ISSN KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RES HUMANITARIAE. Klaipėda, 2007

Transcription

1 ISSN KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RES HUMANITARIAE II Klaipėda, 2007

2 Vyriausiasis redaktorius Editor-in-chief Doc. dr. RIMANTAS BALSYS Klaipėdos universitetas. Redakcijos kolegija Editorial board Prof. dr. RIHO ALTNURME Tartu universitetas. 02H teologija, 05H istorija. Prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIČIUS Vytauto Didžiojo universitetas. 07H etnologija. Doc. dr. ARŪNAS BAUBLYS Klaipėdos universitetas. 02H teologija, 05H istorija. Doc. dr. JONAS BUKANTIS Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Doc. dr. ARTŪRAS JUDŽENTIS Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas. 04H filologija. Habil. dr. GUSTAW JUZALA-DEPRATI Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos skyrius. 07H etnologija. Prof. habil. dr. AUDRONĖ KAUKIENĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Dr. GINA KAVALIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas. 04H filologija. Prof. dr. LIBERTAS KLIMKA Vilniaus pedagoginis universitetas. 07H etnologija. Prof. dr. DAIVA KŠANIENĖ Klaipėdos universitetas. 03H menotyra. Dr. GEDIMINAS LANKAUSKAS Konkordijos universitetas, Kanada. 000S socialiniai mokslai (sociokultūrinė antropologija). Dr. JŪRATĖ SOFIJA LAUČIŪTĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Prof. habil. dr. BENITA LAUMANE Liepojos pedagoginė akademija. 04H filologija. Doc. dr. JŪRATĖ LUBIENĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Prof. dr. ANNABELLE MAYS Vinipego universitetas, Kanada. 04H filologija. Prof. habil. dr. GUIDO MICHELINI Parmos universitetas. 04H filologija. Prof. dr. IEVA OZOLA Liepojos pedagoginė akademija. 04H filologija. Doc. dr. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Dr. DAINIUS RAZAUSKAS Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 07H etnologija. Prof. habil. dr. WALDEMAR REZMER Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija. 05H istorija. Doc. dr. LAIMUTĖ SERVAITĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Doc. dr. LIUDA RUSECKIENĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Dr. ŽAVINTA SIDABRAITĖ Klaipėdos universitetas. 04H filologija. Prof. dr. RIMANTAS SLIUŽINSKAS Klaipėdos universitetas. 07H etnologija. Prof. habil. dr. SERGEJUS TEMČINAS Lietuvių kalbos institutas. 04H filologija. Dr. DAIVA VAITKEVIČIENĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 07H etnologija. Dr. MARIJA ZAVJALOVA Rusijos mokslų akademija. 04H filologija. Prof. habil. dr. VLADAS ŽULKUS Klaipėdos universitetas. 05H istorija. Mokslinė sekretorė Assistant to the Editor Dr. ASTA BALČIŪNIENĖ Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universitetas, 2007 ISSN

3 RES HUMANITARIAE II ISSN P R ATA R M Ė Pagrindinę leidinio dalį sudaro straipsniai, kuriuos parengė II tarptautinės mokslinės konferencijos Kalbos vienetų semantika ir struktūra pranešimų autoriai. Lietuvių, latvių ir vokiečių kalbomis parengti straipsniai apima gana įvairias kalbotyros sritis. Didesnė jų dalis skirta leksikos ir gramatikos vienetų semantikai: svarstomi teoriniai leksinės ir gramatinės semantikos klausimai (E. Jakaitienė, A. Drukteinis), tiriama konkreti leksinė semantinė veiksmažodžių grupė (I. Kuplā), atskirų žodžių semantika diskurse (D. Satkauskaitė), tam tikro Latvijos regiono pavardės (I. Štrausa). Bendrosioms teksto prasmės interpretavimo problemoms skirtas D. Lapėnienės straipsnis. Dalis straipsnių iš kalbos vienetų istorijos problematikos: apie tam tikro veiksmažodžių struktūrinio tipo morfologines ypatybes (A. Kaukienė), įvairiapusė bendrosios baltų leksikos analizė (D. Pakalniškienė), kai kurie baltų ar slavų kalbų santykių aspektai (J. Laučiūtė). Straipsnius vienija kalbos vieneto struktūros ar / ir semantikos problematika, leidžianti į kalbos reiškinius pažiūrėti neatribojant kalbos sistemos lygmenų, siejant su tekstu, įtraukiant ir sinchronijos, ir diachronijos aspektus. Sklandžios paminėtos problematikos vienovės pateikiamais straipsniais dar nėra pasiekta, tačiau toks yra tęstinės konferencijos tematikos ir jos pranešėjų straipsnių tikslas, kurio vis labiau bus siekiama ateityje. Recenzijų skyriuje publikuojami atsiliepimai apie Klaipėdos universiteto mokslininkų leidinius prof. habil. dr. Audronės Kaukienės monografiją Sangrąžinių veiksmažodžių istorija, doc. dr. Linos Petrošienės ir doc. dr. Jono Bukančio sudarytą šaltinių publikaciją Eit mergeli pajūriais. Anos Mažeivos padainuotos Klaipėdos krašto dainos bei prof. dr. Daivos

4 Pratarmė Kšanienės knygą Apie muziką Klaipėdos muzikinio gyvenimo fragmentai. Kronikoje skelbiamas straipsnis, skirtas doc. dr. Jurgio Mališausko, ilgamečio Klaipėdos universiteto literatūrologo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojo, garbingam 80 metų jubiliejui paminėti. Taip pat pateikiamas ir doc. dr. Jurgio Mališausko publikacijų sąrašas. Doc. dr. Albinas Drukteinis

5 RES HUMANITARIAE II ISSN T U R I N Y S C o n t e n t s Straipsniai Articles 7 / Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija C rrel ti orrelati the t e e tic Se tic tr ct res Structures t e the e te ce Se te ce d Hierarchy Se tic F cti s 34 / Evalda Jakaitienė Dėl sinonimijos ir daugiareikšmiškumo santykių Polysemy d Sy ymy: their I terdepe de ce 47 / Audronė Kaukienė Šaknies galo kilmė pi ti tipo veiksmažodžiuose The Origi Root Fi l n i pinti Type Ver s erbs 60 / Ieva Kuplā Emociju verbu semantikas klasifikācijas iespējas latviešu valodā Se tics Verbs Emoti i Latvi 70 / Dalia Lapėnienė Teksto prasmės dekonstravimas gramatologijos kontekste Dec structi Text s Me i g i the C text Grammatology 85 / Jūratė Laučiūtė Baltiškos kilmės vardažodžių galūnių likimas šiaurės slavų kalbose The Fate Baltic-Origi Nomi l E di gs i the Slavic L guages 103 / Dalia Pakalniškienė Bendroji baltų kalbų leksika: šaknies morfonologijos skirtumai C Baltic Vocabulary: Di ere ces i Root Morp logy

6 Turinys 121 / Danguolė Satkauskaitė Zur Struktur und Semantik der Wörter Arabischer Herkunft in der Terrorismusdiskussion O Structure d Se tics Words Arabi Origi i Discussi s Terrorism 146 / Ilze Štrausa Latviskas cilmes uzvārdi Ukru pagastā: semantika un derivācija Sur es Latvi origi i Ukru Rural District: Se tics d Derivati Recenzijos Reviews 164 / Audronė Kaukienė. Sangrąžinių veiksmažodžių istorija. Klaipėda: Druka, p. 171 / Eit mergeli pajūriais. Anos Mažeivos padainuotos Klaipėdos krašto dainos. Sudarė Lina Petrošienė, Jonas Bukantis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 175 / Daiva Kšanienė. Apie muziką ir laiką Klaipėdos muzikinio gyve imo ragme tai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. Kronika Chr icle 180 / Jurgio Mališausko ališausko 80 metų jubiliejaus proga

7 RES HUMANITARIAE II ISSN Albinas Drukteinis Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas, daktaras. Moksliniai interesai: sintaksė, sakinio semantika; kalbos norminimas ir vartosena. Adresas: Herkaus Manto g. 84, LT Klaipėda. El. paštas: Albinas Drukteinis: Ph. D. (Humanities), Associate Professor, Head of the Lithuanian Language Department, University of Klaipėda. Research interests: syntax, semantic structure of the sentence; codification and use of language. Address: Herkaus Manto st. 84, LT Klaipėda, Lithuania. Albinas Drukteinis Klaipėdos universitetas S A K I N I O S E M A N T I N I Ų S T RU K T Ū RŲ RY Š I A I I R S E M A N T I N I Ų F U N K C I J Ų H I E R A R C H I JA Anotacija Straipsnyje analizuojamos sakinių semantinės struktūros siekiant tiksliau apibūdinti semantines funkcijas (semantinius vaidmenis), nustatyti jų tarpusavio santykio tipus. Remiantis dvejopa semantinių santykių orientacija orientacija į tikrovės situaciją ir orientacija į komunikacijos aktą keliama mintis, kad semantinių funkcijų santykiai ir hierarchija yra dvejopos prigimties: skirtinga semantinių funkcijų apimtis gali priklausyti nuo skirtingos perteikiamų referentinių santykių apimties, bet gali būti susijusi su kitokia tos pačios referentinės situacijos interpretacija. Tuomet funkcijos turi būti laikomos išvestinėmis. Išvestinių funkcijų turinys yra kitaip susijęs su pamatinių funkcijų turiniu negu bendresniųjų ir konkretesniųjų funkcijų santykiai dėl referentinių santykių apimties. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: sakinys, pasakymas, referentinė situacija, semantinė struktūra, semantinės funkcijos, išvestinės struktūros, išvestinės funkcijos, apibendrintos reikšmės predikatai, sangrąžiniai predikatai, substantyvizuoti predikatai. Abstract Semantic structures of the sentences are analyzed in the article in order to define the semantic functions (semantic role) more precisely and to identify different types of their interrelations. A hypothesis is made based on the twofold orientation of the semantic relations orientation to the situation of reality and orientation to the act of communication that correlation and hierarchy of the semantic functions are of a twofold nature: the

8 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija different scope of semantic functions may depend upon conveyed referential relationships of different scope, but may be also related with a different interpretation of the same referential situation. Then, the functions must be considered to be derivative. The content of derivative functions is related with the content of the basic functions differently than the more general and more concrete relations due to the scope of referential relations. KEY WORDS: sentence, utterance, referent situation, semantic structure, semantic functions, derivative structures, derivative functions, predicates of generalized meaning, reflexive predicates, substantive predicates. Į va d a s Kalbos turinys yra daugelio lingvistų tyrimo objektas. Nors tradiciškai aprašant lietuvių kalbą (ar kitas kalbas) registruojant tam tikrus kalbos vienetų tipus, juos klasifikuojant, jų reikšmė įtraukiama į apibūdinimą, tačiau sisteminio lietuvių kalbos vienetų, ypač sakinių turinio plotmės tyrimų nėra daug (literatūra nurodoma svarstant konkrečius sakinių ar žodžių semantikos klausimus). Viena, nominacinę paskirtį turinčių vienetų, ypač sakinių, turinys apima labai įvairias sritis ir tai išskaido tyrėjų interesus, kita vertus, yra gana įvairių teorijų, kaip tirti vieną ar kitą kalbos vienetų turinio sritį, todėl nesusidaro reikiamas mokslinėms diskusijoms tam tikros teorinės krypties tyrimų kiekis. Šiame straipsnyje pateikiamas sakinio semantinės struktūros ir semantinių funkcijų problematikos tyrimas grindžiamas semantinių funkcijų (semantinių vaidmenų) teorija (žr. tolesnes nuorodas), dabar vadinama vaidmenų ir santykių gramatika (Role and Reference Grammar) (žr. Van Valin 2001, 218 ir toliau 1 ). Semantiniai vientisinio sakinio komponentų santykiai aptariami daugiau dėmesio skiriant predikato sandaros ir reikšmės analizei. Įvairių predikato požymių koreliacijos su semantiniais santykiais ir jų pakitimais tyrimas gali parodyti santykių ir jų pakitimų dėsningumus. O tokių dėsningumų atskleidimas naudingas ir leksikografijai, ir kalbos kodifikavimo sričiai. Straipsnyje semantinių pakitimų dėsningumų ieškoma laikantis nuostatos, kad sakinys (kaip ir apskritai kalba) yra dvejopos orientacijos jis orientuotas į tikrovę (reprezentacinė funkcija) ir į komunikacijos aktą, pirmiausia į sakinio (teksto) kūrėją (komunikacinė funkcija). Šios dvi funkcijos pinasi sakinio semantikoje ir lemia jos sudėtingumą. 1 Van Valin R. An Itroduction to Syntax. Cambridge: Cambridge University press, 2001.

9 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Straipsniu siekiama spręsti gana įvairiai apibrėžiamų semantinių funkcijų semantinės sakinio struktūros elementų tarpusavio santykį siejant jų apibūdinimą su semantinių sakinio struktūrų tarpusavio santykiais. S e m a n t i n i ų s t r u k t ū r ų i r f u n k c i j ų t i p a i Semantinę sakinio struktūrą perteikiančių semantinių funkcijų (semantinių vaidmenų) kiekis, o kartu ir kiekvienos iš jų apibūdinimas šios srities tyrimuose, netgi lietuvių kalbotyroje, gerokai skiriasi. Lietuvių kalbos semantiką tiriančiuose darbuose pateikiama nuo 11 iki 23 semantinių funkcijų, o skaičiuojant ir išskaidytąsias susidarytų net 27 (plg. Valeckienė 1998, ; Ambrazas 1986, 27 3 ; Jakaitienė 1988, ; Sližienė 1994, ). Semantinių vaidmenų teorijos pagrindėjas Čarlzas Filmoras (Charles Fillmore) nurodė 8 semantines funkcijas (gilumos linksnius), panašus kiekis nurodomas ir kituose pirmuosiuose tokio pobūdžio tyrimuose (žr. Palmer 1998, 5 6 ir ten nurodytą literatūrą). Ten pat Frankas Robertas Palmeris (Frank Robert Palmer) nurodo tris semantinių funkcijų apibūdinimo problemas. Kaip ir visos prasminės ypatybės, semantinės funkcijos negali būti tiksliai apibrėžtos, dėlto ne visada galima jas vienareikšmiškai vartoti bei pritaikyti konkretiems atvejams. Kita vertus, konkretinant ir siaurinant galima nustatyti daugiau santykio skirtumų ir tai iš principo neriboja galimų semantinių funkcijų skaičiaus. Be to, semantinės funkcijos dažnai iš dalies siejamos su gramatiniais konkrečių kalbų skirtumais, todėl tampa ne tokios abstrakčios ir prasminės. Bendros trumpo sąrašo funkcijos neatitiko realios santykių tarp predikato ir jo palydovų padėties kalbose, ir jų skaidymas (role fragmentation Dowty 1991, ) tampa viena iš tiriamų problemų daugelyje 2 Valeckienė A. Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Ambrazas V. Lietuvių kalbos sakinio sintaksinės ir semantinės struktūros vienetai. Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 25. Vilnius: Mokslas, 1986, Jakaitienė E. Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas, Sližienė N. Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas, t. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Palmer F. R. Grammatical roles and relations. Cambridge: Cambridge University Press, Dowty D. Thematic Proto-Roles and Argument Selection. Language, vol. 67, no. 3, 1991,

10 10 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija darbų. Skaidymas grindžiamas predikato reikšmės tipais. Su mažesnėmis predikatų reikšmių grupėmis siejamos semantinės funkcijos yra siauresnės, konkretesnės, o kuo daugiau predikatinių reikšmių tipų apima santykis, tuo funkcija bendresnė. Išsidėstymą bendrėjimo kryptimi gerai perteikia Roberto D. Van Valino pateikta schema (Van Valin 2005, 54 8 ): Toks semantinių funkcijų nusakymo būdas neblogai parodo predikatų reikšmių ir argumentų funkcijų sąsajas, bet turi ryškią, kai kuriems anglų ir amerikiečių tyrinėtojams būdingą predikatų klasifikavimo orientaciją ir neapibūdina santykio abstraktesnėmis sąvokomis. Pavyzdžiui, nurodžius, kad Stimulas yra to argumento funkcija, kuri reiškia matomą, girdimą, mėgstamą dalyką, paliekama intuityviai nuspręsti, koks tai santykis, jo neapibrėžus. 8 Van Valin R. D., Jr. Exploaring the Syntax-Semantics Interface. Cambridge: Cambridge University Press, 2005.

11 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Visuotinai pripažįstant koreliaciją tarp tam tikrų bendresnių ar konkretesnių požymių predikatų tipuose ir semantinių funkcijų, paprastai tuo pagrindu apibrėžiamos funkcijos ir sprendžiamas jų santykio klausimas (taip apibrėžiamos funkcijos lietuvių kalbos semantikos tyrinėjimuose). Dėl skirtingo abstraktumo požymių, įtraukiamų į funkcijos apibūdinimą, ja pavadintų santykių apimtis gali gerokai skirtis. Tarkime, Pt apibūdinę kaip pasyvųjį situacijos narį perteikiančią semantinę funkciją, galėsime įtraukti ne tik poveikio objektą (stumti stalą), bet ir priklausymo objektą (turėti knygą), fizinės būsenos subjektą (vaikas guli), proceso subjektą (žolė džiūsta) ir t. t., tačiau iškėlę kaip pagrindą konkretesnius požymius turėsime posesyvą (Pss), statantą (Stat), procesantą (Proc). Tokį, hierarchinį, santykį tarp patiento funkcijos ir procesanto, statanto, movanto, imovanto semantinių funkcijų nustato Rita Baranauskienė 9. Con galima apibrėžti tik protinės ar jai artimos veiklos turinio (vaizdinio, bet ne realaus dalyko situacijoje) santykiu ir jai nepriskirti tokio santykio, kokį perteikia junginys nikstelėti koją (Vaikas nikstelėjo koją) kontentyvo funkcija žodžiui koją priskiriama Nijolės Sližienės (Sližienė 1994, 22). Tačiau jei atrandame savarankiškesnį santykių tipą protinės veiklos turiniu apibūdintuose santykiuose, galima turėti atskirą semantinę funkciją, pavyzdžiui, onomatyvą (plg. Krinickaitė 2001, ) pavadinimo, vardo suteikimo situacijose (Kaime jį moterėlės vadino vargšeliu). Predikatais perteikiami tikrovės santykiai taip pat yra tolimesni ir artimesni, iš dalies hierarchiški (plačiau žr. Drukteinis 2006b 11 ), ir tai objektyviai lemia siauresnės ir platesnės apimties funkcijas semantinių santykių įvairovės atžvilgiu. Visi minėtieji semantinių funkcijų skirtumai kyla iš predikatu perteikiamos kalbėtojo suvoktos situacijos dalyvių padėties situacijoje, o hierarchiniai santykiai daugiausia priklauso nuo tyrėjo interesų ir pasirinktų predikato požymių konkretumo-bendrumo skalėje. Tokius santykius galima vadinti pirminiais, arba pagrindiniais, o semantinių funkcijų problema yra santykių skaidymo, apimties problema Baranauskienė R. Veiksmažodžių numatoma linksnių patiento funkcija ir jos atmainos. Kalbos vienetų semantika ir struktūra. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006, Krinickaitė S. Subjektiniai ir objektiniai veiksmažodžiai. Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 44, 2001, Drukteinis A. Sintaksinė semantinė veiksmažodžio požymių vertė. Kalbos vienetų semantika ir struktūra. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006,

12 12 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Sakinio kaip kalbos sistemos vieneto semantika nėra labai jau tolima šnekos vieneto pasakymo semantikai, nors toks skirtumas akcentuojamas jau nuo Ferdinando de Sosiūro (Ferdinand de Saussure) darbų, kuriuose buvo ryškiai atribotos tos dvi kalbos vieneto pusės. Vien tai, kad sakinių tipai yra nustatyti iš daugelio konkrečių, tekstuose buvusių sakinių, leidžia manyti, jog tokiame sudėtingame, komunikacijai skirtame vienete negali nelikti komunikacinės, kontekstinės informacijos, tik ji gali būti neatpažinta dėl nepakankamo teorijos gebėjimo ją identifikuoti. Kita vertus, daugmaž visuose semantikos tyrinėjimuose pripažįstama, kad sakinio semantinė struktūra nėra tiesioginė tikrovės situacijos projekcija kalboje, ji, būdama signifikacinės prigimties, rodo tikrovės suvokimą. Į tai atkreipė dėmesį dar šios tyrimo krypties pradininkas Čarlzas Filmoras (Charles Fillmore), analizuodamas jo teorijos komentarus ir kritiką, ir pateikė bei apibūdino perspektyvos sąvoką kaip kalbėtojo indėlį suvokiant situaciją ir perteikiant ją kalbos vienetu (Fillmore 1977, 16, 18, ). Kognityvinės lingvistikos atstovai tai dar vadina subjektifikacija ir mano, kad ji būdinga kiekvienam sakiniui, kiekvienai predikacijai, tik ne visada eksplicitiškai pasireiškia (žr. Mikulskas 2005, ). Vadinasi, iš esmės kalbos sistemos vienetų tyrimas galėtų ir turėtų būti siejamas su komunikacinės orientacijos požymių bei dėsningumų paieška. Tai skatina į semantinių struktūrų ir semantinių funkcijų įvairovę pažiūrėti ir kitu, santykio tarp semantinių struktūrų, kurias vienija tam tikra jų semantikos dalis, aspektu. Vieni autoriai tai sieja su tikrovės suvokimo procesu ir vienos situacijos dalyvių santykių perteikimą skirtingomis semantinėmis struktūromis laiko nuo suvokėjo priklausančia skirtinga situacijos interpretacija, pavyzdžiui, Vyrai [Ag] iškrovė daiktus [Pt] iš vežimo [Dir] Vyrai [Ag] iškrovė vežimą [Pt] (Sližienė 1994, 26, 33). Svarbu, kad santykis tarp struktūrų vadinamas transformacija: sakinių poroje Ona [Ag] barsto smėlį [Pt] ant tako [Dir] Ona [Ag] barsto taką [Pt] smėliu [Con] antroji semantinė struktūra yra pirmosios transformacija, nes vienas situacijos dalyvio referentinis vaidmuo perteikiamas jau kita semantine funkcija (ten pat, 22). Kitų autorių darbuose, kur pradinė tyrimo pozicija yra kal- 12 Fillmore Ch. The Case for Case Reopened. Kasustheorie, Klassifikation, semantische Interpretation. Beiträge zur Lexikologie und Semantik. Hamburg: Helmut Buske Verlag, 1977, Mikulskas R. Išilginių objektų predikacijos pobūdis. Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 52, 2005,

13 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija bos vienetai ir ieškoma semantinių struktūrų santykio dėsningumų siejant su raiškos būdais, tokie semantinių funkcijų variantai vadinami alternacijomis (Levin, Hovav ; ; EAGLES ; Levin ; ; Kroeger, Johansson ; Van Valin 2001, 212; ir kt.). Bet ir taip tiriant variantus aiškiai formuluojama, kad alternatyvų veiksmažodžiai turi bendrą reikšmę, o alternacijos vedamos viena iš kitos (Levin, Hovav 2005, 205 ir toliau). Semantinių funkcijų skirtumų panašiose semantinėse struktūrose tyrimas yra net svarbesnis už semantinių funkcijų apimties klausimą, nes semantinių struktūrų ryšiai yra susiję su kalbinių persitvarkymų dėsningumais ir aktualesni kalbos sistemai. Laikantis onomasiologinio funkcinio požiūrio, t. y. kalbos reiškinius vertinant kryptimi nuo turinio jo realizavimo būdų link, turėtume kalbėti apie pagrindines semantines struktūras ir pagrindines funkcijas, daugmaž tiesiogiai perteikiančias tikrovės situaciją, ir išvestines (netiesiogines) semantines struktūras bei semantines funkcijas, kur kalbos vieneto pertvarkymu parodomas aktyvus kalbėtojo, sakinio kūrėjo vaidmuo perteikiant informaciją apie tikrovės dalykus. Tai kitokio pobūdžio funkcijų hierarchija negu hierarchija skirtingos semantinių santykių apimties pagrindu. Pirminių ir antrinių funkcijų sąvokos tiktų, jei vertintume konkrečia forma išreikšto daiktavardžio semantinę funkciją artimos semantikos sakiniuose. Pasitelkus anksčiau pateiktą sakinių porą, pirmuoju atveju būtų aiškinamasi, kaip pasikeičia semantiniai santykiai ir žodžio smėlį semantinė funkcija, jį kitoje struktūroje pavartojus kiek kitokiems santykiams reikšti, Levin B., Hovav M. R. What Alternates in the Dative Alternation? Colloquium Series, Department of Linguistics and Philosophy, MIT. Cambridge, MA, 2001; The 2002 Conference on Role and Reference Grammar. Universidad de La Rioja, Logrono, Spain, Levin B., Hovav M. R. Argument Realization. Cambridge etc: Cambridge University Press, EAGLES Lexicon Interest Group. Linguistic aspects of lexical semantics EAGLES Preliminary Recommendations on Semantic Encoding EAGLES96/synlex/synlex.html 17 Levin B. Objechood and Object Alternations. Department of Linguistics, UCLA. Los Angeles, CA, Levin B. Dative Verbs: A Crosslinguistic Perspective ~bclevin/pal07.pdf 19 Kroeger P., Johansson J. Object Alternations in Kimaragang. UCLA Working Papers in Linguistics, no. 12, 2005, wpl12/papers.pdf

14 14 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija taip pat atitinkamai ir poros ant tako taką santykio su predikatu skirtumai, o antruoju atveju būtų aptariami galininku išreikštų žodžių smėlį ir taką semantinių santykių su predikatu skirtumai. Pirmoji kryptis, dar vadinama kalbėtojo funkcinės gramatikos kryptimi (plg. Labutis ), laikoma svarbesne, geriau parodančia kalbos sistemiškumą kalbėtojo veiklos atžvilgiu. Prieš detaliau aptariant semantinių struktūrų ryšius ir atitinkamų semantinių funkcijų santykį, reikia išspręsti vadinamųjų konversinių predikatų sukuriamų semantinių struktūrų klausimą. Pavyzdžiui: (1) a. Kaimynė pirko iš sodininko obuolių už 100 Lt. b. Sodininkas pardavė kaimynei obuolių už 100 Lt. c. Kaimynė užmokėjo sodininkui 100 Lt už obuolius. Tokių sakinių skirtumai siejami su perspektyvos sąvoka (Fillmore 1977, 17 18; iš dalies Holvoet 2005, 148) ir iš esmės turėtų priklausyti pagrindinių ir išvestinių struktūrų problematikai. Žinoma, skirtingi sakiniai rodo kitaip suvokiamą situacijos dalyvių paskirtį situacijoje, o semantinės struktūros komponentų funkcijos priklauso nuo pasirinkto veiksmažodžio, tiksliau sakant, nuo kalbėtojo noro ir kalbos galimybių (tokių veiksmažodžių buvimo). Tačiau tipologiniu požiūriu vargu ar tai tinkama: vienoje kalboje gali būti skirtingos leksemos, kitoje morfologiniai derivatai ar tik sintagmiškai parodoma interpretacija, ypač griežtos žodžių tvarkos kalbose, tad skirtumai priklauso labiau realizacijos plotmei. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kalba, šalia tokių konversinių predikatų, turi ir iškart abi veiksmo kryptis perteikiančių, matyt, suvokiant tų veiksmų tapatumą, vienos situacijos pagrindą, plg.: (2) a. Žygimantas vedė Barborą. b. Barbora ištekėjo už Žygimanto. c. Žygimantas susituokė su Barbora. d. Žygimantas ir Barbora susituokė. Kartu čia yra ir tam tikra teorinė problema. Atrodytų, teisus Vytautas Ambrazas (Ambrazas 1986, 25) laikydamas skirtingų semantinių struktūrų tokius sakinius: 20 Labutis V. Kalbėtojo funkcinės gramatikos įvadas. Lietuvių kalba, nr. 1,

15 (3) a. Tėvas pardavė arklį kaimynui. b. Kaimynas pirko arklį iš tėvo. Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Tačiau argumentas, kad parduoti CAUS + pirkti ir dėl to nėra bendro vardiklio toms struktūroms, tinka, jei predikatų ir struktūrų nesiejame su konkrečia situacija, o laikome apibendrintų kalbos sistemos sakinių predikatais. Tačiau semantinių vaidmenų (resp. funkcijų) teorija laikoma komunikacinės orientacijos teorija (plg. Zvegincev 1981, ; taip pat Fillmore 1977, 3, 14), todėl semantinę struktūrą reikėtų sieti su referentine situacija, t. y. laikyti pasakymo semantine struktūra. Tačiau aiškaus šio klausimo sprendimo literatūroje nebuvo aptikta. Tad teorinė nuostata lyg ir leistų sieti minėtuosius sakinius vienos referentinės situacijos pagrindu ir spręsti jų tarpusavio santykių klausimą atsižvelgiant į bendruosius panašių pasikeitimų dėsningumus. 15 B e n d r i n i m o s a n t y k i a i s s u s i j u s i ų s e m a n t i n i ų s t r u k t ū r ų f u n k c i j o s Pagrindinėse ir išvestinėse semantinėse struktūrose esančių funkcijų santykį galima nustatyti tik iš struktūrų gretinimo ir jose vykstančių pakitimų. Pakitimų schema yra aprašyta (žr. Drukteinis ), tad aktualus yra pačių funkcijų santykio ir žymėjimo klausimas, nors be struktūrų variantų analizės to padaryti nebūtų įmanoma. Jau trumpa konversinių predikatų problemos apžvalga rodo, kad siejamų semantinių struktūrų skirtumai yra gana įvairūs nuo nežymių iki panašių į skirtingų situacijų struktūras. Ir tai priklauso nuo predikatų tipo, koreliuojančio su atitinkamu situacijų tipu. Toliau peržvelgiama keletas predikatų tipų semantinių struktūrų pakitimų dėsningumams nustatyti. Slinkties predikatai. Slinkties predikatų grupėje išvestinė struktūra rodo, jog slinktis apima visą vietą, bet nurodomasis dalykas dėl atliekamo veiksmo nekinta, tik atsiranda bendras santykis su nusakomu dalyku, pvz.: Звегинцев В. А. семантика. Новое в зарубежной лингвистике, вып. 10. Москва: Прогресс, 1981, Drukteinis A. Semantinės sakinių struktūros su išvestiniais veiksmažodžiais. Veiksmažodžio raidos klausimai (2). Tiltai, priedas nr. 9. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2002,

16 16 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija (4) a. Raitelis jojo apie ežerą Raitelis apjojo ežerą (apie ežerą ežerą); b. Berniukas šoko per upelį Berniukas peršoko upelį (per upelį upelį); c. Jis vaikščiojo po parką [ir ieškojo piniginės] Jis išvaikščiojo visą parką [, bet pamestos piniginė nerado] (po parką parką). Referento vaidmuo situacijoje nesikeičia, o pakitęs santykis yra kaip suvokimo padarinys. Semantinėje sakinio struktūroje suvokimo pasikeitimas turėtų būti žymimas, jei keičiasi santykių turinys. Antrose porų struktūrose vieta suvokiama kaip visuma, visas plotas, kurį apima veiksmas, ir tai šiek tiek skiriasi nuo veiksmo krypties pirmuosiuose porų sakiniuose. Toks santykio pasikeitimas siejamas su holistine (visumos) reikšme (žr. Fillmore 1977, 12 13; Anderson 1977, ir toliau; Levin, Hovav 2005, 209 ir ten nurodytą literatūrą). Vien suvokimo įtaką santykių pasikeitimui galėtume žymėti Hol indeksu prie pagrindine struktūra perteikiamo santykio simbolio: P Ag, Dir PERSPP Ag, Dir Hol (Dir Dir Hol ) Predikato reikšmė pakinta taip ir tiek, kad būtų realizuota kitokia kalbėtojo nuostata referentinės situacijos atžvilgiu. Išvestinių struktūrų predikatą būtų galima žymėti pridedant perspektyvos keitimo simbolį PERSP ir laikyti jį tokio predikatų pasikeitimo operatoriumi. Šio tipo struktūrose perspektyvos operatorius realizuojamas priešdėliniais veiksmažodžių vediniais. Perspektyvos operatorius yra formalus netiesioginės struktūros rodiklis, tad skirtingų tipų struktūrų porose pakitusių semantinių funkcijų turinį reikia aptarti atskirai. Poveikio predikatai. Poveikio predikatų grupė yra labai didelė ir pagal poveikį yra spektro pobūdžio nuo labai nežymaus fizinio iki ryškaus destrukcinio poveikio, toliau pereinančio į vis bendresnį veiklos, būsenos, proceso, įvairių socialinių ir kitų santykių kauzaciją. Paprasčiausias fizinis poveikis kontakto kauzacija: (5) a. Mergaitė pridėjo ranką prie mamos skruosto Mergaitė palietė ranka mamos skruostą (ranką ranka; prie skruosto skruostą); b. Martynas prikišo lazdą prie driežo uodegos Martynas palietė lazda driežo uodegą (lazdą lazda; prie uodegos uodegą); 23 Anderson J. On Case Grammar. London: Croom Helm, 1977.

17 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija c. Martynas pridėjo ranką prie beržo kamieno Martynas palietė ranka beržo kamieną (ranką ranka; prie kamieno kamieną). Išvestinėse struktūrose kontakto reikšmės predikatus galima sieti su kauzacija, kadangi kontaktu sukeliamas lytėjimo pojūtis (subjektui ir objektui (5a) arba objektui (5b)). Kauzuojamasis visada patiria mažesnį ar didesnį poveikį, tad santykis laikytinas patientiniu, bet kartu jis sukelia pojūtį, todėl papildomai atsiradusį santykį galima žymėti sensityvu (Sen). Išvestinės struktūros predikatai visada yra sudėtingesnės reikšmės, implikuoja tiesioginių predikatų reikšmę ir sukuria papildomus santykius. Todėl išvestinėje struktūroje atsiranda instrumentinis komponentas. Apskritai instrumentiniai santykiai visada implikuoja patientinius (su įrankio reikšmės leksemomis (kalti plaktuku) tai ypač ryšku, su priemonės (važiuoti traukiniu) ne taip), todėl bet kokioje išvestinėje struktūroje liks instrumentiniai. Predikatui reiškiant vis bendresnę kauzaciją, fizinio veiksmo įrankio santykiai (kirsti medį kirviu) pereina į veiksmo priemonės santykius (apželdinti kalvas miškais), galiausiai virsta labiau veiksmo būdu (išsiaiškinti santykius pokalbiu). Sakinių (5a) ir (5b) struktūrų santykis atrodytų toks: P Ag, Pt, Dir PERSPP Ag, Pt Sen, I (Pt I; Dir Pt Sen ). Sakinių poros (5c) netiesioginėje struktūroje lytėjimo objektas net ir nežymaus poveikio nepatiria, todėl lytėjimo objektas turi būti žymimas taip pat, kaip ir kitų pojūčių objektai sensityvu: P Ag, Pt, Dir PERSPP Ag, Sen, I (Pt I; Dir Sen). Kiek kitaip reikėtų interpretuoti sakinių porą: (6) Jis braukia ranka per veidą Jis glosto ranka veidą (per veidą veidą); P Ag, I, Dir PERSPP Ag, I, Pt Sen (Dir Pt Sen ). Pirmasis sakinys jau yra netiesioginis referentinės situacijos atžvilgiu: situacija reiškia rankos judėjimą skruostu, bet predikatu kalbėtojas ranką interpretuoja kaip įrankį, o ne kaip kauzuojamą dalyką, todėl patiento santykį nurodančio komponento pirmoje struktūroje nėra. Išvestinė struktūra yra tik su iš direktyvo išvestomis funkcijomis (atitinkamai su gyvu ar negyvu objektu): Dir Pt Sen ; Dir Sen (glosto automobilį). Aptarto pogrupio porose perspektyvos pasikeitimą realizuoja skirtingo abstraktumo leksemos: išvestinių struktūrų predikatai bendriau nusako realų veiksmą (pridėti, prikišti paliesti; braukti glostyti). 17

18 18 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Slinkties kauzacijos pogrupyje pakitimai yra panašūs į slinkties grupės pakitimus: (7) a. Riaušininkas metė akmenį į policiją Riaušininkai apmėtė akmenimis policiją; b. Marti dėjo / krovė ant stalo atsineštus pyragus Marti apkrovė stalą atsineštais pyragais; P Ag, Pt, Dir PERSPP Ag, Pt, I (Pt I; Dir Pt); c. Moterys pylė į indus šaltinio vandenį Moterys pripylė indus šaltinio vandens; P Ag, Pt, Dir PERSPP Ag, Pt, Con (Pt Con; Dir Pt). (7c) išvestinėje struktūroje atsiranda nauja funkcija dėl ertmės užpildymo reikšmės, ji ir sukuria turinio santykį vietoje tikėtino instrumentinio. Nuo panašių pasikeitimų slinkties predikatų grupėje šie pasikeitimai skiriasi tuo, kad išvestinės struktūros daiktavardis policiją, stalą, indus situacijoje nurodo veikiamą daiktą ir struktūroje laikomas patientu. Išvestinėje struktūroje poveikis visada yra bendresnis ir aprėpia tai, kas pamatinėje struktūroje buvo periferijoje. Gretinant pavienes funkcijas dalies skirtumų nematyti, nors referentinis vaidmuo keičiasi patientas nėra tas pats situacijos dalyvis. Dėl to svarbu gretinti vieno ir kito predikato visą funkcijų rinkinį. Kita vertus, šiuo ir kitais atvejais svarbu matyti išvestinio predikato pakitimus, inventorizuoti tas priemones, kurios parodo esant perspektyvos operatorių. Jei dėl slinkties kauzacijos rezultato kinta kito daikto požymis, tai predikatas priskirtinas kitam požymio kitimo kauzacijos pogrupiui, pvz.: (8) a. Mama deda ant stalo naują staltiesę Mama dengia stalą nauja staltiese; b. Mergaitės tepė raudonus dažus ant sienos Mergaitės tepliojo raudonais dažais sieną; P Ag, Pt, Dir PERSPP Ag, Pt, I (Pt I; Dir Pt). Šiuo atveju kita perspektyva predikate realizuojama pasikartojančio veiksmo reikšmės priesagos vediniu arba abstraktesnės reikšmės veiksmažodžiu. Kai kada abstraktesnysis veiksmažodis gali būti pavartotas kon-

19 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija kretesniojo vietoje: Mama dengia ant stalo naują staltiesę. Tokio sakinio struktūra atitiks konkretesniojo sakinio struktūrą, o predikatas neturės perspektyvos operatoriaus. Orientacija į veiksmo rezultatą ir šios orientacijos perteikimas predikatu būdingas aptariamųjų persitvarkymų bruožas, ir tai ryšku požymio kauzacijos bei kituose, dar abstraktesnio poveikio pogrupiuose. Tipiškuose požymio keitimo pogrupio sakiniuose dažnai išvestinio sakinio predikatas yra santykinės nominacijos (plačiau žr. Drukteinis ; 2002, 96; 2006a, ). Santykinė nominacija realizuojama inkorporuojant sakinio struktūros leksemas į predikatą: (9) a. Stalius tepa laku duris Stalius lakuoja duris (inkorporuotas instrumentinis aktantas); P Ag, Pt, I PERSPP Ag, Pt; b. Vaikai renka grybus Vaikai grybauja (inkorporuotas patientinis aktantas); P Ag, Pt PERSPP Ag; c. Šeimininkas duoda šieno / pašaro gyvuliams Šeimininkas šeria gyvulius (inkorporuotas patientinis aktantas); P Ag, Pt, B PERSPP Ag, Pt (B Pt). Pakitusią perspektyvą rodo ir tokie santykinės nominacijos predikatai, kurių sakiniai turi tokią pat semantinę struktūrą, bet predikate yra informacija apie siekiamą požymį: (10) Kaimynas trina skudurėliu baldus Kaimynas blizgina skudurėliu baldus (blizginti daryti kažką, kad blizgėtų). Šitaip gali būti parodyta veiklos, proceso, būsenos ir kitų santykių kauzacija: Reda virkdo broliuką; Sodininkas pūdo lapus; Tu nuliūdinai mane; Teismas išteisino moterį (struktūra: PERSPP Ag, Pt). Santykinės nominacijos predikatai pagal siekiamą tikslą visada yra didelio apibendrini Drukteinis A. Pacientinių objektinių santykių nominacijos ypatumai. Sinchroninė ir diachroninė lietuvių filologija. Jaunųjų filologų darbai, I. Vilnius, 1984, Drukteinis A. Predikato substantyvinimas ir sakinio semantinės struktūros pakitimai lietuvių kalboje. Prace Baltystyczne, 3. Warszawa: Zakład Grafieczny Uniwersytetu Warszawskiego, 2006,

20 20 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija mo laipsnio, jie implikuoja ar gali implikuoti labai įvairius konkretesnius veiksmus, tad sieti su kokia nors viena struktūra nebūtų prasmės, nes kalbinių pakitimų dėsningumų nebūtų galima nustatyti. Išvestinės struktūros požymis yra tik predikato reikšmės bendrinamasis pobūdis. Įvairaus poveikio analizė rodo, kad šie santykiai sudaro gana plačią skalę nuo konkretaus, siauro fizinio veiksmo iki labai apibendrinto poveikio, apimančio ne tik fizinius veiksmus ar veiklą. Naujos perspektyvos galimybė randasi vis bendriau interpretuojant veiksmą ir su juo susijusių dalyvių santykius. Kitokia perspektyva ir abstrakčiau suvokiamos situacijos kalbinė struktūra kuriama pertvarkant konkretesniąją struktūrą ir semantines funkcijas, keičiant predikato leksemos sandarą (tai būdinga pirmosiose konkretumo-abstraktumo skalės atkarpose), panaudojant abstraktesnės reikšmės predikatus, o didesniam abstraktumui pasiekti santykinės nominacijos predikatus, tuomet semantinės funkcijos paprastai išlieka tos pačios, tik keičiasi tų funkcijų referentai jomis įvardijami kiti situacijos dalyviai. Pakopinio bendrinimo fragmentą galima parodyti taip: (11) Stalius tepa laką ant durų Stalius tepa / dengia laku duris Stalius lakuoja duris; P Ag, Pt, Dir PERSP 1 P Ag, Pt, I PERSP 2 P Ag, Pt. Pirminė perspektyva yra realizuojama tipiškais struktūros pakitimais, gali padėti realizuoti bendresnė leksema, tolesnė perspektyva realizuojama santykinės nominacijos leksema ir sutraukta struktūra (aktanto inkorporacija). Tokio pakopinio bendrinimo virtinių gali susidaryti įvairaus ilgio ir realizavimo būdų kaitos. Tai priklauso nuo kalbinių priemonių įvairovės, bet apskritai realizavimo būdų, kaip matėme, nėra daug. Sprendžiant semantinių funkcijų hierarchijos problemą, sunkumų kelia tai, kad poveikio grupėje keičiantis santykiams iš principo poveikis išlieka ir jie vienodai žymimi patiento funkcija, nors referentų vaidmenys pasikeičia. Čia galimas dvejopas sprendimas: arba tokioms funkcijoms būtini specialūs žymikliai, arba reikia tenkintis visos struktūros ar tik predikato pasikeitimų, formaliai parodomų perspektyvos operatoriaus buvimu, komentarais. Specialūs žymikliai turėtų parodyti santykio turinio pasikeitimus, nes žymėti tik pasikeitimo faktą nebūtų informatyvu. Bet santykio bendrumo pasikeitimai yra per smulkūs, kad juos būtų galima parodyti turimomis semantinių funkcijų sąvokomis, iš esmės pasikeitę santykiai iš-

21 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija lieka tos pačios tam tikros funkcijos (paprastai patiento) apimties. Vadinasi, pakitimai tinkamiausiai gali būti apibūdinti visos struktūros dėmenų (predikato, funkcijų, jų sudėties) pasikeitimais. Kartu vienodas siejamų struktūrų semantines funkcijas nereikėtų laikyti visiškai vienodo turinio: perspektyvos operatorių turintis predikatas turės kitą referentą perteikiančią funkciją, o minėtieji akivaizdūs požymiai atsiskleidžia visoje sakinio sandaroje. Kitų sintaksinių semantinių tipų predikatams ir jų formuojamoms struktūroms tokie pakitimai yra arba nebūdingi (būsenos, proceso, priklausymo, deskriptyviniams), arba analogiški, plg.: Aš pažvelgiau į upę Aš apžvelgiau upę (P Pcp Ag 26, Dir PERSPP Pcp Ag, Dir Hol ) (pojūčių predikatai). Visų aptartųjų semantinių struktūrų pagrindinės ir išvestinės funkcijos yra susijusios implikacijos santykiais išvestinė funkcija, kaip bendrinanti pagrindinės struktūros santykį, pastarąją implikuoja. 21 S t r u k t ū r ų s u s a n g r ą ž i n i a i s p r e d i k a t a i s s e m a n t i n ė s f u n k c i j o s Semantinių struktūrų su sangrąžiniais predikatais analizė (žr. Drukteinis ) rodo, kad yra pagrindo ir jas įtraukti į semantinių funkcijų hierarchijos bei pagrindinių ir išvestinių struktūrų problematiką. Kaip buvo užsiminta pradžioje (Žygimantas susituokė su Barbora ir kt.), aptariamieji predikatai yra akivaizdžiai susiję su tam tikromis perspektyvos perteikimo galimybėmis. Struktūrų su jais analizė turėtų parodyti, kokiam perspektyvos nurodymo tipui jie priklauso. Nesangrąžinės ir sangrąžinės formos predikatų struktūros skiriasi nurodomo santykio konkretumu. Tarkime, pykti reiškia vienos krypties santykį (Darius pyksta ant Vyto arba Vytas pyksta ant Dariaus), o pyktis (Darius pykstasi su Vytu) apima abu santykius vienu metu. Santykių bendrinimas, kaip buvo nustatyta ankstesniame tipe, yra vienas iš bendrinimo požymių. 26 Pojūčių predikatai yra artimi būsenos predikatams, todėl pojūčio ar būsenos subjektas vadinamas percipientu (Psp), bet dalis pojūčių veiksmažodžių turi aktyvumo semą (žiūrėti, klausytis, uostyti), o ši predikatų reikšmė koreliuoja su agentu (Ag). Tad, nemanant, kad jie prilygsta fizinio veiksmo predikatams, subjektas laikomas percipientu, bet papildomas agentiškumo reikšme, pažymėta agento funkcijos indeksu. 27 Drukteinis A. Sakinių su sangrąžiniais veiksmažodžiais semantinės struktūros. Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums, 8. Liepāja: LiePa, 2004,

22 22 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija Tai rodytų ir morfologinė predikatinės leksemos derivacija sangrąžos dalelytės prisidėjimas. Tokio simetrinio veiksmo referentinės situacijos pagrindu galima teigti, kad sakiniai Darius ir Vytas pykstasi; Jie pykstasi ir, jei referentinė situacija leidžia Geriausi kiemo draugai pykstasi reiškia tą patį. Žinoma, tokiu atveju turėtume pripažinti, kad sakinys Darius pyksta ant Vyto yra dviprasmis. Jis gali reikšti tik Dariaus nuostatą Vyto atžvilgiu, bet gali būti ir kaip simetrinio veiksmo sudedamoji dalis. Tokį nesangrąžinių ir sangrąžinių predikatų semantinių struktūrų santykį patvirtina ir galimybė simetrinį veiksmą perteikti abstraktesne leksema su sangrąža, pvz.: (12) a. Darius sako Vytui [, kad reikia per upę bristi]; b. Vytas sako Dariui [, kad per upę reikia plaukti valtimi]; c. Darius tariasi su Vytu[, kaip persikelti per upę]; d. Darius ir Vytas tariasi [, kaip persikelti per upę]; e. Berniukai tariasi [, kaip persikelti per upę]. Beje, papildomas konkretumo ir bendrumo rodiklis yra skirtingo konkretumo kalbėjimo turinys šalutiniai dėmenys. Bendrinimo pastiprinimu galima laikyti ir vienarūšiškumo galimybę bei galimybę perteikti abu situacijos dalyvius vienu daugiskaitos daiktavardžiu. Tokių skirtingo abstraktumo leksemų yra ir daugiau, pvz.: prieštarauti ginčytis, trenktis (čia sangrąža turi kitą reikšmę) susidurti, tekėti, vesti tuoktis. Kaip matome iš paskutinės poros, čia pritampa ir konversinių predikatų struktūros. Plg.: (13) a. Darius duoda dovaną Vytui; b. Vytas ima dovaną iš Dariaus; c. Vytas duoda dovaną Dariui; d. Darius ima dovaną iš Vyto; e. Darius keičiasi dovanomis su Vytu; f. Darius ir Vytas keičiasi dovanomis; g. Bendraklasiai keičiasi dovanomis. Matyt, visus priešpriešinio veiksmo predikatus galima vadinti simetriniais, o konversyvai yra vienas iš simetrinių santykių perteikimo būdų. Konversiniai predikatai perspektyvą žymi griežtai, o sangrąžiniai leidžia

23 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija laisvai kaitalioti dėmenis vietomis tai paslankus simetrinių santykių perteikimo būdas. Sangrąžinių predikatų simetrinių santykių referentų lygiavertiškumą semantinėje struktūroje patvirtina ir 13 e g sakiniai: daugiskaitos forma dovanomis gali atsirasti tik jei implikuojamas abipusis veiksmas. Ypač tai aktualu tokiems sakiniams kaip 13e, kurių semantinėje struktūroje nurodomas komitatyvas (Com) (plg. Sližienė 1994, 43 44). Dėl čia aptariamų priežasčių bent tokių sakinių prielinksninę konstrukciją negalėtume laikyti komitatyvu. Kitas svarbus klausimas kokio turinio funkcijos turi perteikti tokius santykius ir kaip jas žymėti simboliais. Tam tikro simetriškumo turi tie predikatai ir atitinkamos sakinių semantinės struktūros, į kurias įtraukiama kontragento (CAg) funkcija (Vilkas gynėsi nuo šunų; Ledlaužis grūmėsi su ledais) (plg. Sližienė 1994, 21). Agentiškumas koreliuoja su fiziniu referento aktyvumu, o kita funkcijos turinio dalis rodo priešingą santykio kryptį. Priešpriešinės krypties reikšmės dalis gali būti nukelta į indeksą ir juo žymimi bet kokie nefiksuotos (paslankiosios) raiškos perspektyvos priešpriešiniai santykiai. Taigi simetrinių predikatų su fiksuota perspektyvos raiška semantinės struktūros yra įprastos, kaip ir pateikiamos aprašuose: (14) a. Darius duoda dovaną Vytui (P Ag, Pt, B); b. Vytas ima dovaną iš Dariaus (P Ag, Pt, B (kitur O (šaltinis), Sližienė 1994, 22); c. Vytas duoda dovaną Dariui (P Ag, Pt, B); d. Darius ima dovaną iš Vyto (P Ag, Pt, B). Nesangrąžinių simetrinių predikatų, turinčių sangrąžinius variantus, sakinių struktūros taip pat įprastos: (15) Darius pyksta ant Vyto (P Pcp, Con (B?). O sangrąžiniais predikatais išreikšta simetrinių santykių struktūra būtų su sutrauktomis į vieną darinį pamatinės struktūros semantinėmis funkcijomis, turinčiomis priešpriešinės santykio krypties rodiklį. Tai išvestinės funkcijos: (15) a. Darius keičiasi dovanomis su Vytu (PERSPP [Ag-B] Contr, Pt); b. Darius ir Vytas keičiasi dovanomis (PERSPP [Ag-B] Contr, Pt); c. Bendraklasiai keičiasi dovanomis (PERSPP [Ag-B] Contr, Pt). 23

24 24 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija (16) a. Darius tariasi su Vytu (PERSPP [Ag-B] Contr ); b. Darius ir Vytas tariasi (PERSPP [Ag-B] Contr ); c. Berniukai tariasi (PERSPP [Ag-B] Contr ). (17) a. Darius pykstasi su Vytu (PERSPP [Pcp-Con 28 ] Contr ); b. Darius ir Vytas pykstasi (PERSPP [Pcp-Con] Contr ); c. Jie pykstasi (PERSPP [Pcp-Con] Contr ); e. Tiedu berniukai pykstasi (PERSPP [Pcp-Con] Contr ). Panašiai reikėtų interpretuoti ir tų sangrąžinių predikatų struktūras, kurios nurodo, kad veiksmo objektas yra pats subjektas: Vaikas prausiasi. Tik sintaksinė struktūra turi vieną daiktavardinį komponentą, o semantiškai šis sakinys nesiskiria nuo sakinių Vaikas plaunasi kojas; Vaikas plaunasi ausis ir pan. Netgi sakinys Mama prausia vaiką iš esmės semantine struktūra neturėtų skirtis nuo visų ankstesniųjų. Tai, kad veiksmą galima nukreipti ne tik į kitą daiktą, bet ir į save, nepadaro veiksmo neorientuoto ir nekryptingo. Esant morfologinei tokio pasikeitimo realizacijai, abstraktesnei reikšmei (plg. tik Vaikas plaunasi veidą / ausis / kojas /galvą, bet ne *Vaikas plaunasi), galima konstatuoti ir išvestinę struktūrą bei funkciją. Tik čia nėra priešpriešos santykio, tad PERSPP [Ag-Pt]. Šio tipo išvestinės struktūros ir funkcijos skiriasi nuo aptartųjų ankstesniame skyriuje: sangrąžiniai predikatai sulygina vienkrypčius santykius, papildydami sakinio semantiką antrąja tokia pat dalimi, jie yra atskirų pamatinių struktūrų santykių suma. Tokie kaip Vaikas prausiasi net negalėtų būti laikomi tipiškais aptariamųjų sakiniais: funkcijų sutraukimas į vieną sudėtinę jau turi sintaksinę orientaciją ir būtų aptariamųjų pakitimų periferijoje. 28 Priešpriešos santykiai su turiniu atrodo keistai, bet tai priklauso nuo šios semantinės funkcijos apibūdinimo. Funkcijų sąrašuose ji apibūdinama labai plačiai (plg. Sližienė 1994, 22; Jakaitienė 1988, 62). Emocinių santykių situacijose (mylėti, neapkęsti, didžiuotis, pykti ir pan.) santykio objektas gali būti gyvas daiktas, galintis jausti tokį pat emocinį santykį subjektui. Kadangi toks jausmas yra iš dalies mentalinis, objektą galima vadinti Con, bet santykis tarp fizinių tikrovės objektų tokią situaciją tolina nuo tikrų mentalinių situacijų, todėl Con nėra tiksli funkcija (turbūt todėl nėra simetrinių mentalinių predikatų). Nesiekiant spręsti funkcijų apimties ir tikslumo, čia kol kas paliekamas tam tikras nelogiškumas.

25 Albinas Drukteinis Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija S u b s t a n t y v i z u o t ų p r e d i k a t ų s e m a n t i n ė s f u n k c i j o s Predikatų substantyvinimas (skaidymas į bendros reikšmės veiksmažodį ir abstraktų daiktavardį) yra dar vienas būdas suteikti sakiniui kitokią informaciją apie tą pačią tikrovės situaciją, t. y. parodyti kitokią perspektyvą, pertvarkant sakinio semantiką ir struktūrą (plačiau žr. Drukteinis 2006b). Išvestinėmis struktūromis siekiama suaktualinti predikatu pasakomą dalyką, todėl savaime nereikšmingesni darosi kiti santykiai ir jie gali pasipildyti naujais prasminiais atspalviais. Išskaidyto predikato veiksmažodiniai dėmenys (žymimi P(V-S)) paprastai būna abstrakčios reikšmės (metakalbos) veiksmažodžiai, taikomi žodyninėse definicijose. Dažnesni tokie: daryti, turėti, jausti, pajusti, atlikti, gauti, stiprinti, gerinti, silpninti, mažinti, slopinti, baigti, tęsti. Išskaidytieji predikatai gali būti įvairiai susiję su kitokiais predikatais. Jie gali atitikti tos pačios šaknies veiksmažodį tokių yra daugiausiai (daryti poveikį paveikti, daryti klaidą klysti, jausti pagarbą gerbti, jausti nerimą nerimauti, atlikti posūkį pasukti), vardažodinį tarinį su jungtimi (dažniausiai veiksmažodžio turėti predikatai) (turi perspektyvą yra perspektyvus, turi paklausą yra paklausus, jaučia pareigą yra pareigingas, daro įspūdį yra įspūdingas) arba iš viso neturėti kitokio predikatinio atitikmens (jausti nostalgiją, jausti diskomfortą, daryti eutanaziją, turėti (liūdnas) pasekmes). Tai, kad dalis išskaidytųjų predikatų neturi vienu veiksmažodžiu perteikiamų predikatų atitikmenų, nerodo aptariamųjų struktūrų pirmumo. Viena, absoliuti dauguma predikatų kalboje yra reiškiami vien tik veiksmažodžiu ir išskaidyto predikato poros neturi, antra, specifinė komunikacinė sakinių su išskaidytaisiais predikatais paskirtis verčia kalbėtoją susikurti ir tokius predikatus, kurie neturi vieno veiksmažodžio pamato, dažniausiai su tarptautiniais žodžiais. Ryškiausias išvedimo požymis yra pakitęs predikatas, bet kartu kinta ir semantinių funkcijų struktūrinis statusas ar semantika, o kai kada funkcija išvis šalinama iš semantinės struktūros: (18) Biblioteka praneša darbuotojams apie naujai gaunamas knygas Ministrui teko daryti pranešimą apie paramos ūkiui priemones 29 ; Pavyzdžiai pateikiami ne su tos pačios situacijos dalyviais, nes šie pertvarkymai yra stipriai susiję su kalbos vieneto funkcinės konotacijos pasikeitimu. Parenkama analogiška situacija jos dalyvių atžvilgiu, natūraliai atitinkanti sakinio funkcinį stilių.