judesių vertinimo skal s rezultatai po reabilitaciją 18 pav. Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skal s rezultatai prieš ir po reabilitacijos Ryšys tarp skalių rezultatų prieš ir po reabilitacijos nustatytas pagal rangų (Spirmeno) koreliacijos koeficientą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Gavome stiprų koreliacinį ryšį tarp rezultatų prieš ir po reabilitacijos. Wilcoxon testas buvo atliktas nustatant statistinio reikšmingumo duomenų skirtumą prieš reabilitaciją ir po reabilitacijos. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. 38

39 Skalių jautrumui nustatyti yra naudojamos įvairios matematin s statistikos procedūros. Tyrimui pasirinktas poveikio dydžio nustatymas naudojant Kazis ir bendraautoriai metodą (1989) (Wright ir kt., 1998). Kai poveikio dydis yra mažesnis negu 0,2, jis yra interpretuojamas kaip mažas, nuo 0,2 iki 0,5 kaip vidutinis, 0,8 ir didesnis negu 0,8 kaip didelis (Wright et al., 1998). Apskaičiavus skalių jautrumą gauti rezultatai, kad visų keturių skalių poveikio dydžio išraiškas yra didesn s negu 0,8, taigi poveikio dydis yra didelis. Atlikę skaičiavimus gavome tokius rezultatus: BI jautrumas 1,55; FNT jautrumas 1,44; RMI jautrumas 1.80; JVS jautrumas 1,20. 39

40 4. REZULTATŲ APTARIMAS Validumas, patikimumas ir jautrumas yra pagrindin s skalių charakteristikos. Tai svarbiausi kriterijai, apibūdinantys naudojamą skalę. Jautrumas apibūdinamas kaip sugeb jimas įvertinti svarbius pokyčius, net jei laiko tarpas yra mažas. Pasirinkta skal turi būti jautri tiriamam kriterijui, o pasirinktas kriterijus turi kisti vykstant reabilitacijai. Jeigu atsiranda žymūs klinikiniai skirtumai, o vertinimo skal nesugeba to atskleisti, tuomet šis vertinimo būdas yra netinkamas. Apžvelgus užsienio literatūrą matyti, kad dažniausias tyrimų objektas yra skalių validumas ir patikimumas. Skalių jautrumas yra mažiau tirta sritis. Žinotina, kad kiekviena skal gali būti nevienodo jautrumo esant skirtingoms patologijoms. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti šiame darbe tirtas FNT jis yra pats jautriausias vertinant ligonius, patyrusius galvos smegenų traumas, sergančius išs tine skleroze, ir visai nejautrus vertinant ligonius, kenčiančius nuo juosmens skausmų (Cole et al., 1999; Белова, 2004).Daugelis skalių, vertinančių globalią negalią, yra jautrios tik tam tikrame diapazone. Jos dažniausiai yra nepriimtinos vertinant ligonius, kurių funkcijų pažeista nedaug (vadinamasis lubų efektas), ir sunkių ligonių mažiems pokyčiams (vadinamasis grindų efektas) vertinti (Белова, 2004). Darbo tikslas buvo įvertinti Barthel indekso, Funkcinio nepriklausomumo testo, Rivermead mobilumo indekso ir Judesių vertinimo skalių jautrumą ligoniams sergantiems galvos smegenų insultu. Atlikus tyrimą gauti rezultatai rodo, kad visos keturios skal s yra jautrios. Poveikio dydis, skaičiuotas pagal Kazis ir bendraautoriai metodą (1989), gautas toks: BI 1,55, FNT 1,44, RMI 1,80 ir JVS 1,20. Didžiausias poveikio dydžio rezultas gautas apskaičiavus RMI, o mažiausias JVS. Sud tinga būtų gautus rezultatus palyginti su užsienyje atliktais tyrimais, nes skalių jautrumui nustatyti naudojami skirtingi metodai: Guyatt poveikio dydis (angl. Guyatt effect size), Kazis poveikio dydis (angl. Kazis effect size), standartizuoyas jautrumo vidurkis (angl. Standartized respone mean), porin t statistika (angl. Paried t-statistics) ir kt. (Panesar et al., 2001; Wallace et al., 2002; Schuck et al., 2003) ir skalių jautrumas tiriamas skirtingu ligos laikotarpiu (Wallace et al., 2002, Hsueh et al., 2003, Kwon, 2003; Schepers et al., 2006). Taigi galima teigti, kad ištyrus 200 tyrime dalyvavusių ligonių gauti rezultatai patvirtina, jog visos keturios skal s yra jautrios. Pati jautriausia yra mobilumą vertinanti skal. Dažniausiai literatūros šaltiniuose yra lyginamas BI ir FNT jautrumas. FNT nustatomas visos skal s arba jos jud jimo subskal s jautrumas. Jeigu palygintume gautus tyrimo rezultatus su užsienio autorių tyrimų rezultatais, būtų galima teigti, kad tyrimo rezultatai identiški. BI jautrumas šiek tiek didesnis už FNT jautrumą (Wallace et al., 2002, Schepers et al., 2006). 40

41 Literatūros šaltiniuose pavyko rasti tyrimą, kurio metu buvo nustatytas ir palygintas BI ir RMI jautrumas (Wright et al., 1998). Šio tyrimo autor s J. Wright, J. Cross ir S. Lamb nustat, kad RMI jautrumas yra didesnis už BI jautrumą. Atlikus tyrimą šiame darbe taip pat gauti rezultatai, kad RMI yra jautresn už BI. Visos keturios skal s labai dažnai taikomos užsienio šalyse. Lietuvoje pad tis visai kitokia. BI ir FNT yra taikomos reabilitacijos procese, o RMI ir JVS n ra populiarios, jos taikomos retai. Lietuvoje n ra vienos sistemos, kuri įgalintų visų įstaigų specialistus naudoti vienodą vertinimo sistemą. Tokia sistema palengvintų gydymo metodų ir rezultatų lyginimą nacionaliniu lygiu. RMI ir JVS yra specializuotos skal s. RMI yra vienamat mobilumo skal, JVS funkcinių judesių vertinimo skal. RMI buvo sukurtas sutrumpinus Rivermead judesių vertinimo plačiąją funkcijų skalę (angl. Rivermead Motor Assessment Gross Function Scale). Šio sutrumpinimo tikslas buvo sukurti paprastą būdą ligonių mobilumui išmatuoti ir įvertinti. Dažniausiai RMI naudojamas ligonių, patyrusių insultą, sergančių išs tine skleroze ir patyrusių galvos smegenų traumas, mobilumui vertinti (Forlander et al., 1999; Antonucci, 2002; Pearson et al., 2004). Tai greitas ir paprastas būdas ligonių mobilumui vertinti, jis gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose (Franchignoni et al., 2003). JVS skirta ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinių judesių atsinaujinimui vertinti. Funkciniai judesiai tai judesių modeliai, kurie yra naudojami ir pritaikyti atlikti vieną ar keletą panašių funkcijų. Kasdieniniame gyvenime šie judesiai padeda mums atlikti ir pasiekti užsibr žtą tikslą. Skal buvo sukurta 1985 m. kaip alternatyva iki tol taikytoms standartin ms skal ms. Ji atspindi šiuolaikinį požiūrį į ligonių judesių atkūrimą po insulto. Mokslininkai paneig anksčiau vyravusį teiginį, kad judesiai atsinaujina stereotipiniais judesiais ir vyksta nuo proksimalin s galūn s dalies iki distalin s (Carr et al., 1985; Deusen Brunt, 1997). Nei FNT, nei BI nesuteikia detalios informacijos apie neurologinį atsikūrimą ligoniams sergantiems galvos smegenų insultu. Neteigiama, kad BI ir FNT neturi būti naudojami, tačiau jie n ra ta matavimo priemon, kuri būtų tinkama kineziterapeutų efektyvumo įvertinimui. Aukščiausią balų sumą įmanoma surinkti net ir esant neurologiniam pažeidimui (Williams et al., 2001). Ligonis gali surinkti auksčiausia apsitarnavimo subskal s įvertinimą naudodamasis viena ranka, kai paretin je rankoje tuo tarpu nebus pokyčių (Winstein, 2004). Atlikus tyrimą gauti rezultatai parod, kad net 19% (n=38) ligonių pasiek lubų efektą, t. y. maksimalią reikšmę vertinant BI, tačiau tokie rezultatai nebuvo gauti vertinant kitomis skal mis. Tik 1,5 % (n=3) tiriamųjų pasiek lubų efektą vertinant JVS; naudojant RMI ir FNT n vienas ligonis nepasiek maksimalios išraiškas. 41

42 BI yra greitai gaunama informacija, padedanti įvertinti ligonių kasdienin s veiklos ir mobilumo galimybes. Paskutiniu metu vis daugiau reabilitacijos specialistų sutinka su teiginiu, kad BI n ra tinkamiausias būdas vertinti kineziterapijos efektyvumą. Šis indeksas įtraukia tik ligonio persik limo, mobilumo ir lipimo laiptais vertinimą. Tačiau jis neapima judesio sugrąžinimo hemiplegin je ar hemoparetin je pus je, taip pat nežymi pasikeitimų verčiantis, atsistojant iš gulimos pad ties ar jud jimo modelio pacientui vaikščiojant. Kineziterapeutams taip pat labai svarbu ir tai, kaip pacientai atlieka kasdieninius veiksmus. Viso to BI nematuoja (Wright et al., 1998). Literatūros duomenimis matavimai, kurie atliekami vertinant kineziterapijos efektyvumą yra susieti su pagrindiniu kineziterapijos tikslu ligoniams sergantiems GSI: skatinti pakenktosios pus s (himiplegin s ar hemiparetin s) valdymo grąžinimą ir sensomotorinių komponentų, sudarančių funkcinius įgūdžius, lavinimą. Kineziterapeutai savo darbe naudoja pagrindinius judesių komponentus: daikto siekimas, su mimas, paleidimas, selektyvinių judesių atlikimas, galvos, liemens, viršutin s ir apatin s galūn s judesių valdymas, ligonio paruošimas nugal ti gravitacijos veikimą s dint ir stovint, pad ties keitimas ruošiantis atlikti funkcinius judesius: vartymasis, atsis dimas iš gulimos pad ties, atsistojimas ir jimas. Kineziterapeutus domina ne tik judesių aktyvumas, bet ir jų kontrol, judesių kokyb. Tai ir tur tų būti jų kineziterapinio vertinimo pagrindas. Vertinant kineziterapijos efektyvumą, rekomenduojama naudotis standartin mis vertinimo skal mis. Kineziterapeutai tur tų žinoti, kad n ra idealios skal s (Lennon, 1996). Literatūros šaltiniai pateikia daug standartizuotų skalių ligoniams sergantiems galvos smegenų insultu vertinti, kurių pagalba galima nustatyti pagrindines ligonių problemas ir įrodyti kineziterapijos efektyvumą. 42

43 IŠVADOS 1. Barthel indekso rezultatai prieš ir po reabilitacijos reikšmingai skiriasi, p<0, Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai prieš ir po reabilitacijos reikšmingai skiriasi, p<0, Rivermead mobilumo indekso rezultatai prieš ir po reabilitacijos reikšmingai skiriasi, p<0, Judesių vertinimo skal s rezultatai prieš ir po reabilitacijos reikšmingai skiriasi, p<0, Tyrime naudotos funkcin s būkl s vertinimo skal s yra jautrios. 6. Jautriausia funkcin s būkl s vertinimo skal yra Rivermead mobilumo indeksas. Poveikio dydis yra 1,8. 7. Judesių vertinimo skal s poveikio dydis buvo gautas mažiausias 1,2. 43

44 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Ahmed, S., Mayo, E.N., Higgins, J., Salbach, N.M., Finch, L., Wood Daufinneé, L.S. (2003). The Stroke Rehabilitation Assessment of Movment (STREAM): a camparison with other measures used to evaluate effects of strke and rehabilitation. Physical Therapy, 7 (83), Antonucci, G., Aprile, T., Paolucci, S. (2002). Rasch analysis of the Rivermead Mobility Index: a study using mobility measures of first-stroke inpatients. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation, 10 (83), Avižonien, I. (1996). Nervų ligos. Vilnius: Avicena 4. Bruce, H., Dobkin, M.D. (2005). Rehabilitation after stroke. New England journal of medicine, 16 (352), Budrys, V. (2003). Klinikin neurologija. Vilnius: Vaistų žinios. 6. Budrys, V. (1997). Šiuolaikin s galvos smegenų kraujotakos sutrikimų problemos ir jų sprendimo būdai. Neurologijos seminarai, 1 (1), Carr, J.H., Shepherd, R.B., Nordholm, L., Lynne,D. (1985). Investigation of a new motor assessment scale for stroke patients. Physical Therapy, 65, Cole, B., Finch, E., Sowland, C., Mayo, N. (1999). Physical Rehabilitation outcome measures. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins. 9. Dahl, T.H. (2002). International Classification of Functioning, Disability and Health: An Introduction and Discussion of its Potential Impact on Rehabilitation Services and Research. Journal of Rehabilitation Medicine, 5 (34), De Lisa, J.A. (2005). Physical medicine and rehabilitation: principles and practice. Philadelphia: Lippincott Williams Wilkins. 11. Deusen, J.V., Brunt, D. (1997). Assessment in occupational therapy and physical therapy. London: Saunders Company Phylidelphia. 12. Forlander, D.A., Bohannon, R.W. (1999). Rivermead Mobility Index: a brief review of research to date. Clinical Rehabilitation, 2 (13), Franchignoni, F., Tesio, L., Benevolo, E., Ottonelo, M. (2003). Psychometric properties of the Rivermead Mobility Index in Italian stroke rehabolitation inpatients. Clinical Rehabilitation, 3 (17), Hsueh, I., Wang, C., Sheu, C., Hsieh, C. (2003). Comparison of psychometric properties of three mobility mearsues for pacients with stroke. Stroke, 7 (34),

45 15. Jonson, L., Selfe, J. (2004). Measurement of mobility following stroke: a comparison of the Modified Rivermead Mobility Index and tha Motor Assessment Scale. Physiotherapy, 3 (90), Juocevičius, A., Šukys, U., Slivovskaja, I., Dadelien, R. (1997). Kompleksin s insulto reabilitacijos organizavimo Lietuvoje poreikis ir jos efektyvumas. Neurologijos seminarai, 1 (1), Kasiulevičius, V. (2003). Aktyvios bendrosios praktikos gydytojo priežiūros įtaka persirgusių galvos smegenų infarktą pacientų savarankiškumui, pažintinei funkcijai ir emocijų sutrikimams. Daktaro disertacijos rankraštis, biomedicinos mokslai, medicina, 07 B. Vilnius: Vilniaus universitetas. 18. Kimtys, K., Kriščiūnas, A., Krutulyt, G. (2000). Ankstyvosios kineziterapijos įtaka ligonių sergančių galvos smegenų insultu mobilumui. Medicinos teorija ir praktika, 4 (41), Kriščiūnas, A. (2005). Reabilitacijos sistema Lietuvoje (praeitis, dabartis, ateitis). Medicina, 3 (41), Kriščiūnas, A. (2005). Holistinis požiūris reabilitacijoje. Medicinos teorija ir praktika, 1 (41), Kriščiūnas, A. (1999). Holistinis požiūris reabilitacijoje. Kineziterapija 1 (1), Krutulyt, G. (2000).Veiksnių, įtakojančių sergančiųjų galvos smegenų insultu mobilumą, nustatymas poūmiu reabilitacijos periodu. Daktaro disertacijos rankraštis, biomedicinos mokslai, slauga, 11B. Kaunas: Kauno medicinos universitetas. 23. Kwon, S., Hartzema, A.G., Duncan, P.W., Min-Lai, S. (2004). Disability measures in stroke. Relationship among the Barthel Index, the Functional Independence Measure, and the Modified Rankin Scale. Stroke, 4 (35), Lennon, S. (1995). Using standartdised scales to document outcome in stroke rehabilitation. Physiotherapy, 4 (81), Lennon, S., Hastings, M. (1996). Key physiotherpy indicators for quality of stroke care. Physiotherapy, 12 (82), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V D l medicinin s reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo // Žin., Nr ; Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo pakeitimas D l sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymo nr. V - 444,,D l medicinin s reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo // Žin., Nr

46 27. Mawson, S. (2002). TELLER versus MAS. Validating TELLER indicator definitions for use in the measurement physiotherapy outcomes in acute stroke rehabilitation. Physiotherapy, 2 (88), Panesar, B.S., Morisson. P., Hunter, J. (2001). A comparison of three mearsures of progress in early limb amputee rehabilitatio. Clinical Rehabilitation, 2 (15), Pearson, O.R., Busse, M.E., Van Deuursen, R.W.M.,Wiles, C.M. (2004). Quantification of walking mobility in neurological disorders. International Journal of Medicine, 8 (97), Petruševičien, D. (2005). Sergančiųjų galvos smegenų insultu veiklų, motorikos, pažintinių ir psichosocialinių funkcijų ir ergoterapijos efektyvumo įvertinimas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Daktaro disertacija rankraštis, biomedicinos mokslai, slauga 11 B. Kaunas: Kauno medicinos universitetas. 31. Porter, S.B. (2003). Tidy s physiotherapy. Elsevier Helth Sciences 32. Sakalauskas, V. (1998). Statistika su statistica. Vilnius: Margi raštai. 33. Savickas, R., Kriščiūnas, A. (2000). Veiksniai įtakojantys reabilitacijos efektyvumą ūminiu ligos laikotarpiu asmenims, sergantiems galvos smegenų infarktu. Medicina, 6 (36), Schepers, V.P.M., Ketelaar, M., Visser-Meily, J.M.A., Dekker, J., Lindeman, E. (2006). Responsiveness of funkctional health status measures frequently used in stroke reseach. Disability & Rehabilitation, 17 (28), Schuck, P., Zwingmann, Ch. (2003). The smallest real diference as a measure of sensetivity to change: a critical analysis. International Journal of Rehabilitation Research, 2 (26), Wade, D.T. (1992). Measurement in Neurological Rehabilitation. Oxford: Oxford University Press. 37. Wallace, D., Duncan, P.W., Lai, S.M. (2002). Comparison of the responsiveness of the Barthel Index and Motor Component of the Functional Independece Measure in stroke. Journal of Clinical Epidemiology, 9 (55), Williams, B.K., Galea, M.P., Winter, A.T. (2001). What is functional outcome for the upper limb after stroke? Australian Journal of Physiotherapy, 1 (47) Winstein, C. (2004). Why is the functional independence measure used to indetify some rehabilitation needs in stroke survivors when tere are better tools? Physiotherapy Reasearch International, 4 (9),

47 40. Wright, J., Cross, J., Lamb, S. (1998). Physiotherapy outcome mearures for rehabilitation of elderly people. Responsiveness to change of the Rivermead Mobility Index and Barthel Index. Physiotherapy, 5 (84), Белова, А.Н. (2004). Шкалы, тесты и опросники в неврологии и нейрохирургии. Москва. 42. Белова, А.Н. (2000). Хейрореабилитация: руководство для врачей. Москва. 47

48 PRIEDAI 1 Priedas TYRIMO PROTOKOLAS 1. Ligos istorijos Nr. 2. Lytis: a) moteris b) vyras 3. Amžius 4. Diagnoz (insulto pobūdis) 5. Pažeidimo pus 6. Atvyko į skyrių, išvyko iš skyriaus.. 7. Barthel indekso rezultatas prieš reabilitaciją., po reabilitacijos. 8. Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatas prieš reabilitaciją., po reabilitacijos. 9. Rivermead mobilumo indekso rezultatas prieš reabilitaciją., po reabilitacijos. 10. Judesių vertinimo skal s rezultatas prieš reabilitaciją., po reabilitacijos. 48

49 2 Priedas BARTHEL INDEKSAS 1. Valgymas Reikalinga pagalba, pjaustant maistą, tepant sviestą 5 5 Gali paduotą maistą pats pasiimti, susipjaustyti, pasinaudoti prieskoniais Jud jimas nuo invalido vežim lio ir atgal Gali pats atsis sti, tačiau reikalinga didel pagalba lipant iš lovos 5 5 Ligoniui reikalinga minimali pagalba ar steb jimas saugumo tikslu Savarankiškai pers da iš vežim 1io į lovą ir atgal Asmeninis tualetas Ligonis gali nusiprausti, nusiskusti, išsivalyti dantis, naudotis kosmetika Pasinaudojimas tualetu Reikalinga dalin pagalba: transportuojant, naudojantis tualetiniu popieriumi 5 5 Savarankiškai naudojasi tualetu: nereikalauja pagalbos Maudymasis Gali naudotis vonia ar dušu be pašalinių pagalbos Vaikščiojimas lygiu paviršiumi Ligonis negali kilnotis, bet gali važiuoti invalido vežim liu 5 5 Minimaliai padedant ar prižiūrint ligonis nueina mažiausiai 50 metrų Be pagalbos nueina daugiau 50 metrų: gali naudotis įtvarais, bet ne ratukais Lipimas laiptais Ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra lipant laiptais 5 5 Gali be priežiūros lipti laiptais greitai ir saugiai (gali naudotis tur klais) Apsirengimas ir nusirengimas Reikalinga pagalba, bet mažiausiai pusę veiksmų atlieka pats 5 5 Ligonis savarankiškai apsirengia, nusirengia, naudojasi ortopediniais gaminiais Žarnyno funkcijos kontrol Reikalinga pagalba, naudojant žvakutes, darant klizmą arba 1 k. per sav. nesulaiko 5 5 Kontroliuoja žarnyno veiklą Šlapimo pūsl s kontrol Būna šlapimo nelaikymo atvejų, reikalinga pagalba naudojantis išorin mis priemon mis 5 5 Pilnai kontroliuoja pūsl s veiklą dienos ir nakties metu Suma: 49

50 FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTAS 3 Priedas 7 Visiškai nepriklausomas (laikinai, pastoviai) BE L 6 Modifikuota nepriklausomyb ( įrankis ) PAGALBOS Y Modifikuota nepriklausomyb G 5 Priežiūra I 4 Minimali pagalba (Apsitarnavimas = 75%) A 3 Vidutin pagalba (Apsitarnavimas = 50%) PAGALBA I Visiška priklausomyb 2 Maksimali pagalba (Apsitarnavimas = 25%) 1 Visiška pagalba (Apsitarnavimas = 0%) Savęs priežiūra A Valgymas B Asmens higiena (šukavimas, nagą priežiūra ir kt.) C Maudymasis D Viršutin s kūno dalies aprengimas E Apatin s kūno dalies aprengimas F Tualetas Sfinkterių kontrol G Šlapimo valdymas H Tuštinimosi valdymas Judrumas Persik limas I Lova, k d, ratukai J Tualetas K Vonia, dušas Jud jimas L öjimas, ratukai M Laiptai Bendravimas N Supratimas O Išraiška Socialinis pažinimas P Socialiniai santykiai R Problemų sprendimas S Atmintis Suma: 50

51 RIVERMEAD MOBILUMO INDEKSAS 4 Priedas Parametras ir klausimas 1. Vartymasis lovoje Ar galite pasiversti nuo nugaros ant šono be pagalbos 2. Pad ties pakeitimas iš gulimos į s dimą Ar galite iš gulimos pad ties savarankiškai atsis sti ant lovos krašto 3. Pusiausvyra s dint Ar galite išs d ti ant lovos krašto be pagalbos 10 s 4. Pad ties pakeitimas iš s dimos į stovimą Ar galite atsistoti (nuo bet kokios k d s) mažiau nei per 15 s ir pastov ti 15s (galima laikytis rankomis, jei reikia pagalbin mis priemon mis) 5. Stov jimas be pagalbos Steb ti kaip ligonis stovi savarankiškai 10s (be atramos ir pagalbos) 6. Pad ties pakeitimas Ar galite pers sti nuo lovos ant k d s ir atvirkščiai be niekieno pagalbos 7. Vaikščiojimas po kambarį, jei reikia su pagalbin mis priemon mis Ar galite paeiti 10 metrų naudojantis pagalbin mis priemon mis, bet be pagalbos kito žmogaus 8. Lipimas laiptais Ar galite lipti laiptais be pagalbos 9. öjimas lygiu paviršiumi (lauke) Ar galite eiti lygiu paviršiumi savarankiškai be kito žmogaus pagalbos 10. öjimas patalpoje be pagalbinių priemonių Ar galite kambaryje praeiti apie 10 m (be pagalbinių priemonių ir be kito žmogaus pagalbos) 11. Daikto pak limas nuo grindų Jeigu numesite ką nors ant grindų, ar gal site nueiti 5 m, pakelti tą daiktą ir sugrįžti atgal 12. öjimas nelygiu paviršiumi Ar galite be niekieno pagalbos paeiti nelygiu paviršiumi (žole, sniegu ir t.t.) 13. Naudojimasis vonia Ar galite įeiti į vonios kambarį (dušo kabiną) ir išeiti iš jos be priežiūros, nusiprausti savarankiškai 14. Užlipimas ir nulipimas 4 laipteliais Ar galite užlipti ir nulipti 4 laiptelius, nesiremiant į tur klus, tačiau jeigu reikia naudojantis pagalbin mis priemon mis 15. B gimas Ar galite prab gti 10m ne šlubuojant per 4s (galimas greitas jimas) Suma 51

52 JUDESIŲVERTINIMO SKALö Pasivertimas nuo nugaros ant sveikojo šono 1. Verčiasi ant šono (Pradedama verstis nuo nugaros, kojos ištiestos. ligonis verčiasi pad damas savo sveika ranka, nesveiką koją stumdamas sveikąja). 2. aktyviai kryžiuoja kojas, juda apatin kūno dalis. pradin pad tis kaip anksčiau. ranka lieka už nugaros. 3. nesveikoji ranka perkeliama su kita ranka. koja perkeliama aktyviai. viršutin ir apatin kūno dalis juda vienu metu. 4. ranka juda aktyviai ir visas kūnas juda vienu metu. 5. ranka ir koja juda, ligonis verčiasi ant šono, bet neišlaiko pusiausvyros. 6. pasiverčia ant šono per 3 sekundes (rankomis nesiremia). S dimasis lovoje iš pad ties gulint ant šono 1. guli ant šono, pakelia galvą, tačiau atsis sti negali (laikosi, kad nenuvirstų). 2. guli ant šono, atsis da ( kineziterapuetas padeda jud ti, ligonis kontroliuoja galvos pad tį). 3. guli ant šono, atsis da (kineziterapuetas padeda atsis sti prilaikydamas nuleistas nuo lovos kojas). 4. guli ant šono, atsis da (kojos neprilaikomos). 5. guli ant nugaros, pasiverčia ant šono ir atsis da (be pagalbos). 6. guli ant nugaros, pasiverčia ant šono ir atsis da per 10 sekundžių (be pagalbos). Pusiausvyra s dint 1. s di tik su kito žmogaus pagalba (kineziterapuetas turi laikyti pacientą). 2. s di nesiremdamas 10 sek. (neprilaikomas, keliai ir p dos suglaustos, p dos gali remtis į grindis). 3. s di nesiremdamas, svoris paskirstytas vienodai (šlaunys sulenktos, galva ir torokalin dalis ištiesta, svoris paskirstytas vienodai ant abiejų pusių). 4. s di nesiremdamas, pasuka galvą ir liemenį pažiūr ti atgal (p dos suglaustos ir atremtos į grindis. negalima atitraukti kojų ir pajudinti p dų, rankos pad tos ant šlainų, pasisukti į abu šonus). 5. s di nesiremdamas, pasilenkia ir pasiekia grindis, grįžta į pradinę pad tį. p dos atremtos į grindis. negalima atitraukti kojų ir pajudinti p dų, rankos pad tos ant šlaunų, pasisukti į abu šonus). 6. s di ant k d s nesilaikydamas, pasilenkia į šoną, pasiekia grindis ir grįžta į pradinę pad tį (p dos atremtos į grindis, neleisti laikytis, atkelti kojų nuo žem s, ligonis turi lenktis į šoną, ne į priekį. lenktis į abi puses. Atsistojimas 1. atsistoja padedamas kineziterapeuto (bet kokiu būdu). 2. atsistoja su pagalba ( nevienodai paskirstytas svoris, remiasi rankomis) 3. atsistoja (nesiremti rankomis, svoris turi būti vienodai paskirstytas) 4. atsistoja ir stovi 5 sek. kojos tiesios, svoris vienodai paskirstytas) 5. atsistoja ir atsis da be pagalbos. svoris vienodai paskirstytas, kojos tiesios 6. atsistoja ir atsis da 3 kartus per 10 sek. be pagalbos (svoris vienodai paskirstytas) öjimas 1. stovi ant nesveikos kojos, žengia į priekį kita koja (išlaiko pusiausvyrą, kineziterapeutas gali stov ti šalia) 2. eina padedamas vieno asmens 3. eina 3 m vienas, gali naudotis pagalbin mis priemon mis (be žmogaus pagalbos) 4. eina 5 m be pagalbinių priemonių per 15 sek. 5 Priedas 52

53 5. eina 10 m be pagalbinių priemonių, pakelia nuo žem s nedidelį daiktą, apsisuka ir grįžta atgal per 25 sek. (gali naudoti bet kurią ranką) 6. lipa aukštyn ir nulipa 4 laiptus 3 kartus su ar be pagalbinių priemonių, tačiau nesilaikydamas už tur klų Pečių lanko judesiai 1. gulint ant nugaros atitraukti mentę, žastas sulenktas 90º kampu (kineziterapeutas pakelia ranką į šią pad ti ir prilaiko ištiestą alkūnę) 2. gul damas ant nugaros laiko ranką sulenktą 90º kampu 2 sek. (kineziterapeutas pakelia ranką į šią pad tį, ligonis turi išlaikyti nežymiai 45º kampu rotuodamas į išorę, alkūn s gali neištiesti paskutinius 20º) 3. gul damas ant nugaros laiko ranką sulenktą 90º kampu, sulenkia ir ištiesia alkūnę ( kineziterpeutas gali pad ti išlaikyti ranką supinacijos pad tyje) 4. s dint išlaikyti ištiestą ranką sulenktą 90º kampu peties sąnaryje 2 sek. (kinezitereutas pakelia ranką į šią pad tį, ligonis laiko ranką, nykštys nukreiptas į viršų. negalima kelti peties) 5. s d damas, ligonis pakelia ranką į aukščiau aprašytą pad tį ir laiko 10 sek., po to nuleidžia (ranka laikoma nežymioje išorin je rotacijoje. pronacija negalima) 6. stovint ranka atitraukta 90º kampu atremta į sieną, plaštaką ir pirštai ištiesti. išlaikyti rankos pad tį sukantis veidu į sieną Plaštakos judesiai 1. s dint, plaštakos tiesimas (ligonis s di prie stalo, dilbiai ant stalo, kineziterapeutas įdeda cilindro formos daiktą į delną ir prašo paciento ištiesti plaštaką, t.y. pakelti nuo stalo. nelenkti alkūn s) 2. s dint, radialinis riešo pakreipimas (ranka dedama ant stalo lateraliniu dilbio kraštu, riešas ištiestas, pirštai laiko cilindro formos daiktą; pakelti plaštaką nuo stalo. nelenkti alkūn s) 3. s dint, supinacija ir pronacija (rankos sulenktos per alkūnes, nesiremti į stalą. teigiamas rezultatas trys ketvirčiai judesio) 4. s dint pasiekti ir paimti 14 cm skersmens kamuolį abiem rankomis, pakelti, pad ti atgal (kamuolys dedamas ant stalo tokiu atstumu, koks reikalingas dilbiams ištiesti, neatitraukti pirštų nuo kamuolio) 5. s dint, pakelti nuo stalo plastmasinį puodelį ir pad ti kitoje pus je (iš dešin s į kairę), puodelio forma neturi kisti. 6. s dint nykščio priešpastatymas kitiems pirštams. per 10 sek. reikia atlikti daugiau nei 14 kartų (prad ti nuo rodomojo piršto, nykštys neturi nuslysti suglaudžiant pirštus) Sud tingesni rankos judesiai 1. paimti pieštuką, pakelti ir pad ti atgal (ligonis siekia per visą rankos ilgį, paima pieštuką ir padeda prie savo kūno ) 2. paimti rutuliuką iš vieno puodelio ir pad ti į kitą (į puodelį telpa 8 rutuliukai. abu puodeliai turi būti per rankos ilgį; kaire ranka paimti kamuoliuką iš puodelio, esančio dešin je ir įd ti į puodelį kair je) 3. br žti horizontalias linijas iki vertikalios linijos 10kartų per 20 sek. (linijos maždaug 10 cm ilgio, teigiamas rezultatas 5 ir daugiau linijų) 4. ant popieriaus lapo pieštuku nupiešti aiškius vieną paskui kitą sekančius taškus (ligonis turi parašyti mažiausiai 2 taškus per sekundę; pieštuką paimti be pagalbos, laikyti taip, kaip rašant) 5. prinešti prie burnos desertinį šaukštą su skysčiu (nelenkiant galvos, skystis neturi išsilaistyti) 6. laikyti šukas už galvos (žastas rotuotas išor n, atitrauktas mažiausiai 90º kampu, galva tiesiai) Suma: 53