Turizmo infrastruktūros plėtros politika (KODAS PVOK)

Transcription

1 PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto tarybos 2008 m. sausio... d. nutarimu Nr. Turizmo infrastruktūros plėtros politika (KODAS PVOK) PROGRAMA I. ĮVADAS Pradiniai gebėjimai: magistrantai turi turėti žinias bei praktinius gebėjimus pagal turizmo teorijos, administravimo, žmogiškųjų išteklių vadybos ir organizacijų teorijas. Dalyko tikslai: - supažindinti su Lietuvos turizmo sektoriaus infrastruktūros plėtros politikos teisiniais pagrindais; atskleisti ES erdvėje turizmo infrastruktūros vystymosi ypatumus, atsižvelgiant į dabarties globalizacijos procesus; - aptarti globalizacijos proceso poveikį, sprendžiant gamtinių, architektūrinių bei istorinių zonų išsaugojimo problemas vietiniame, regioniniame, šalies bei globaliajame lygmenyse; - atskleisti Pasaulio turizmo organizacijos, regioninių bei kitų turizmo organizacijų vieta formuojant nacionalinę turizmo infrastruktūros politiką; - atskleisti Lietuvos viešojo administravimo organizacijų bendradarbiavimo su kitomis turizmo sektoriaus organizacijomis įtaką turizmo infrastruktūros plėtrai ir vystymuisi. Numatomi gebėjimai. Magistrantai, išklausė turizmo infrastruktūros plėtros politikos kursą turi gebėti naudotis ES erdvėje galiojančiais teisės aktais, formuluoti turizmo infrastruktūros plėtros tikslus bei uždavinius, rengti strategijas bei programas joms įgyvendinti, organizuoti infrastruktūrą sudarančių segmentų veiklą, mokėti naudotis pagrindiniais resursais bei jas tinkamai pritaikyti prie klientų poreikių, gebėti rengti turizmo infrastruktūros plėtros projektus. Mokymo dalyko apimtis: Turizmo infrastruktūros plėtros politikos (TIPP) programa 3 kreditai, egzaminas raštu, ginant parengtą grupės projektą. Neakivaizdinės studijos. II. KURSO TURINYS Įvadinė tema. Lietuvos Respublikos turizmo infrastruktūros plėtros politikos samprata ir turinys Turizmo infrastruktūros plėtros politikos samprata: objektas, misija, vizija, vertybės, tikslai, uždaviniai ir strategijos. Lietuvos turizmo infrastruktūros plėtros politiką įgyvendinančios institucijos. Turizmo infrastruktūros nepakankamos plėtros pagrindinės priežastys (natūralių procesų nepaisymas, kelionių tiekėjų prastos žinios apie aplinką, kelionių organizatorių žemas pasirengimo lygis, gabenimo pajėgumo nepaisymas ir t.t.). Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Prieiga per internetą: Turizmo įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Prieiga per internetą: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Prieiga per internetą: ES Tarybos direktyva dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo 95/57. Prieiga per internetą: 1 tema. Pasaulinių, regioninių bei kitų turizmo organizacijų vieta formuojant nacionalinę turizmo infrastruktūros plėtros politiką 1

2 Teisės dokumentai, reguliuojantys turizmo infrastruktūros institucinę aplinką ir plėtros politiką. Pasaulinės, regioninės bei kitos turizmo organizacijos, jų poveikis šalių nacionalinei turizmo infrastruktūros plėtros politikai. Tarptautinės turizmo plėtros strategijos, programos ir kt. Prieiga per internetą: Pasaulinė Turizmo Organizacija (WTO), Prieiga per internetą: Pasaulinis Kelionių ir Turizmo komitetas (WTTC) Prieiga per internetą: Žemės Taryba (Earth Council) Europos Komiteto pranešimas "Pagrindinės Europos turizmo subalansuotos plėtros kryptys". Prieiga per internetą: Europos Komisijos komunikatas Atnaujinta ES turizmo politika: tvirtesnės partnerystės Europos turizmo sektoriuje link. EK darbo grupės projektas Veiksmai siekiant darnesnio turizmo Europoje. Prieiga per internetą: 2 tema. Nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu turizmo infrastruktūros plėtros ypatumai globalizacijos procesų aplinkoje ES direktyvos, ES valstybių teisės aktai, reguliuojantys turizmo infrastruktūros vystymosi. Nuo subalansuoto, t.t. atsakingojo, neintensyvaus, mažiausio poveikio ir alternatyvaus, iki darnaus ir konkurencingo turizmo plėtros sampratos. Didėjantis aplinkosauginis spaudimas, vystant tarptautinio turizmo infrastruktūrą. Lietuvos bei kitų šalių ir regionų strategijos bei programos. Turizmo įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Prieiga per internetą: Turizmo sektorių reglamentuojantys teisės aktai. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą: Prieiga per internetą: Working together for the future of European tourism. Prieiga per internetą: Basic orientations for the sustainability of European tourism. Prieiga per internetą: Agenda 21 for the Baltic Sea Region Prieiga per internetą: Pasaulinė Turizmo Organizacija (WTO), Prieiga per internetą: Pasaulinis Kelionių ir Turizmo komitetas (WTTC) Prieiga per internetą: Žemės Taryba (Earth Council) Europos bendrijų komisijos Komunikatas Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė, Briuselis, KOM(2007) 621 galutinis ir kt. Prieiga per internetą: 3 tema. Turizmo infrastruktūros pagrindiniai ištekliai/resursai, kaip plėtros pagrindas Rekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai. Turizmo pirminiai ir antriniai ištekliai. Turizmo infrastruktūros plėtros sąsajos su šalies gamtos ir kultūros paveldu. Pirminių išteklių traukiamosios galios: socialiniai (potencialus turizmo plėtotojai su socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis, gebėjimais, žiniomis, sveikatos aplinkos turto apsaugos sistemomis, vietos bendruomenių interesai ir kt.), kultūriniai (urbanistinis paveldas, menas, archeologijos vertybės, tradicijos, mokslo vertybės, liaudies amatai ir subkultūrinės formacijos), gamtiniai (klimatas, kraštovaizdžis, ekosistemos) ir finansiniai ištekliai (finansinio kapitalo investicijos). Antriniai ištekliai: apgyvendinimo sektorius (viešbučiai, moteliai, kempingai, svečių namai ir kt.), maitinimo sektorius (kavinės, restoranai, užkandinės ir kt.), kelionių organizavimo sektorius (agentūros, kelionių operatoriai ir kt.), transporto sektorius (orlaivių, laivų, traukinių, autobusų ir kt. įmonės), pramogų sektorius (lošimo namai, diskotekos ir kt.), informacijos sektorius (turizmo informacijos įmonės), papildomų paslaugų, priemonių ir aptarnavimo infrastruktūrą. 2

3 Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos, 23 straipsnis. Turizmo išteklių naudojimas, apsauga ir planavimas. Prieiga per internetą: 4 tema. Lietuvos turizmo infrastruktūros plėtra: gamtinių, architektūrinių bei istorinių zonų išsaugojimo problemos Nacionalinė turizmo plėtros metų programa, jos tikslai ir uždaviniai. Turizmo įvaizdžio vidaus ir užsienio rinkose formavimo svarba infrastruktūros plėtrai. Darnaus turizmo infrastruktūros plėtros sąlygos Lietuvoje. Turizmo infrastruktūros plėtros Lietuvoje vystymosi ekologiniai, ekonominiai ir kt. padariniai. Lietuvos visuomeninių turizmo organizacijų vieta plėtojant nacionalinę turizmo politiką. Turizmo infrastruktūros (t.t. ir viešosios) projektai, įgyvendinami nacionalinio biudžeto lėšomis bei suteikiama ES struktūrinė parama. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. Prieiga per internetą: Nacionalinė turizmo plėtros metų programa, šaltinis: Indriūnas G. Nacionalinė turizmo plėtros metų programa/skaidrės, 2007 BGI Consulting, Sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje studija. Projekto vadovė dr. Aida Mačerinskienė, Vilnius, Prieiga per internetą: Europos bendrijų komisijos Komunikatas Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė, Briuselis, KOM(2007) 621 galutinis ir kt. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą: Agenda 21 for the Baltic Sea Region 5 tema. Turizmo infrastruktūros prisitaikymo prie klientų įvairių poreikių praktiniai aspektai - Lietuvos atvejis Konferencijų turizmas, sveikatingumo turizmas (terminiai ir karštieji šaltiniai, reabilitacijos ir sveikatingumo centrai), sporto turizmas (alpinizmas, speleologija, jodinėjimo takai, važinėjimas motociklais ir dviračiais, irklavimas ir plaukiojimas sportiniais laivais ir kt.), kultūrinis turizmas (istoriniai miesteliai ir kaimai, muziejai, druskos gamybos vietos ir kt.), ekologinis turizmas (pelkės, karstinės olos, paukščių stebėjimo vietos ir kt.), švietimo turizmas (mokomieji takai ir kt.), kaimo, medžioklės, kazino turizmas ir kt. Autotransporto, geležinkelio, vandens, oro transporto (t.t. oro balionų, deltoplanų, parašiutų paslaugų ir pan.), tiltų, pervažų, perėjų ir pėsčiųjų takų tinklo vieta ir vaidmuo turizmo plėtroje. Viešbučių, motelių, kaimo sodybų, žaliųjų zonų (miškų, parkų, stovyklaviečių), aerouostų, geležinkelio ir autobusų stočių, prieplaukų (upių, ežerų, kanalų ir juros), vandensvalos ir kt. įrenginių bei statinių plėtra prielaidos plėsti turizmo konkurencines sąlygas. Turizmo infrastruktūros plėtra apskričių, miestų, rajonų bei kt. vietovių strateginių plėtros planų sudėtinė dalys. Mokslinių tyrimų poveikis turizmo infrastruktūros plėtrai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Kurorto statuso Lietuvoje reglamentavimas. Prieiga per intgernetą: Tarptautinių konferencijų turizmo programinė studija. Rasuolė Andrulienė darbo grupės vadovė, VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centras direktorė. Prieiga per internetą: BGI Consulting, "Sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje studija" Projekto vadovė dr. Aida Mačerinskienė, Vilnius, Prieiga per internetą: 3

4 Nemuno zonos kaip kultūrinės turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių studija. Darbo vadovas, dokt. Akvilė Kilijonienė, VšĮ Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo institutas. Prieiga per internetą: m. gegužės 16 d. VŠĮ NPR. Golfo laukų plėtros Lietuvoje galimybių analizė ir studija. Golfo aikštynų skaidos teritorinė schema. Vilnius, Prieiga per internetą: Konferencijos "Golfo turizmo plėtros galimybės Lietuvoje", vykusios , pristatymai: 1, 2, 3, 4 Prieiga per internetą: Kaimo turizmo kongreso Kaimo turizmas ir tradiciniai amatai metų kaimo plėtroje Rezoliucija, 2007 m. lapkričio 20 d., Raseinių rajonas, Gabšių kaimas. Ecotourism Guidelines. Published by The Ecotourism Society, North Bennington, Vermont, USA, Кристофер Эгертон-Томас. Ресторанный бизнес. Как открыть и успешно управлять рестораном. Пер. с англ. - М.: РосКонсульт, с. Prieiga per internetą: Транспортное обеспечение в туризме. Рабочая программа. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą: Agenda 21 for the Baltic Sea Region III. Seminaras: Tema: Dirbant grupėje, pateikti pasiūlymus (projektą) turizmo infrastruktūros plėtrai (pasirinktinai): - Lietuvos; - N apskrities; - N miesto arba rajono; - N organizacijos. Užduotis: parengti viešojo sektoriaus pristatymą (misiją, vizija, vertybės, vidaus ir išorės aplinkos analizė, strateginiai tikslai, strategija ir kt.). Darbo forma: - darbas grupėse; - viešas pasiūlymų pristatymas; - diskusija, dalyvaujant kitoms darbo grupėms; - projektų vertinimas. Informacijos šaltinių sąrašas: 1. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Prieiga per internetą: 2. Turizmo įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Prieiga per internetą: 3. ES Tarybos direktyva dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo 95/ Europos Komiteto pranešimas "Pagrindinės Europos turizmo subalansuotos plėtros kryptys" šaltini. 5. ES Komisijos komunikatas Atnaujinta ES turizmo politika: tvirtesnės partnerystės Europos turizmo sektoriuje link. 6. EK darbo grupės projektas Veiksmai siekiant darnesnio turizmo Europoje. 7. Nacionalinė turizmo plėtros metų programa, Prieiga per internetą: 8. Goeldner C.R. Tourism: principles, practices, philosophies. Hoboken (New Jersey), John Wiley, Lockwood A., Medlik S. Tourism and hospitality in the 21st. Century. Amsterdam, Elsevier Sharpley R. Tourism and Development: Concept and Issues (Aspects of Tourism). Clevedon: Channel View press,

5 11. Wahab S., Cooper C. Tourism in the age of globalisation. London, Routledge Prieiga per internetą: Петрасов И. Экономико-географические предпосылки развития туризма в странах мира. Prieiga per internetą: Жукова, М. А. Индустрия туризма : менеджмент организации / Москва, p. Šifras 379 Ж Сапожникова, Е. Н. Страноведение : теория и методика туристского изучения стран : учебное пособие / 3-е изд.. Москва, p. Šifras 379 С Сергеева, Т. К. Экологический туризм : учебник / Москва, p. Šifras 379 С Харрис Г., Кац К. М. Стимулирование международного туризма в XXI веке. Prieiga per internetą: Христов, Т. Т. Религиозный туризм : учебное пособие / 2-е изд., Москва, p. Šifras 379 Х 93. Lietuvos turizmo sektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Žin., 2000, Nr ; 2004, Nr ; Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Žin., 1998, Nr ; 2002, Nr ; 2003, Nr ; Viešbučių, motelių, svečių namų klasifikavimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Kempingų klasifikavimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisijos nuostatai. Žin., 2003, Nr , Nr ; Vandens turizmo paslaugų teikimo reikalavimai. Žin., 2003, Nr ; Rekomenduojama kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarka. Žin., 2003, Nr ; Poilsio namų klasifikavimo reikalavimai. Žin., 2004, Nr ; Lietuvos kurortų plėtros koncepcija. Žin., 2002, Nr ; Konvencija dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą. Žin., 2003, Nr ; Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatai. Žin., 2003, Nr ; Turizmo tarybos nuostatai. Žin., 2003, Nr , Nr ; Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionių organizatorius ar kelionių agentūra atitinka nustatytus reikalavimus, bei suteikiančio teisę tekti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarka. Žin., 2003, Nr ; 2004, Nr ; Naudingi Interneto puslapiai: Pasauliniai Mėlynosios vėliavos kampanija, Blue Flag Campaign ECOTEL Pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas, Global Eco-labelling Network Žaliasis gaublys, Green Globe Tarptautinio bendradarbiavimo tinkles, International Cooperation Network Tarptautinis taikos per turizmą institutes, International Institute for Peace Through Tourism Subalansuotas turizmas, Sustainable Tourism Žaliojo audito komplektas, The Green Audit Kit Politikos studijų institutas. Rojaus apsauga: subalansuoto turizmo ir ekoturizmo sertifikavimo programos, The Institute of Policy Studies. Protecting Paradise: Certification Programs for Sustainable Tourism and Ecotourism 5

6 Turizmo koncernas, Tourism Concern Kelionių operatorių iniciatyva, Tour Operators Initiative Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa, United Nations Environment Programme UNEP principai, UNEP Principles Pasaulio turizmo barometras, World Tourism Barometer Pasaulio turizmo organizacija, World Tourism Organisation Pasaulio kelionių ir turizmo taryba, World Travel & Tourism Council Pasaulio gamtos fondas, World Wild Fund for Nature Europos Sąjungos Europos Komisija, European Commission Europos aplinkosaugos aventura, European Environment Agency Europos ICZM tinklalapis, European ICZM Homepage Europos Sąjunga, European Union Europos Sąjungos ekologinė etiketė, European Union Eco-Label PAN Parks VISIT Regioniniai 21-a dienotvarkė Baltijos jūros regionui, Agenda 21 for the Baltic Sea Region Alpių konvencija Alpine Convention Calvià Cinkve Tera turizmo konsorciumas, Consorzio Turistico Cinque Terre Katalonijos vyriausybė, Generalitat de Catalunya Balearų salų vyriausybė, Govern de les illes Balears La Clef Verte Legambiente Turismo Lloret de Mar, Vietos valdžios įstaigos už subalansuotumą, Local Governments for Sustainability Viduržemio jūros veiksmų planas, Mediterranean Action Plan Aplinkos barometras, Milieubarometer Patronat de Turisme Costa Brava Girona Prioritetinių veiksmų programa, Priority Action Programme Sitges Subalansavimas Vengrijos kaimo turizme, Sustainability In Hungarian Rural Tourism Subalansuotas turizmas ir ekonominės priemonės: Hvaro (Kroatija) pavyzdys, Sustainable Tourism and Economic Instruments: the case of Hvar, Croatia Žaliasis raktas, The Green Key Žaliasis sertifikatas, The Green Certificate The Swan Rengė: doc. dr. Vladimiras Gražulis tel el. pašto adresas: SUDERINTA Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Personalo vadybos ir organizacijos plėtros katedros 2008 m. sausio d. posėdžio protokolu Nr. 1PVOK-... 6