Projektas. PRIEDAI Priedas Nr. 5. Esamų ir potencialių jaunimui skirtų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklo (infrastruktūros) analizė

Transcription

1 Projektas m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos priemonė Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas Uždavinys 1.1 Sukurti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Modelį PRIEDAI Priedas Nr. 5. Esamų ir potencialių jaunimui skirtų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklo (infrastruktūros) analizė Vilnius 2015 vasaris SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS SVEIKATOS EKONOMIKOS CENTRAS 1

2 Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį NR. JV 14/04-1. Analizė atlikta vykdant projektą Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas (projekto kodas Nr. NOR-LT11-SAM-01-K ), finansuojamo pagal m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT 11 Visuomenės sveikatinimui skirtos iniciatyvos priemonę. 2

3 TURINYS SANTRUMPOS, SĄVOKOS Įvadas Metodika Jaunimo politika nacionaliniu lygmeniu Dažniausios paauglių palankios sveikatos priežiūros kliūtys ir paslaugų teikėjų pasirengimas Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai Privačių ir valstybinių (ir savivaldybių) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos santykis Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modeliai Jaunimo sveikatos priežiūros iššūkiai Teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos ir jų teikėjų tinklas Psichologo ir dietologo paslaugų teikėjų tinklas Psichologo paslaugų teikimas mokymosi įstaigose, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje Psichologo paslaugų teikimas psichikos sveikatos centruose Psichologo paslaugų teikimas nevyriausybinėse organizacijose Jaunimo reprodukcinės sveikatos paslaugų teikėjų tinklas Mobilių paslaugų modeliai Mobilių paslaugų modeliai Europos Sąjungos lygmenyje Prie bendruomenės priartintų sveikatos paslaugų (mobilių paslaugų) modelis Lietuvoje Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, infrastruktūros bei teikiamų jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų apžvalga pasirinktose savivaldybėse Rajonų savivaldybės Akmenės rajono savivaldybė Kelmės rajono savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybė Marijampolės rajono savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė Zarasų rajono savivaldybė Miestų savivaldybės Alytaus miesto savivaldybė Klaipėdos savivaldybė Panevėžio savivaldybė

4 Vilniaus miesto savivaldybė Išvados Rekomendacijos Literatūros šaltinių sąrašas Priedai NVO vaidmuo teikiant jaunimui palankias sveikatos priežiūros paslaugas Pavyzdinis sąrašas NVO, teikiančių jaunimui palankias paslaugas paprastai psichikos sveikatos, savižudybių prevencijos ir smurto prevencijos srityse

5 SANTRUMPOS, SĄVOKOS AIDS įgytas (akvizitinis) imunideficito sindromas. GMP greitoji medicinos pagalba. JPSPP jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos. NVO Nevyriausybinė organizacija. PSO Pasaulio sveikatos organizacija. PSP pirminė sveikatos priežiūra. SADM Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. VTAS Vaiko teisių apsaugos skyrius. VTAT Vaiko teisių apsaugos tarnyba. ŽIV Žmogaus imunodeficito virusas. LR Lietuvos Respublika. KĮC Krizių įveikimo centras. PSDF Privalomo sveikatos draudimo fondas. ASPĮ Asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Dietologas medicinos gydytojas, baigęs dietologo rezidentūrą ir turintis dietologo kvalifikaciją. Dietistas Dietetikos specialistas, baigęs 3 metų aukštesniąją medicinos mokyklą, ir įsigijęs dietisto specialybę ar dietisto specializacijos kursus ir turintis dietisto kvalifikaciją. 5

6 1. Įvadas Jaunas amžius ir paauglystė (Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 4 d. priimto Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 str. 1, jaunu žmogumi yra laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų), kurią pirmasis 1904 metais aprašė amerikiečių psichologas G. S. Hall 2 yra toks amžiaus tarpsnis, kai biologinės brandos ir socialinės priklausomybės sukelia audras ir sunkumus, amžius, kai vidinės darnos formavimuisi teigiamos ir neigiamos įtakos gali turėti įvairūs sveikatinimo, socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kt. veiksniai. Jauni asmenys ypatingi tuo, kad jų vystymosi ir brendimo laikotarpyje vyksta greiti ir dideli pokyčiai. Jie ryškūs fizinėje, kognityvinėje, psichosocialinėje, tarpusavio santykių bei asmenybės sferose. Visus šiuos pokyčius jaunas asmuo ir paauglys turi integruoti per gana trumpą laiką, kad galėtų sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančių vidinių ir išorinių reikalavimų. Gilūs vidiniai virsmai, vykstantys jaunuolio asmenybėje, sukelia daug nerimo ir ieškojimų. Todėl jaunimo fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos užtikrinimas yra svarbus Lietuvos sveikatos sistemos uždavinys. Be to, Lietuvoje vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas patenka tarp prioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų.3 Jaunimui palankią sveikatos priežiūros sistemą, kaip ir bet kurią kitą sritį, veikia du pagrindiniai veiksniai: pasiūlos ir paklausos aspektai. Problema ta, jog dažniausiai sistema yra vertinama paslaugų teikėjų požiūriu, nes būtent paslaugų teikėjai turi didžiausią įtaką sveikatos sistemos valdyme. Todėl šios analizės tikslas yra apžvelgti ir apibendrinti kokių naudingų bei reikalingų jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla ir paklausa nacionaliniu bei vietos lygmeniu bei nustatyti esamų ir galimų jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (toliau JPSPP) teikėjų tinklą. 1 Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (Žin.,2003, Nr ). 2 Petrulytė A. (2008). Paauglių kūrybiškumas ir sveikatos kontrolės fokusas kaip mokymosi sėkmės veiksniai. Pedagogika. Mokslo darbai. Nr. 90, p.: Valius L, Jaruševičienė L. Paauglių sveikatos priežiūra šeimos gydytojo praktikoje. 6

7 2. Metodika Tyrimo objektas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklas nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Lietuvos ir užsienio literatūros šaltinių apžvalga ir apibendrinimas vyko trimis etapais. Visų pirma, susidūrus su jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų sąvokos neapibrėžtumo problema, buvo tikslinamas tyrimo objektas. Antrame etape analizuotos dažniausios paauglių palankios sveikatos priežiūros kliūtys ir iššūkiai, sveikatos priežiūros pasaugų teikėjai, jaunimo politika nacionaliniu bei vietos lygmeniu bei pasirinktos 5 Lietuvos rajonų ir 5 miestų savivaldybės (viso 10 savivaldybių: Akmenės, Kelmės, Kėdainių, Marijampolės, Šalčininkų, Zarasų rajonų ir Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus miestų), kurių oficialiose interneto svetainėse buvo analizuojamas esamas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (įskaitant ir mobilių) teikėjų tinklas (teikėjų atrankos kriterijai: pavadinime žodis jaunimas ir kiti šio žodžio linksniai bei paslaugų teikėjai, kurie vykdo sveikatinimo paslaugas, įskaitant sporto ir laisvalaikio klubus, jaunimo bendruomenių susibūrimus), infrastruktūra, teisinė bazė, reglamentuojanti jaunimo veiklos, paslaugų koordinavimą savivaldybėse, identifikuojamos teikiamos paslaugos, jų organizavimo ir įgyvendinimo problemos, gerosios praktikos. Kilus klausimams, telefonu bei elektroninėmis užklausomis buvo susisiekta su savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais bei Visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse atstovais. Baigiamąjį tyrimo etapą sudarė išvadų ir rekomendacijų rengimas. 7

8 3. Jaunimo politika nacionaliniu lygmeniu Lietuvos jaunimo politika yra skirta jauniems asmenims (14-29 metų), kurių šiuo metu valstybėje yra 617,2 tūkstančių, t.y. 21 procentas visų šalies gyventojų. Statistikos departamento duomenimis (2014), metų amžiaus vaikinų yra 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausia - apie 90 tūkst. - buvo 21 ir 22 metų amžiaus jaunuolių. Daugiausia jaunų žmonių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo - 24,3 proc., Šilalės rajono - 23,8 proc. ir Pagėgių savivaldybėse- 23,6 proc., o mažiausia - Visagino savivaldybėje - 17,1 proc.4 Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau Įstatymas) (Žin., 2003, Nr ) reglamentuoja jaunimo politikos struktūrų veiklą. Šiame Įstatyme įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys, nustatomas jaunimo politikos įgyvendinimo organizavimas ir valdymas. Taip pat remiantis minėtuoju Įstatymu, jaunimo politika įgyvendinama šiose srityse: Pilietiškumo ugdymo ir karo prievolės atlikimo. Švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo. Neformalaus ugdymo. Darbo ir užimtumo. Apsirūpinimo būstu. Laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros. Socialinės ir sveikatos apsaugos. Sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto. Narkomanijos ir kitų priklausomybės formų prevencijos. Nusikalstamumo prevencijos. Kitose įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytose srityse. Svarbi Įstatymo dalis jaunimo politiką formuojančių, organizuojančių ir valdančių institucijų įtvirtinimas nacionaliniame lygmenyje (1 pav). Taip pat jaunimo politiką organizuojančių ir valdančių institucijų sistema Lietuvoje yra įtvirtinta ir vietos lygmenyje. 4 Lietuvos statistikos departamentas. 8

9 1 paveikslas. Jaunimo politikos valdymo modelis 5 Pagrindinės institucijos nacionaliniame lygmenyje veikia ir įstatymų leidžiamojoje, ir vykdomojoje valdžioje: Lietuvos Respublikos Seime veikiančios Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pagrindinės funkcijos yra rūpintis jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos formavimu, vykdyti jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų bei įstaigų parlamentinę kontrolę. Vyriausybė jaunimo politikos koordinavimą yra pavedusi vienai iš ministerijų t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius jaunimo srityje: atlieka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo kontrolę ir priežiūrą; organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje; formuoja, koordinuoja ir įgyvendina jaunimo politiką Lietuvoje. Nustatytas valstybės jaunimo politikos priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją įsitraukti į aktyvų visuomenės gyvenimą, dalyvauti sprendžiant jaunimo problemas, įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagrindiniai departamento uždaviniai yra koordinuoti valstybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, rengti bei įgyvendinti valstybės jaunimo politikos programas ir priemones bei analizuoti jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų būklę Lietuvoje. 5 Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Internetinė nuoroda: (žiūrėta ). 9

10 Realizuoti jaunų žmonių galimybes padeda jų dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje. Dalyvaudamas jaunimo organizacijų veikloje jaunas žmogus tampa komunikabiliu, labiau pasitikinčiu savimi, sugebančiu planuoti bei įgyvendinti planus, vertinti jų efektyvumą ir kokybę, bendradarbiauti su kitais asmenimis ir organizacijomis, derinti skirtingus interesus. Jaunimo organizacijos per regionines jaunimo organizacijų sąjungas bei nacionalinės jaunimo organizacijos per Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą atstovauja jaunimo interesus bei dalyvauja formuojant jaunimo politiką. Siekiant užtikrinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės principu sudaroma Jaunimo reikalų taryba. Taryba nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo. Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybės institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų gali būti sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Tai patariamoji institucija, kurios ilgalaikis tikslas yra užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems svarbius klausimus vietos lygmeniu. Taryboje bendradarbiauja politikai, savivaldybių administracijos darbuotojai ir jaunimo organizacijų atstovai. Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politiką padeda jaunimo reikalų koordinatorius. Jis (ji) kuria ir palaiko bendradarbiavimo tinklą tarp savivaldybės politikų, tarnautojų bei jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, siekiant įtraukti jaunimą į jam aktualių sprendimų priėmimą, o taip pat planuoja ir įgyvendina savivaldybės programas ir priemones, skirtas jaunimui. Beveik visų 60 savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius vienija Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija6. Šioje analizėje nagrinėjamas vaikų bei jaunimo politikos valdymas rajonų (Akmenės, Kelmės, Kėdainių, Marijampolės Šalčininkų, Zarasų) ir miestų (Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus) savivaldybių lygmenyje. 6 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Internetinė nuoroda: (žiūrėta ). 10

11 4. Dažniausios paauglių palankios sveikatos priežiūros kliūtys ir paslaugų teikėjų pasirengimas Lietuvoje nėra reglamentuojama, kokios yra jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis užsienio šalių apibrėžimais, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos yra tokios, kuriose jauni žmonės patys dalyvauja nustatant paslaugų turinį, taikymo sritis ir stebi bei vertina šias paslaugas7. PSO teigimu, tai tokios paslaugo, kurios apibrėžiamos kaip visavertė, aukštos kokybės ir paaugliams prieinama sveikatos priežiūra bei jų poreikiams adaptuotas sveikatos mokymas8. Nors Lietuvoje vaikų ir paauglių sveikatos stiprinimas patenka į tarp prioritetinių sveikatos priežiūros sričių, jaunų žmonių sveikatos rodikliai negerėja9. Šio reiškinio priežasčių reikėtų ieškoti socialinėje aplinkoje. Nors deklaruojama, jog sveikatos priežiūros paslaugos paaugliams yra laisvai prieinamos, reprodukcinės ir psichinės sveikatos paslaugos, pagalbos patyrusiems seksualinę prievartą netgi visaverčio sveikatos mokymo priimtinumas jauniems žmonėms išlieka labai abejotinu. Dėl nepakankamo jaunų žmonių informuotumo apie sveikatos paslaugas, gali nukentėti paaugliams teikiamų paslaugų kokybė, atkreipiant dėmesį į ekonominius, teisinius, fizinius, psichologinius barjerus. Dėl informuotumo stokos, neretai jauni žmonės nežino, kokios būsenos ar simptomai praeina savaime, o kokius reikia gydyti. Todėl jie gali atidėlioti apsilankymą į sveikatos priežiūros įstaigą, ypatingai todėl, kad jiems nėra visiškai aišku, kur ir kaip jiems galėtų būti suteikiama reikiama konsultacija. Svarbu pažymėti, jog jaunuolio patirtis sveikatos priežiūros įstaigoje gali turėti įtakos jo draugams, bendravimo su jais procese, kurie taip pat priima svarbius sprendimus dėl savo sveikatos. Reiktų atkreipti dėmesį, jog net jei ir sukuriama maloni sveikatos priežiūros įstaigos aplinka, paslaugų teikėjai gali neužtikrinti paaugliams teikiamų paslaugų populiarumo. Todėl svarbu, jog visuomenė teikiamas paslaugas vertintų teigiamai, būtų garantuotas konfidencialumas, sąmoningumas, jog sveikatos paslaugos, prevencinės priemonės yra būtina jaunimo gyvenimo būdo dalis. Dar viena kliūtis turinti įtakos jaunimo prieinamumui prie sveikatos priežiūros įstaigų yra didelis atstumas nuo namų, mokyklos, universitetų iki gydymo įstaigų ir/ar laiko, pinigų stoka, pavyzdžiui, ilgas laukimas eilėse, sudėtingos ir kainuojančios administracinės, konsultacinės procedūros ir kt. 7 International Planned Parenthood Federation, Internetinė nuoroda: (žiūrėta ). 8 WHO. Adolescent friendly health services: an agenda for change. Geneva; Valius L, Jaruševičienė L. Paauglių sveikatos priežiūra šeimos gydytojo praktikoje. 11

12 Esami ir potencialūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, jei jie pasižymi polinkiu į moralizavimą, nedėmesingumą ir atmestinumą, sąlygoja jaunimo nenorą išsakyti savo rūpesčius, baimės, gėdos pojūčius, konfidencialumo garantijos nepakankamumas. Nors teikiamų paslaugų kokybė gali būti žema ir dėl nekvalifikuotų specialistų veiklos. Tyrimai rodo, kad beveik pusės sveikatos priežiūros įstaigose apsilankiusių pacientų psichinės ir lytinės sveikatos priežiūros poreikiai yra ignoruojami 10, 11. Taip pat nustatyta, jog nebūdami tikri dėl konfidencialumo užtikrinimo lytiniu keliu plintančių infekcijų, alkoholinių gėrimų arba priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, kitų asmeninių problemų atvejais į savo šeimos gydytoją kreiptųsi tik 5 6 proc. paauglių 12 Šalies kultūrinės tradicijos taip pat veikia sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą paaugliams. Pavyzdžiui, reprodukcinės sveikatos, lytinio švietimo, gyvenimo problema neretoje šeimoje gali būti tabu. Ypač tokioje situacijoje sunkiau pagalbos ieškoti ir seksualinę prievartą patyrusiems asmenims. Neigiama socialinė nuostata į merginas, kurios lytinį gyvenimą pradeda iki 18 m. gali tapti neįveikiama kliūtis merginai, norinčiai pasikonsultuoti dėl lytinės sveikatos problemų. Taigi, norint geriau patenkinti jaunimo sveikatos poreikius, kaip vieną iš galimų prielaidų paaugliams palankios sveikatos priežiūros plėtotei būtų galima siūlyti teisinės bazės sukūrimą 13. Politinių dokumentų (programos, strategijos, sutarimai) bei teisės aktų, reglamentuojančių įvairių sveikatos paslaugų paaugliams aspektus (amžius, nuo kada paauglys gali savarankiškai kreiptis į gydytoją konsultacijos, gauti konfidencialią paslaugą, kaip vykdomas apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir kt.) priėmimas yra būtina efektyvaus paaugliams palankios sveikatos priežiūros integravimo į nacionalinę sveikatos sistemą sąlyga. Kitos priemonės iš esmės yra orientuotos į egzistuojančios sveikatos sistemos infrastruktūros pokyčius, siekiant ją padaryti palankesne, labiau draugiška paaugliams. Šios priemonės santykinai gali būti suskirstytos į sveikatos priežiūros įstaigų, pacientų ir bendruomenės lygmenis Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai Lietuvoje sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikia įstaigos ir įmonės įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinčios teisę (licencijuotos) teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus, o taip pat įstaigų ar įmonių, kurios verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialai 10 Sorsdahl K, Flisher AJ, Ward C, Mertens J, Bresick G, Sterling S, Weisner C. The time is now: missed opportunities to address patient needs in community clinics in Cape Town, South Africa. Trop Med Int Health. 2010;15(10): Okereke CI. Unmet reproductive health needs and healthseeking behaviour of adolescents in Owerri, Nigeria. Afr J Reprod Health. 2010;14(1): Klein JD, McNulty M, Flatau CN. Adolescents access to care: teenagers self-reported use of services and perceived access to confidential care. Arch Pediatr Adolesc Med. 1998;152(7): Speizer IS, Magnani RJ, Colin C. The effectiveness of adolescent reproductive health interventions in developing countries: a review of the evidence. J Adolesc Health. 2003;33(5): Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2012 m. kovas (T. 16, Nr. 3). 12

13 ar padaliniai, turintys teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Atliekant sveikatos sistemos paslaugų teikimo analizę ir palyginimus, paslaugas teikiančias įmones grupuoti galima įvairiai 15 : Pagal sveikatinimo veiklos turinį įstaigos skirstomos į: asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos, mišrias įstaigas, kitos sveikatinimo veiklos 16. Pagal paslaugų teikimo pobūdį laiką ir vietą, įstaigos skirstomos į: ambulatorines, stacionarines, dienos stacionaro, slaugos namuose paslaugas teikiančias įstaigas, mišrias paslaugas teikiančias įstaigas 17. Pagal teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas skiriamos: medicinos pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos), medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, pagalbines sveikatos priežiūros paslaugas (tarp jų medicininės-socialinės ekspertizės, specializuotos medicininės ekspertizės) bei mišrias paslaugas teikiančias įstaigas 18. Pagal nuosavybės formą ir pavaldumą įstaigos skirstomos į: viešąsias valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas, biudžetines įstaigas, privačias įstaigas. Viešosios įstaigos dar gali būti skirstomos pagal veiklos organizavimo lygį ir pavaldumą: savivaldybei, valstybei ar kitoms ministerijoms priklausančioms įstaigoms 19 (tarp jų ir uždaroms, tam tikrų asmenų grupėms sveikatos priežiūras teikiančioms įstaigoms). Pagal sektorių skirstomos: nefinansinės įstaigos, finansinės įstaigos, bendrasis valstybės sektorius, namų ūkiai, namų ūkius aptarnaujančios pelno nesiekiančios organizacijos 20. Pagal finansavimo būdą įstaigų teikiamos paslaugos apmokamos: iš privalomojo sveikatos draudimo, iš valstybės ir savivaldybių biudžeto; privačiomis lėšomis arba mišriai. Pagal sveikatos priežiūros lygį įstaigos skiriamos į: pirminio (pirminės sveikatos priežiūros), antrinio (antrinės sveikatos priežiūros), tretinio (tretinė sveikatos priežiūros) lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas 21. Toks (taikomas PSO) įstaigų dalijimas į lygius ypač naudingas sveikatos priežiūros politikos stebėjimo tikslams. Pagrindinė pirminių paslaugų teikėjų veikla sveikatinimo paslaugos. Ši grupė apima visas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas jai priskiriamos ir Lietuvos nacionalinei sveikatos 15 Buivydas, R., Černiauskas, G., Černiauskas, N., Grybauskas, V.J., Jankauskienė, D., Kairys, J., Kairys, Z., Kalėdienė, R., Kumpienė, J., Panovas I., Sužiedelytė, O. (2010). Lietuvos sveikatos sektorius amžiųs andūroje. Vilnius, Sveikatos ekonomikos centras. 16 Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymus. 17 Pagal sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, OECD, A system of Health Accounts. 18 Pagal sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, OECD, A system of Health Accounts. 19 Pagal Sveikatos sistemos įstatymą. 20 OECD, A system of Health Accounts. 21 Pagal Sveikatos sistemos įstatymą. 13

14 sistemai priklausančios įstaigos 22, ir licencijuoti privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai 23. Antriniai paslaugų teikėjai teikia sveikatinimo paslaugas kaip antrinę veiklą greta savo pagrindinės veiklos, pavyzdžiui, socialines paslaugas teikiančios rezidentinės priežiūros institucijos papildomai teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvoje yra nepakankamai išvystytas pirminis sveikatos priežiūros lygis ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugos, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo priežiūra; netolygus sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų specialistų paskirstymas regioniniu požiūriu dauguma sveikatos priežiūros įstaigų susitelkusios didžiuosiuose miestuose; stacionarios paslaugos sudaro per didelę bendros sveikatos priežiūros paslaugų dalį 24, 25. Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas: Organizacine prasme: ar PSP teikiama visos apimties ambulatorinėje ir stacionarioje grandyje, ar užtenka gydytojų, slaugytojų, kitų specialistų, įstaigų darbo laikas, kiek laiko reikia laukti pagalbos, ar užtikrinama paslaugų kokybė. Komunikacine prasme: kaip išdėstytas tinklas, kad gyventojai būtų saugūs ir per nustatytą laiką galėtų pasiekti ir gautų GMP paslaugas, susisiekti su gydytoju telefonu, visuomeniniu transportu. Ekonomine prasme: ar gyventojams PSP prieinamos finansiškai, ar nėra tokios brangios, kokios nemokamos paslaugos, kokia privalomojo draudimo apimtis 26. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų funkcijos. Sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos teikti jaunimui palankias sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų: Siūlyti patogias priėmimo valandas (galimybė konsultuotis po pietų, vakarais, savaitgaliais) 27, 28. Užtikrinti paslaugų bei malonų paauglių priėmimą registratūroje 29, Sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios valstybės ir savivaldybių asmens ir sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos, įmonės ar kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais-šių sutarčių galiojimo laikotarpiu (pagal Sveikatos sistemos įstatymą). 23 Licencijuoti, bet nesudarę sutarčių su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. 24 LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nr. 935 Dėl Lietuvos metų bendrojo programavimo dokumentų patvirtinimo. 25 Buivydas, R., Černiauskas, G., Černiauskas, N., Grybauskas, V.J., Jankauskienė, D., Kairys, J., Kairys, Z., Kalėdienė, R., Kumpienė, J., Panovas I., Sužiedelytė, O. (2010). Lietuvos sveikatos sektorius amžiųsandūroje. Vilnius, Sveikatos ekonomikos centras. 26 Buivydas, R., Černiauskas, G., Černiauskas, N., Grybauskas, V.J., Jankauskienė, D., Kairys, J., Kairys, Z., Kalėdienė, R., Kumpienė, J., Panovas I., Sužiedelytė, O. (2010). Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje. Vilnius, Sveikatos ekonomikos centras. 27 Hughes J, McCauley AP. Improving the fit: adolescents' needs and future programs for sexual and reproductive health in developing countries. Stud Fam Plann. 1998;29(2): Bender SS. Attitudes of Icelandic young people toward sexual and reproductive health services. Fam Plann Perspect. 1999;31(6):

15 Skirti 1 2 arba daugiau popiečių per savaitę išskirtinai tik jaunų žmonių priėmimui jaunimo klinikoms 31. Įrengti konsultacines zonas, laukiamuosius jauniems žmonėms arba paslaugas, skirtas sveikatos gerinimui, teikti gausiai paauglių lankomose vietovėse (pavyzdžiui, parkuose, mokyklose ir kt.). Mažinant įvairių ligų stigmatizaciją, konsultuoti paauglius toje pačioje vietoje dėl psichikos sutrikimų, priklausomybių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimų, kitų sveikatos problemų, profilaktinių priemonių psichikos sutrikimų, priklausomybių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimų, kitų sveikatos problemų, profilaktinių priemonių. Didinti privatumą konsultacijų metu konsultacijų privatumą, t. y. užtikrinama, kad bent dalį konsultacijos laiko paauglys praleistų, būdamas vienas su gydytoju, tokiu atveju padidėtų tikimybė, kad paauglys su gydytoju atvirai aptars aktualius sveikatos klausimus 32, 33. Supažindinti sveikatos priežiūros darbuotojus (įskaitant ir registratūros darbuotojus, techninį personalą) su paaugliams palankios priežiūros principais, užtikrina jų tęstinį mokymą šioje srityje 34, 35. Pacientų lygmenyje siūloma paauglius nuolat informuoti apie jų teisę kreiptis gydytojo konsultacijai be tėvų žinios 36. Taip pat būtų siūlytina mokyklose diegti programas, kurių metu paaugliai būtų supažindinami su egzistuojančiomis sveikatos sistemos galimybėmis, ir jie mokomi pasinaudoti jomis. 29 Baraitser P, Blake G, Brown KC, Piper J. Barriers to the involvement of clients in family planning service development: lessons learnt from experience. J Fam Plann Reprod Health Care. 2003;29(4): Hughes J, McCauley AP. Improving the fit: adolescents' needs and future programs for sexual and reproductive health in developing countries. Stud Fam Plann. 1998;29(2): Bender SS. Attitudes of Icelandic young people toward sexual and reproductive health services. Fam Plann Perspect. 1999;31(6): Akinbami LJ, Gandhi H, Cheng TL. Availability of adolescent health services and confi dentiality in primary care practices. Pediatrics. 2003;111(2): Merzel CR, Vandevanter NL, Middlestadt S, Bleakley A, Ledsky R, Messeri PA. Attitudinal and contextual factors associated with discussion of sexual issues during adolescent health visits. J Adolesc Health. 2004;35(2): Baraitser P, Pearce V, Blake G, Collander Brown K, Ridley A. Involving service users in sexual health service development. J Fam Plann Reprod Health Care. 2005;31(4): Renju J, Andrew B, Nyalali K, Kishamawe C, Kato C, Changalucha J, et al. A process evaluation of the scale up of a youth friendly health services initiative in northern Tanzania. J Int AIDS Soc. 2010;13(1): French RS, Mercer CH, Kane R, Kingori P, Stephenson JM, Wilkinson P, et al. What impact has England's Teenage Pregnancy Strategy had on young people's knowledge of and access to contraceptive services? J Adolesc Health. 2007;41(6):

16 6. Privačių ir valstybinių (ir savivaldybių) asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos santykis Nustatytos nevienodos valstybinių ir privačių ASPĮ veiklos sąlygos: Savivaldybės negali kontroliuoti jos teritorijoje veikiančių privačių ASPĮ. Privačios ASPĮ savivaldybės lygmeniu yra niekam nepavaldžios ir neatsiskaito už pacientų sveikatos rodiklius. Viešųjų ASPĮ vadovams įvestos kadencijos, privačioms ne. Viešosios ASPĮ prekes ir paslaugas turi įsigyti vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu (viešiesiems pirkimams samdo papildomus darbuotojus). Privačioms įstaigoms tai netaikoma, nors ir jos gauna pinigus iš PSDF. Savivaldybės samdo viešosioms ASPĮ (privačioms ne) finansinį auditą, už kurį apmoka pačios ASPĮ. Privačios įstaigos, gaudamos už teikiamas paslaugas apmokėjimą iš PSDF biudžeto, iš gyventojų ima papildomas priemokas. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos turi galimybę pasirinkti jaunesnio amžiaus ir sveikesnius pacientus ir vengia priimti pagyvenusius žmones ir vaikus, kurie dažniau serga, juos siunčia gydytis į valstybines ASPĮ. Tie patys gydytojai dirba tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Tai sudaro sąlygas dubliuoti paslaugas pacientams. Darbo užmokestis valstybinėse ASPĮ daug mažesnis nei privačiose. Taip sudaromos sąlygos ir finansiniam piktnaudžiavimui. Neabejotina, kad trūkstamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti bus sudaromos sutartys su privačiomis ASPĮ dėl paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto. Privačios ASPĮ, norinčios priklausyti LNSS ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš PSDF biudžeto bei šalies biudžeto, privalo laikytis tokių pat reikalavimų kaip ir valstybinės ASPĮ, tiek valstybinės, tiek privačios ASPĮ turi veikti vienodomis sąlygomis. Privatus verslas ir valstybė turi bendradarbiauti Lietuvos pacientų sveikatos naudai. Pagal sudarytas sutartis tarp TLK ir privačių bei valstybinių ASPĮ bus atsiskaitoma PSDF biudžeto lėšomis, įvertinus, kiek ir kokių paslaugų suteikta gyventojams pagal sutartyse numatytas sąlygas. Siekiama, kad efektyviai dirbančių įstaigų finansavimas padidėtų, sumažinus medicininėmis indikacijomis nepagrįstų brangiųjų tyrimų skaičių, išvengiant laboratorinių tyrimų dubliavimo, nepagrįstų siuntimų skaičiaus bei mažinant šešėlinės ekonomikos mastus sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministerijos pareiga valstybės biudžeto apsauga ir įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymas, todėl siekiant užtikrinti reikiamą nuolatinį valstybinių įstaigų tinklo funkcionavimą, 16

17 viešieji finansai bus visų pirma nukreipiami į valstybinį sektorių. Esant nustatytoms sąlygoms bei reikalavimams, viešieji finansai bus skiriami ir privačiam sektoriui, suderinus sutartis su PSDF Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modeliai Paaugliams palankios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kaip atskirų programų dalis (vertikali prieiga) arba integruojamos į egzistuojančią sveikatos priežiūros sistemą (horizontali prieiga). Įvairūs paaugliams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų būdai grupuojami į šešis pasirinktus modelius 38, 39 : Tokios įstaigos, kurios galėtų užtikrinti į sveikatos priežiūros įstaigą patekusių jaunų žmonių gydymą bei teikiančios konsultacijos paslaugas ambulatoriniams pacientams, įsikuria ligoninėse. Tokiose įstaigose (klinikose) teikiamos ir antrojo arba trečiojo lygio konsultacijos jauniems pacientams, atsiųstiems netoliese veikiančių pirminės sveikatos priežiūros centrų, organizuoja sveikatos priežiūros darbuotojų mokymus, vykdo mokslinius paauglių sveikatos tyrimus 40. Jaunimo sveikatos centrai, kurie teikia įvairialypes sveikatos paslaugas paaugliams (bendrąsias pirminės sveikatos priežiūros, šeimos planavimo ir kt.), dažnai įsikūrę bendruomenėse. Šiam modeliui priskiriami tiek savarankiškai veikiantys nevyriausybiniai arba privatūs jaunimo sveikatos centrai, tiek savivaldybėms priklausančios valstybinės jaunimo klinikos 41, 42. Jaunimo centrai įkuriami mokyklose. Šiuose centruose (pačiose mokyklose ar labai netoli jų) teikiamos profilaktinės ir gydomosios paslaugos 43. Jaunimo klinikos, kurios įkurtos bendruomeniniuose centruose, kuriuose teikiamos ne tik sveikatos, bet ir socialinės, užimtumo paslaugos. 44 Vaistinės, nors ir neteikia tiesioginių sveikatos paslaugų, bet dalyvauja socialinio marketingo programose, populiarinančiose prezervatyvų arba skubiosios kontracepcijos vartojimą LR SAM Sveikatos sistemos apžvalga, 2013, p Tylee A, Haller DM, Graham T, Churchill R, Sanci LA. Youthfriendly primary-care services: how are we doing and what more needs to be done? Lancet. 2007;369(9572): Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2012 m. kovas (T. 16, Nr. 3). 40 Who is responsible for adolescent health? Lancet. 2004; 363(9426): Johnson RL, Botwinick G, Sell RL, Martinez J, Siciliano C, Friedman LB, et al. The utilization of treatment and case management services by HIV-infected youth. J Adolesc Health. 2003;33(Suppl 2): Toomet K, Part K, Haldre K. A decade of youth clinics in Estonia. Entre Nous: the European magazine for sexual and reproductive health. 2004;58: Brindis CD, Klein J, Schlitt J, Santelli J, Juszczak L, Nystrom RJ. School-based health centers: accessibility and accountability. J Adolesc Health 2003;32(Suppl 1): LaVake S. Applying social franchising techniques to youth reproductive health/hiv services: youth issues papers. Arlington: Family Health International, YouthNet Program;

18 Organizacijos, kurios teikia mobilias paslaugas rizikos grupės jauniems žmonėms. Tokios organizacijos sveikatos paslaugas pristato ten, kur renkasi jauni žmonės: barai, laisvalaikio ir prekybos centrai, mokyklos ir kt Jaunimo sveikatos priežiūros iššūkiai 8.1. Teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos ir jų teikėjų tinklas Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, siekiant sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį (LR Socialinių paslaugų įstatymo 47 3 str.). Valstybės kontrolės pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje pateikiami Savivaldybių socialinės paramos skyrių apklausos rezultatai 48 parodė bendrą socialinių paslaugų teikėjų trūkumą socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams (2 lentelė). 2 lentelė. Savivaldybių socialinės paramos skyrių apklausos rezultatai 49 Proc. Apklausos rezultatai 20 Savivaldybių, neturinčių įstaigų, kurios teikia laikino apgyvendinimo paslaugas, nors poreikis šioms paslaugoms yra, dalis 26 Krizių įveikimo paslaugas teikiančių įstaigų neturinčių savivaldybių dalis 13 Socialinių paslaugų centrų neturinčių savivaldybių dalis 4 Dienos centrų neturinčių savivaldybių dalis 46 Apklaustųjų nurodė, kad dienos centrų poreikis nėra patenkintas 19 Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, lankančių dienos centrus, skaičius 4 tūkst. Vietų dienos centruose Lietuvoje skaičius 45 Tylee A, Haller DM, Graham T, Churchill R, Sanci LA. Youthfriendly primary-care services: how are we doing and what more needs to be done? Lancet. 2007;369(9572): Burns A, Ruland C, Finger W, Murphy-Graham E, McCarney R, Schueller J. Reaching out-of-school youth with reproductive and HIV information and services: youth issues papers. Arlington: Family Health International, YouthNet Program; , Nr. X Lietuvos Respublikos Valstybės Kontrolė, Valstybinio audito ataskaita Ar efektyviai organizuota vaiko teisių apsauga, Nr. VA-P , p Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita,

19 Atkreiptinas dėmesys į tai, jog socialinių paslaugų trūkumą dar labiau padidina socialinės rizikos vaikų grupė. Viena iš pagrindinių vaikams iš socialinės rizikos šeimų teikiamų paslaugų yra dienos centruose teikiamos paslaugos. Viešoji įstaiga Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai (toliau ESTEP) m. atliko tyrimą, kurio metu buvo atlikti keturi interviu su biudžetinių įstaigų ir NVO dienos centrais bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos skyriuose. Toliau pateikiamos pagrindinės interviu įžvalgos m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 22 tūkstančiai vaikų socialinės rizikos šeimų sudėtyje, kurių poreikius tenkina apie 200 vaikų dienos centrų. Viena didžiausių visuomeninių organizacijų Lietuvoje Gelbėkit vaikus kuruoja 30 vaikų dienos centrų darbą 15 savivaldybių bei padeda apie 600 vaikų 51. Vilniaus Šeškinės, Pašilaičių, Justiniškių bei Viršuliškių mikrorajonuose aktyviai veikia J. Matulaičio socialiniame centre esantis vaikų dienos centras. Šį centrą, kuriame dirba 6 darbuotojai, nuolat lanko vaikų. Su vaikų dienos centro personalas dirba gatvėje. Pasak darbuotojų, dėl patalpų ir personalo trūkumo ne visi vaikai, kuriems reikalinga pagalba, ją gali gauti dienos centre šaltuoju metų laiku. Žiemą apie 10 vaikų dienos centro paslaugos tampa nepasiekiamos, todėl pagalba suteikiama tik didžiausią būtinybę turintiems vaikams. Taip pat reiktų paminėti, kad patalpų ir darbuotojų trūkumas daro neigiamą įtaką teikiamų paslaugų kokybei. Centre dirba tik du kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, kurie be užsiėmimų su vaikais dienos centre taip pat privalo lankyti 10 socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Atlikta dienos centrų veiklos analize leidžia teigti, kad kokybiškas paslaugas vienas dienos centras gali teikti ne daugiau kaip 25 vaikams vienu metu. Atlikus skaičiavimus Lietuvoje esantys dienos centrai kokybiškai gali padėti tik 25 % vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierių teigimu, vaikų, kuriems pasiekiamos dienos centrų paslaugos, yra dar mažiau daugumoje savivaldybių tik 10 % vaikų iš socialinės rizikos šeimų šios paslaugos yra laisvai prieinamos. Svarbu pažymėti, kad ne visose savivaldybėse dienos centrų situacija kelia susirūpinimą. Kaip pavyzdį galima pateikti Klaipėdos mieste esančius dienos centrus. Šiuo metu Klaipėdoje veikia trys dienos centrai, tačiau, pasak Klaipėdos miesto Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus atstovų, buvo svarstyta galimybė steigti ir ketvirtąjį. Socialinės infrastruktūros plėtimo idėjos buvo atsisakyta dėl nepakankamo norinčiųjų gauti dienos centrų paslaugas skaičiaus. Nepaisant to, paslaugų kokybės problema, kuri kyla dėl per didelio socialiniams darbuotojams tenkančio krūvio, išlieka. Remiantis galutine tyrimo Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės atskaita, geroji ir blogoji praktika pagal Vaikų dienos centrų atstovų patirtį nurodyta 3 lentelėje. 50 Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita, Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita, Interviu,

20 3 lentelė. Geroji ir blogoji praktika pagal Vaikų dienos centrų atstovų patirtį 52 Vaikų dienos centrų atstovai išskyrė keletą gerosios praktikos pavyzdžių: Keliose seniūnijose vyksta reguliarus (kas mėnesį) tarpžinybinis bendradarbiavimas rengiant susitikimus, kuriuose dalyvauja mokyklos, seniūnijos, VTAT, policijos bei NVO atstovai. Susitikimų metu aptariami probleminiai vaikai, šeimos ir koordinuojama pagalba. Tačiau Vaiko dienos centro atstovai atkreipia dėmesį, jog yra seniūnijų, kurios nėra linkusios bendradarbiauti. Remiantis Vokietijos praktika, J. Matulaičio socialinis centras vykdė programą, kurios metu socialinis darbuotojas ėjo į gatves, t.y. į tam tikras vietas, kuriose renkasi probleminiai vaikai (prekybos centruose, aikštelėse) ir taip bandė užmegzti ryšį su vaikais, kuriems reikia pagalbos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą vaikų pasiekiamumo problemą, t. y. į aukštą paslaugų prieinamumo slenkstį, ši praktika Lietuvai turėtų būti labai aktuali. Paslaugų namuose teikimas šeimai, kurioje auga vaikas, yra labai veiksminga praktika, kuri iki šiol nėra plačiai taikoma. NVO vaikams konfederacijos atstovai pažymėjo, jog kitose valstybėse (pvz.: Belgijoje, Olandijoje) yra skatinamas socialinis verslumas, t.y. sudaromos palankios sąlygos, kad ir vienai šeimai savo kieme organizuoti dienos centro paslaugas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje dienos centro paslaugos vaikams yra iš esmės skirtos vaikams iš socialinės rizikos šeimų, tačiau vaikams, augantiems nepilnose šeimose, taip pat auginamiems senelių ir kitiems, kuriems gali reikėti papildomos pagalbos, paslaugų infrastruktūra nėra išplėtota. Nuo 1999 m. Jungtinėje Karalystėje veikia labdaros organizacija Nugalėk patyčias (angl. Beat Bullying) tai nuo 1999 m. Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija, kurios tikslas yra įgalinti jaunus žmones imtis veiksmų prieš patyčias savo mokyklose ir vietos bendruomenėse. Išskirtina tai, jog patyčių prevencijos planai ir strategijos yra kuriami pačio jaunimo m. buvo įkurta šios organizacijos interneto svetainė, kurioje teikiamos paslaugos metų vaikams, kur mentoriai konsultacijas teikia nuo 8 val. ryto iki 2 val. nakties darbo dienomis ir nuo 9 val. iki 2 val. savaitgaliais. Per penkis metus organizacija tiesiogiai ir netiesiogiai konsultavo 700 tūkst. jaunų žmonių Jungtinėje Karalystėje. Mokyklų, su kuriomis organizacija dirbo, vidiniai vertinimai parodė, kad patyčių sumažėjo vidutiniškai 39 proc Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita, 2013, p International charity BeatBullying. Internetinė nuoroda: 54 Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita, 2013, p

21 8.2. Psichologo ir dietologo paslaugų teikėjų tinklas Psichologines krizes išgyvenantys vaikai ir paaugliai ar esantys savižudžio elgesio rizikoje gali kreiptis į mokymosi įstaigoje dirbantį psichologą; pedagoginę psichologinę tarnybą; pirminės sveikatos priežiūros įstaigose esančius Psichikos sveikatos centrus; įvairiais nevyriausybines organizacijas, teikiančias psichologines konsultacijas nuotoliniu būdu ir vietoje. Valgymo sutrikimai ypač dažni jauno amžiaus merginoms. Valgymo sutrikimai pavojingi sveikatai, nes jie susiję su papildomomis gretutinėmis psichiatrinėmis, somatinėmis ligomis ir funkcijų sutrikimais. Lietuvoje sergamumas bei mirtingumas nuo mitybos sutrikimų - nervinės anoreksijos (AN), nervinės bulimijos (BN) bei persivalgymo sutrikimų (BED) - nors ir yra registruojamas, tačiau nėra pateikiama patikimų sergamumo, mirtingumo duomenų. Šios analizės metu nerasta viešai prieinamos patikimos informacijos apie mitybos susirgimus. Telefonu pasiteiravus viešos įmonės Valgymo sutrikimų centro darbuotojų dėl galimų informacinių šaltinių (statistikos), informacija dėl didelio darbuotojų darbo krūvio ir laiko trūkumo nebuvo suteikta. Universitetinis Valgymo sutrikimų centras (VSC) - vienintelis Pabaltijo šalyse tokio tipo centras, skirtas valgymo sutrikimams gydyti (nervinei anoreksijai ir bulimijai). gydymas centre apmokamas sveikatos draudimo. Teikiamos paslaugos: gydymas pakopinis ir kompleksinis. Centrą sudaro skyrius, dienos stacionaras ir ambulatorinė grandis. Įprastai pacientas po pirminės konsultacijos nukreipiamas į skyrių ar dienos stacionarą. Skyriuje gydoma nuo 2 iki 4 savaičių ir toliau tęsiamas gydymas Dienos stacionare apie 6 savaites. gali būti suteikiamas nedarbingumo lapelis 55. Svarbu atkreipti dėmesį, jog dietologo paslaugos nėra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl norint gauti šio gydytojo paslaugas, reikia mokėti papildomai. Tai gali būti svarbi kliūtis turinti įtakos jaunimo prieinamumui prie sveikatos priežiūros įstaigų. Be to, nei vienos iš nagrinėtų rajonų ir miestų savivaldybių interneto svetainėse nebuvo nurodyta apie mitybos specialisto ar dietisto pareigybę Visuomenės sveikatos biuruose Psichologo paslaugų teikimas mokymosi įstaigose, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje Kai kurie autoriai teigia, kad suicidiški mokiniai, kuriems nebuvo suteikta tinkama pagalba, išlieka suicidiški dar daugelį metų, ir dalis jų nusižudo vyresniame amžiuje (Miller, 2011). Pagal 2011 m. patvirtintą Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, psichologinė pagalba teikiama ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą ir pedagoginėse psichologinėse 55 Valgymo sutrikimų centro internetinis tinklalapis: (žiūrėta ). 21

22 tarnybose. Psichologo etatas mokyklose steigiamas tada, kai mokykloje mokosi nuo 301 iki 600 mokinių (esant galimybėms mokantis ir mažesniam mokinių skaičiui), taip pat bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologo etatas steigiamas aptarnauti 2000 vaikų nuo gimimo iki 18 metų (19 metų, jei mokosi mokykloje, ir 21 metų, jei turi specialiųjų ugdymosi poreikių), gyvenančių ar ugdomų Tarnybai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje. 56, 57 Du trečdaliai mokinių psichologine pagalba negali pasinaudoti mokymosi įstaigoje, kuri mokiniams yra viena iš pagrindinių įstaigų prieinamumo aspektu. Atsižvelgiant į Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, psichologo etatas steigiamas, jeigu mokyklose mokosi nemažiau nei 301 mokinys, todėl mažesnėse mokyklose, ypatingai kaimuose ir miesteliuose, vadovaujantis aprašu nėra steigiamas psichologo etatas. Tokiu būdu yra sukuriamas itin ribotas paslaugų prieinamumas. Remiantis savižudybių statistika, galima teigti, jog ribotas psichologinių paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse gali sąlygoti didesnį savižudybių skaičių kaimo vietovėse lyginant su miestais. Nustatyta, jog mokiniai vengia kreiptis į mokykloje dirbančius psichologus bijodami galimų patyčių ir stigmatizavimo iš bendraklasių ir mokymosi aplinkos. Visoje Lietuvoje 2013 m. veikė 55 teritoriniai Pedagoginės psichologinės tarnybos centrai 58. Veikiantys centrai geografiškai nedengia visos Lietuvos teritorijos, t. y. centrų nėra visose savivaldybėse. Didžioji dalis tarnybų veikia kaip atskiri juridiniai asmenys, likusieji yra integruoti į švietimo centrus ir veikia juose kaip Psichologinės pedagoginės tarnybos skyriai. Vaikai į tarnyboje dirbančius psichologus gali kreiptis, jeigu: sunku bendrauti klasėje, grupėje (jis agresyvus ar priešingai - labai drovus ir pan.); sunku laikytis reikalavimų namuose ir mokykloje, darželyje; sunku mokytis; sunku, patyrus netektį, smurtą; dažnai kyla mintys apie mirtį; dėl kitų vaikų savijautos, bendravimo, mokymosi sunkumų. Vilniuje Nuo 2015 m. savo veiklą pradėjo Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva įkurtas Savižudybių prevencijos biuras, kuris įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre. Pagrindinės biuro funkcijos rinkti, apibendrinti informaciją apie savižudybes, analizuoti rizikos veiksnius. Biuras visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms teiks siūlymus savižudybių prevencijos bei postvencijos klausimais, vykdys informacinę bei šviečiamąją veiklą. Vienas svarbiausių biuro uždavinių susisteminti informaciją apie šiuo metu Lietuvoje vykdomas Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Ūkio ir kt. ministerijų savižudybių prevencijos priemones ir 56 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, Vilnius, , Nr Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita, 2013, p Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Pedagoginių psichologinių tarnybų sąrašas, Vilnius, Internetinį nuoroda: (žiūrėta ). 22

23 programas. Visos šalies institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo įstaigos turi matyti aiškų vaizdą, kokios paslaugos šiuo metu yra teikiamos, ar jos nedubliuoja viena kitos, kur yra spragos ar savižudybių prevencijos nesėkmių priežastys. Savižudybių prevencija bus veiksminga tik tada, jeigu ji vykdoma ne vienerius metus, yra sisteminga, pakankamai finansuojama ir koordinuojama tarp įvairių institucijų ir organizacijų. Sveikatos ministerijos teigimu, 2015 m. sausio 2 d. pagal darbo sutartį biure dirba vienas žmogus, vėliau bus priimti dar penki. Taip pat 2014 m. gruodžio mėnesį buvo teigiama, jog iš viso biure gali būti įdarbinta 12 asmenų Psichologo paslaugų teikimas psichikos sveikatos centruose 2014 m. Lietuvoje veikė 108 Psichikos sveikatos centrai pirminiame lygmenyje, kurių didesnė dalis yra integruoti į pirminės sveikatos priežiūros centro sudėtį, kaip psichikos sveikatos skyriai. Net 25 centrai neturi vaiko psichiatrų, o absoliučioje daugumoje centrų vaikų psichiatrui yra skirta nuo 0,03 iki 0,5 etato. Tik 8 centruose vaikų psichiatrui yra skirta 1 ir daugiau etato. Nustatyta, jog paslaugų prieinamumą psichikos sveikatos centruose riboja gyvenamoji vaiko vieta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje psichiatrų yra, tačiau atokesniuose rajonuose vaikų psichiatras dažniausiai dirba vieną dieną per savaitę t. y. 0,25 etato. Prieinamumą sąlygoja registracijos procedūra pas Psichikos sveikatos centruose dirbančius psichiatrijos specialistus vaikai gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo, tačiau yra būtina registruotis iš anksto, dėl to susidaro laukiančiųjų eilės. Pirminiame gydymo lygyje psichikos sveikatos centre ar šeimos gydytojui nustačius reikiamos pagalbos sudėtingumą, krizę išgyvenantys vaikai gydytojų siunčiami į antrąjį lygį dienos stacionarus arba psichiatrines ligonines. Vilniuje veikia vienas dienos stacionaras Vaiko raidos centre, į kurį norintys patekti laukia eilėje. Vaikų psichiatrinės ligoninės veikia Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Į šias įstaigas vaikai atvyksta iš visos Lietuvos. Paslaugų suteikimą riboja atstumas, todėl turėtų būti arčiau vaiko gyvenamosios vietos, kad šeima galėtų aktyviau dalyvauti Psichologo paslaugų teikimas nevyriausybinėse organizacijose Psichologines konsultacijas internetu ir telefonu teikia Vaikų linija, Jaunimo linija, Linija Doverija (rusų kalba) ir Krizių įveikimo centras 59. Krizių įveikimo centras anksčiau veikė Jaunimo psichologinės pagalbos centro sudėtyje, tačiau nuo 2013 m. gegužės 1 d. Jaunimo psichologinės pagalbos centrui nutraukus veiklą (interviu metu 59 Palanki aplinka vaikams ir jaunimui: iššūkiai ir galimybės. Galutinė tyrimo ataskaita,