DULKIŲ IR TRIUKŠMO TARŠOS TYRIMAI KAIMO KELIŲ APLINKOJE

Transcription

1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra Gedas Adomaitis DULKIŲ IR TRIUKŠMO TARŠOS TYRIMAI KAIMO KELIŲ APLINKOJE Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Technologijos mokslai Bendroji inžinerija Žemės ūkio inžinerija ir vadyba Akademija, 2012

2 Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus (2012 m. gegužės 04 d ) įsakymu Nr.120-Kb) Pirmininkas: Europos žemės ūkio inžinierių draugijos narys, prof. habil. dr. Bronius Kavolėlis Nariai: ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas, Žemės ūkio mašinų katedros doc. dr. Rolandas Domeika; ASU Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros prof. habil. dr. Algirdas Raila ASU Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros vedėjas doc. dr. Ričardas Butkus; AB LYTAGRA komercijos direktorius dr. Vaidas Povilaitis Mokslinis vadovas: doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas Recenzentas: prof. dr. Stanislovas Merkevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas Katedros vedėjas: doc. dr. Ričardas Butkus, Aleksandro Stulginskio universitetas Oponentas: lekt. Arvydas Pauliukas, Aleksandro Stulginskio universitetas 2

3 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS PROFESINĖS SAUGOS IR INŽINERIJOS VADYBOS KATEDRA Magistratūros studijų baigiamasis darbas Dulkių ir triukšmo taršos tyrimai kaimo kelių aplinkoje Santrauka Autorius: Gedas Adomaitis Vadovas: doc. dr. Ričardas Butkus Kalba lietuvių Darbo apimtis 45 p. Lentelių skaičius 6 Paveikslų skaičius 16 Naudota informacijos šaltinių 25 Priedų skaičius 1 Šio darbo tikslas kompleksiškai ištirti dulkėtumą ir triukšmą kaimo gyvenviečių žvyruotų kelių aplinkoje ir natūralių želdinių įtaką taršos lygiui. Atliktais tyrimais nustatyta, kad dulkių koncentracija kelyje su žvyro danga ir jo aplinkoje kelis kartus didesnė nei kelyje su asfalto danga ir iki 10 m atstumu nuo kelio viršijama leistinoji 0,5 mg m - ³ koncentracijos vertė. Didžiausias dulkių sklaidos sulaikymas nustatytas pakelėje su liepų augmenija. Ištyrus dulkių dalelių kiekį pagal jų dydį (15 m atstumu nuo kelio krašto kur gyventojai dažniausiai būna lauke) nustatyta, kad pravažiavus pavienei transporto priemonei daugiausiai užfiksuota smulkiųjų (0,3-0,49 μm) dalelių - apie vnt. m - ³. Ištyrus pavienės transporto priemonės sukeltą triukšmą nustatyta, kad asfalto ir žvyro dangų keliuose atviroje vietovėje 15 m atstumu nuo kelio garso lygis 6 dba didesnis žvyruoto kelio atveju. Žvyro kelyje kai nėra kelkraštėje jokios natūralios atitvaros garso lygis 15 dba didesnis nei kelyje su užtvara. Esant skirtingoms kelio kelkraštėje augmenijos užtvaroms, už jų triukšmo slopinimas skyrėsi apie 10 dba, o efektyviausiai triukšmą slopina įvairių želdinių augmenija. Reikšminiai žodžiai: Aplinkos tarša, žvyro kelias, transporto triukšmas, kietosios dalelės. 3

4 UNIVERSITY OF ALEKSANDRAS STULGINSKIS FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING DEPARTMENT OF OCCUPATIONAL SAFETY AND ENGINEERING MANAGEMENT Master theses Research of Dust and Noise Pollution in the Environment of Rural Roads Summary Author: Gedas Adomaitis Supervisor: Ass. Prof. Ričardas Butkus Language - Lithuanian Pages - 45 p. Tables - 6 Picture - 16 Sources of literature - 25 Annexes 1 The main idea of this work - a comprehensive investigate dust and noise, gravel roads of rural settlements in the environment and natural greenery influence to the level of pollution. After finishing this research showed that concentrations of dust on the road with partition with a gravel surface and its atmosphere are several times higher than on the road with partition with asphalt and up to 10 m from the road exceeded the permissible 0.5 mg m - ³ concentration value. The maximum delay dispersion of dust at the roadside with the lime trees. After research the amount of dust particles by size (15 m from the edge of the road where people is usually outdoor) found that the passing of single vehicle mostly recorded small (0.3 to 0.49 µm) particles - about 45,000 units. m - ³. After research individual vehicle noise found that the asphalt and gravel roads in an open area of 15 m from the road sound level 6 db above the gravel road. On gravel on the road with partition where there is no natural roadside partitions sound level 15 db higher than the on the road with partition. At roadside vegetation in different road barricades for the noise attenuation of 10 db difference, and the most effective noise levels of various plantation vegetation. Keywords: Environmental pollution, gravel road, traffic noise, solid particles. 4

5 TURINYS ĮVADAS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ Aplinkos taršos veiksniai, jų įtaka žmogaus sveikatai Aplinkos taršos veiksniai kaimo vietovėse Dulkių ir triukšmo poveikis žmogaus sveikatai Triukšmas kaimo vietovėje Dulkėtumas kaimo vietovėje Lietuvos keliai Žvyro dangų nusidėvėjimas, irimo priežastys ir mažinimo priemonės Informacinių šaltinių analizės apibendrinimas EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ TIKSLAS, UŽDAVINIAI EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ METODIKA Bendrieji triukšmo ir dulkėtumo tyrimų reikalavimai Bendrieji triukšmo tyrimų reikalavimai Bendrieji dulkėtumo tyrimų reikalavimai Tyrimo objektai ir metodikos Objektai, vietos, matavimo taškai Dulkėtumo tyrimo kaimo kelių aplinkoje metodika Triukšmo tyrimo kaimo kelių aplinkoje metodika TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Dulkių koncentracijų tyrimų rezultatai Dulkių dalelių kiekio pagal jų dydį tyrimų rezultatai Triukšmo tyrimų rezultatai Dulkių koncentracijos ir atstumo iki žvyruoto kelio priklausomybės modelis Tyrimo rezultatų apibendrinimas IŠVADOS INFORMACIJOS ŠALTINIAI MOKSLINIO DARBO APROBACIJA PRIEDAS priedas

6 Simbolių, santrumpų aiškinamasis žodynas Simboliai: L Aeq - ekvivalentinis garso slėgio lygis dba; L Afmax - maksimalus garso slėgio lygis dba; L dvn - dienos, vakaro, nakties triukšmo ribinis dydis dba; L dienos - dienos triukšmo ribinis dydis dba; L vakaro - vakaro triukšmo ribinis dydis dba; L nakties - nakties triukšmo ribinis dydis dba; DLK didžiausia leidžiama koncentracija mg m - ³; KD 10 - kietosios dalelės iki 10 µm dydžio; KD 2,5 - kietosios dalelės iki 2,5 µm dydžio; KD 1 - kietosios dalelės iki 1 µm dydžio. Santrumpos: VMPEI vidutinis metinis paros eismo intensyvumas automobiliais per parą; HN - higienos norma; KET- kelių eismo taisyklės; 6

7 ĮVADAS Augant automobilių skaičiui didėja aplinkos tarša, vis daugiau nusiskundimų sulaukiama iš žmonių, kurie gyvena kaimuose netoli žvyro dangos kelių. Šiais keliais pravažiavusios autotransporto priemonės sukelia ne tik triukšmą, tačiau sausuoju metų laikotarpiu pakelia daugybę kietųjų dalelių. Triukšmas fizikinis veiksnys. Fizikiniam triukšmo apibūdinimui vartojama sąvoka garsas. Ja apibūdinama bet kokie garso bangų sukelti aplinkos slėgio pokyčiai, kuriuos gali suvokti, išgirsti žmogaus klausa. Pirminiai į aplinką sklindančio garso šaltiniai yra du: girdimuoju dažniu virpantys kieti arba santykinai kieti paviršiai ir aplinkos dalelių virpesiai dėl dideliu greičiu judančio oro srauto. Triukšmas ne tik sukelia klausos sutrikimus, bet ir kitokius trumpalaikius bei ilgalaikius fiziologinius sutrikimus. Kietosios dalelės tai cheminis veiksnys, ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti ivairūs komponentai organiniai junginiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, metalai, dulkės, dirvožemio dalelės, suodžiai ir kt. I ora išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir išmetimo šaltiniai. Nustatant dulkių koncentracija, kietosios dalelės pagal dydį yra KD 10, KD 2,5, KD 1. Nustatyta, kad kietosios dalelės (KD) žmogui gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar net vėžį. Kai kurių medžiagų poveikis gali pasireikšti po 6 10 h, o kitų po metų. Taip pat dulkės gali turėti įtakos kelių eismo saugumui, pakelės aplinkai. KD labai blogina matomumą, dalelės gali nusėsti ant pastatų, taip paspartindamos pastatų susidėvėjimą. Kelių triukšmui ir dulkėms didelę įtaką turi autotransporto techninės charakteristikos, kelio savybės ir važiavimo greitis. Šiuos veiksnius gana sunku apriboti keičiant tik automobilio charakteristikas ar važiavimo greitį. Tam tikrą apsaugą galima gauti ir tinkamai įrengus kelius ir kelkraštės užtvarus (natūralius gamtinius ir dirbtinius), kurie šiuos veiksnius sumažina. Šio darbo tikslas - kompleksiškai ištirti dulkėtumą ir triukšmą kaimo gyvenviečių žvyruotų kelių aplinkoje ir natūralių želdinių įtaką taršos lygiui gyvenamojoje zonoje. 7

8 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ 1.1. Aplinkos taršos veiksniai, jų įtaka žmogaus sveikatai Aplinkos taršos veiksniai kaimo vietovėse Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai tūkstančiai, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai būtų fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Kaimuose, pagrindiniai aplinkos teršėjai autotransportas, kuris išmeta kenksmingas medžiagas, sukelia triukšmą, važiuodamos pakelia dulkes, kietasias daleles (KD). Taip pat didelį pavojų kelia ūkiuose naudojamos cheminės medžiagos (pesticidai) ir trąšos žemės ūkio mašinos. Turkijoje buvo atlikti tyrimai, kad priklausomai nuo kabinos tipo naudojimo, operatoriai paprastai dirba nuo 4 iki 6 val. per dieną ir kenčia nuo triukšmo sukeliamų nepatogumų, o 2-3 val. per dieną leidžiama arti ir dirbti su pašarų, derliaus nuėmimo kombainais be kabinos. Taip dirbant darbuotojai nepatiria klausos sutrikimų, tačiau tuo momentu dirbant jaučia triukšmo sukeliamų nepatogumų [1]. Didelį pavojų žmonių sveikatai gyvenvietėse kelia kelių dulkėtumas ir autotransporto sukeltas triukšmas, kurių koncentracija ir ribiniai dydžiai dažnai viršija nustatytas higienos normas (HN). Šie veiksniai dažniausiai viršijami, kada keliai būna prastos būklės ir nenaudojant priemonių dulkių koncentracijai mažinti. Taip pat priklauso ir nuo autotransporto charakteristikų, padangų struktūros ir važiavimo greičio [2] Dulkių ir triukšmo poveikis žmogaus sveikatai Žmogaus kvėpavimo sistema Nosis atlieka dvi svarbiausias funkcijas- ja pajaučiamas kvapas bei dalinai išvalomas įkvepiamas oras. Sugebėjimas jausti kvapus gali padėti išsaugoti žmogaus givybę (pvz., dujų kvapas, dūmų kvapas). Žmogus gali lengvai prisitaikyti prie kvapo ir jo nejausti, tačiau jeigu kvapai nejaučiami ilgą laiką, yra tikimybė, kad aplinkoje esančios cheminės medžiagos pažeidė nervų ir kvapams jautrias ląsteles. Plaučiai. Kvėpavimo sistemos pagalba kūnas yra aprūpinamas deguonimi. Be to, plaučių vaidmuo svarbus kalbant. Kai kurių medžiagų poveikis gali pasireikšti po 6-10h, o kitos gali 8

9 sukelti kvėpavimo takų ligas ar vėžį net po metų. Vėžį sukeliančių medžiagų randama tabako dūmuose, sodžiuose, jomis gali būti radono dujos, asbestas, arsenas, chromo junginiai ir kiti chemikalai. Plaučių juoginiai yra jautrūs tokioms medžiagoms, kaip silicio dioksido dalelėms, kurios sukelia silikozę, (dažniausiai serga kasyklų, mašinų gamybos įmonių, keramikos pramonės darbininkai, tunelių tiesėjai, išdirbę 15-20m.). ilgai kvėpuojant pramoninėmis dulkėmis (anglies, silicio, medvilnės asbesto) užterštu oru, plaučiuose gali išvešėti jungiamasis audinys, ir prasidėti pneumokoniozė. Kita dažnai pasitaikanti liga- astma, kurią gali sukelti įvairūs lakai ir kt. Kietųjų dalelių patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose žr. 1pav. (gerklėje- C, nosyje- A), čiaudint, kosint dalelės yra pašalinamos. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus- F, alveoles- E) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės pasiekusios alveoles gali būti perneštos ir į kraują. [3] 1.1 pav. Žmogaus kvėpavimo sistemos sandara: A - nosies ertmė; B - ryklė; C - gerklos; D- trachėja; E- alveolės; F- bronchų medis;g- diafragma. Kaip minėta, dulkių kenksmingumas žmogui priklauso nuo dulkelių formos ir dydžio. Didžiausią žalingą poveikį sukelia adatėlių pavidalo (asbesto, stiklo pluošto), aštriomis briaunomis (silicio dioksidai ir kt.) dulkės. Kenksmingiausios apie 5 µm dydžio dulkės, nes įkvėptos jos prasiskverbia į plaučių alveoles. Dulkės kurių dalelės didesnės kaip 10µm, susilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnės kaip 0,25µm iš dalies iškvepiamos. Plaučiai-pagrindinis kvėpavimo organas. Jūsų plaučiai yra jūsų krūtinės ląstos ertmės viduje už šonkaulių. Plaučius sudaro purus, elastingas audinys, kuris ištempia ir suspaudžia, kai jūs kvėpuojate. Kvėpavimo takai, per kuriuos ateina oras į plaučius (trachėja ir 9

10 bronchai) yra sudaryti iš lygiųjų raumenų ir kremzlių, kas leidžia kvėpavimo takams susispausti ir plėstis. Per plaučius ir kvėpavimo takus įkvėpiamas šviežias, deguonimi prisotintas oras ir iškvėpiamas anglies dvideginio perteklius, kurį pagamina jūsų ląstelės. Plaučiai taip pat padeda reguliuoti vandenilio jonų (ph) koncentraciją jūsų kraujyje. Per trachėją ir bronchų medį aplinkos oras patenka į alveoles, kur vyksta dujų apykaita. Alveolės apraizgytos smulkiomis kraujagyslėmis. Čia deguonis iš įkvėpto oro patenka į kraują ir išnešiojamas į visus organus. Iš kraujo angliarūgštė patenka į iškvepiamą orą. [4] Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Tarptautinė standartų organizacija (ISO)susitarė dėl standartizuotų konvencijų, skirtų dulkių ir aerozolių sanitarinių-higieninių bandinių ėmimui darbo vietose (EN 481, ISO 7708). Šios konvencijos nurodo techninius reikalavimus instrumentams, naudojamiems galimam įkvėpiamų aerozolių poveikiui sveikatai nustatyti. Žemiau esančioje iliustracijoje pateikiamos bandinių ėmimo konvencijos: 1.2 pav. Įkvepiamų gerklose nusėdančių, įkvepiamų bronchuose nusėdančių ir įkvepiamų plaučiuose nusėdančių dalelių konvencijos, išreikštos visų ore esančių dalelių procentine dalimi pagal EN 481. Schemoje parodyta tikimybė tam tikro aerodinaminio skersmens dalelei prasiskverbti į skirtingas žmogaus kvėpavimo sistemos sritis. Pavyzdžiui, pagal įkvepiamų plaučiuose nusėdančių dalelių konvencijų tikimybė, kad dalelė, kurios aerodinaminis skersmuo yra 4 μm, prasiskverbs į alveolinę plaučių sritį, sudaro 50% (arba 0,5). Taip pat tikimybė, kad dalelų, kurios aerodinaminis skersmuo yra 5 μm, prasiskverbs į šią plaučių sritį sudaro 30% (arba 0,3) [6]. 10

11 Užteršto oro įtaka žmogaus sveikatai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam tikri aplinkos veiksniai, pvz., teršalai vandenyje, maiste ar ore, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, apytikriai nustatyta, kad maždaug šeštadalis visų vaikų mirties ir ligų atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais. Gyventojai iš dalies gali patys rinktis savo gyvenimo būdui ir sveikatai įtakos turinčiose srityse, tačiau jie taip pat pasitiki valstybės institucijomis, kad jos saugos jų sveikatą nuo gresiančių pavojų. Oro užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų aplinkos problemų. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės. Kiekvieną dieną pramonė, t.y. elektrinės ir fabrikai, transporto priemonės (ypatingai oro ir kelių), namų šildymas išmeta į orą mažas dalelytes ir dujas. Taip pat šios dalelės išmetamos apdorojant atliekas ir ūkininkaujant, ypač naudojant per daug trąšų ir mėšlo. Kai kurie teršalai ore jungiasi su vandeniu ir sudaro silpnąsias rūgštis (pvz. sieros ar azoto rūgštis). Kai oras kyla ir vėsta, šiuose junginiuose esantys vandens garai sutirštėja ir suformuoja debesis. Kai lyja, toks lietus vadinamas "rūgščiuoju lietumi". Rūgštusis lietus yra labai kenksmingas aplinkai. Žemės paviršiuje esantys teršalai (pvz.: amoniakas, azoto oksidai) gali reaguoti su vandeniu dirvožemyje ir sukelti procesą, vadinamą eutrofikacija. Kiti teršalai (pvz. smulkios dalelytės, ozonas ir sunkieji metalai) paprasčiausiai susikaupia tam tikrame aukštyje ir kenkia mūsų sveikatai. Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai Lietuvoje yra energetikos objektai - šiluminės elektrinės ir katilinės, pramonės įmonės bei transportas. Per pastaruosius metus pastebimai sumažėjo oro teršimas iš energetikos bei pramonės šaltinių, tačiau transporto sąlygojama tarša beveik nepasikeitė ir tapo dominuojančia. Transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras labiau teršiamas autotransportu išmetamais teršalais (kietosios dalelės, smalkės, azoto dioksidas, sieros dioksidas). Cheminė, fizikinė ir biologinė aplinkos oro tarša neabejotinai turi įtakos gyventojų, ypač vaikų iki 15 metų, sergamumui kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis ir veikia žmogaus imuninę sistemą prarandamas atsparumas įvairioms ligoms. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, sergančiųjų kvėpavimo organų ligomis miestuose ir rajonuose, kuriuose 11

12 atliekami aplinkos oro tyrimai, daugėja tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Nustatytas patikimas statistinis ryšys tarp oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir plaučių vėžio paplitimo. Aplinkos oro taršos poveikis susijęs su daugeliu sveikatos problemų atsiradimu. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša ne tik neigiamai įtakoja kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą.pats aiškiausias poveikis yra būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimas populiacijoje per metus ar ilgesnį laikotarpį ir tai susiję su ilgalaikiu kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimu. Yra pakankamai mokslinių duomenų, įrodančių priežastinius ryšius tarp oro teršalų ir žalingo poveikio plaučių funkcijai vystymosi. Plaučių funkcijos susilpnėjimas yra susijęs su kietųjų dalelių ir transporto sąlygojama oro tarša (azoto dioksido). Prieinami moksliniai tyrimai aiškiai nustato priežastinį ryšį tarp oro taršos ir astmos paūmėjimo (daugiausiai dėl kietųjų dalelių ir ozono poveikio), taip pat priežastinį ryšį tarp padažnėjusio kosulio ir sergamumo bronchitu (dėl kietųjų dalelių poveikio). Yra mažai įrodymų dėl ryšio tarp astmos sergamumo/paplitimo ir bendros oro taršos, nes tyrimais dažniau nustatomas priežastinis ryšys tarp sergamumo astma ir nuolatinio gyvenimo arti kelių su intensyviais transporto srautais. Yra nustatytas patikimas ryšys tarp vaikų sergamumo ir mirtingumo nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų ir oro taršos. Paskutiniai moksliniai tyrimai teigia, kad oro teršalai gali sąlygoti alergijų atsiradimą asmenims, turintiems genetinį polinkį. Staigus azoto oksido koncentracijos ore padidėjimas lemia bendro mirtingumo padidėjimą, nors atlikti epidemiologiniai tyrimai pažymi daug klaidinančių faktorių, susijusių su kitais teršalais. Dėl trumpalaikio poveikio galimas neigimas poveikis plaučių funkcijai, ypač asmenims, sergantiems astma, tokio poveikio pasėkoje gali suaktyvėti alerginės reakcijos, padidėti bendras sergamumas, bendras mirtingumas. Aplinkoje esantis azoto oksidas susijęs su kraujotakos sistemos ligomis, astma, miokardo infarktu, pagyvenusių žmonių lėtine obstrukcine plaučių liga. Ilgalaikė padidėjusi azoto oksido koncentracija pažeidža plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijos atsiradimo riziką, bei apatinių kvėpavimo takų ligų dažnį vaikams, linkusiems į alergijas. Tyrimai San Paule, Brazilijoje parodė, kad azoto oksido koncentracijos padidėjimas 75 μg m - ³ 30 proc. padidina vaikų iki 5 m. kvėpavimo ligų dažnį. Sieros oksidų (SOx) pagrindinis poveikis žmogui yra kvėpavimo takų dirginimas. Esant didesnėms koncentracijoms atsiranda kosulys, akių gleivinės dirginimas, paburkimas, ašarojimas. Sieros oksidams ypač jautrūs yra vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis. SOx koncentracijos ore padidėjimas lemia bendro mirtingumo padidėjimą. Žymus KD koncentracijos ore padidėjimas gali sukelti priešlaikinę mirtį nuo kraujotakos sistemos ligų ir kvėpavimo sistemos ligų [7]. 12

13 Kietuju daleliu poveikis sveikatai yra toks: kvėpavimo ligų simptomai (kvėpavimo takų sudirginimas, kosėjimas ar sunkus kvėpavimas); apsunkinta plaučių veikla; astmos paumėjimas; chroniško bronchito išsivystymas; nereguliarus širdies plakimas; širdies priepuoliai; žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, pirmalaikė mirtis. [8] Triukšmo poveikis žmogaus sveikatai Pagrindinis triukšmo poveikio žmogui rezultatas- klausos praradimas. Yra išskiriami du kurtumo tipai: nervo kurtumas (dėl vidinės ausies pažeidimų, aukšto dažnio garsų, amžiaus) ir dėl išorinės ar vidinės ausies laidumo sumažėjimo pasireiškiantis kurtumas (dėl vidurinės ausies dalies užkrėtimo, ausies bugnelio pažeidimų, įvairių medžiagų poveikio). Žmogaus girdimumo slenkstinė riba (minimalus vos girdimas garso slėgio lygis) išmatuojama audiometru. Keičiant tono garso slėgio lygį yra nustatoma slenkstinė riba kiekvienam dažniui. Rezultatai palyginami su jaunu, neturinčių klausos sutrikimų žmonių klausa. Gutas skirtumaspateikiamas audiograma ir parodo klausos nuostolius arba klausos lygį. Klausa silpnėja ir naturaliai dėl amžiaus. Be to, klausai meigiamą įtaką daro ir televizorius, radijo, transporto priemonių ir t.t. keliamas triukšmas. Dažniausiai klausos praradimai yra susyję su darbo metu patiriamu poveikiu, dėl kurio klausa gali susilpnėti laikinai (po atitinkamo intensivumo pastovaus triukšmo ekspozicijos patiriamas trumpalaikis klausos susilpnėjimas, kuris atsistato per kelias valandas ar dienas) ar visam laikui. Laikinojo klausos susilpnėjimo matavimai atliekami praėjus 2 min po ekspozicijos pabaigos. Nepastovus klausą neigiamai veikiantis triukšmas gali būti: pertraukiamas (trumpai veikiančių mašinų), smūginis (krintantys lašai) ir inpulsinis (šūvis). Didelės tokio triukšmo dozės gana stipriai susilpnina klausą, tačiau įvairių rodiklių (intensivumo, spektro, dažnio, poveikio trukmės) deriniai labai apsunkina neigiamo poveikio nustatymą. Be klausos sutrikimų triukšmas sukelia ir kitokius trumpalaikius bei ilgalaikius fiziologinius sutrikimus. Pavyzdžiui staigus garsaus triukšmo antplūdis gali išgasdinti ir sukelti nevalingus raumenų susitraukimus, mirksėjimą ar mėšlungiškus trūkčiojimus galva. Be to, sulėtėja ar pagreitėja kvėpavimas, pasikeičia širdies ritmas, išsiplėčia akies vyzdis. [3] 13

14 Vienos anksčiausiai pasireiškiančių organizmo reakcijų į triukšmą yra sudirgimas ir miego trikdymas. Nustatyta, kad esant tam pačiam triukšmo lygiui, žmonės skirtingai reaguoja į tam tikro transporto keliamą triukšmą. Labiausiai žmones dirgina oro transporto triukšmas, mažiausiai traukinių keliamas triukšmas. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis 65 dba, prognozuojama, kad dėl oro transporto keliamo triukšmo bus 48 proc. sudirgusių žmonių, dėl kelių transporto triukšmo 35 proc., dėl traukinių transporto 23 proc. Didžiausias dirginimas pasireiškia dėl didelių triukšmo lygių, kuriuos sukuria pravažiuojantys pavieniai automobiliai. [4] 1.2. Triukšmas kaimo vietovėje Transporto keliamojo triukšmo lygis priklauso ne tik nuo transporto priemonių variklių galios ar kitų konstrukcinių savybių, bet ir nuo automobilio ratų ir kelio dangos sąveikos, nuo važiavimo greičio, dangos šiurkštumo ir kt. Pavyzdžiui, 100 km h - ¹ greičiu važiuojančių automobilių padangų sukeliamas triukšmas yra 16 decibelų (db) didesnis negu važiuojant 50 km h - ¹. Todėl, apribojus važiavimo greitį, galima sumažinti triukšmo žalingą poveikį. Didinant kelio dangos šiurkštumą, didėja ir automobilių padangų sukeliamas triukšmas. Tiesiant kelius per gyvenvietes ar šalia jų, rekomenduojama į asfalto mišinius dėti gumos granulių - sumažėja ne tik padangų keliamas triukšmas, bet ir padidėja dangos atsparumas šalčiui bei deformacijoms, ji mažiau dyla. Gyvenvietėse nerekomenduojama tiesti kelių su cementbetonio danga, nes važiuojant per tokios dangos skersinius pjūvius, susidaro ypač pavojingi žmogui infragarso virpesiai [9]. Transporto triukšmo lygiui sumažinti gali būti naudojamos įvairios priemonės: o Mažinamas transporto priemonių, kaip triukšmo šaltinio, skleidžiamo triukšmo lygis, o Ribojamas krovininių automobilių eismas, o Gerinama kelio danga, o Panaudojami statiniai - ekranai bei kiti triukšmo ekranai, o Įrengiamos gatvės tunelyje, o Panaudojami secialūs langai su stiklo paketais, o Mažinamas transporto priemonių važiavimo greitis. Deja, kol kas transporto keliamą triukšmą įveikti sunku. Tačiau apsisaugoti nuo vis didėjančio neigiamo triukšmo poveikio - mūsų bendras tikslas [10]. Pagal Lietuvos higienos normas leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje pateikti (1.1 lentelėje). 14

15 1.1 lentelė. Leižiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje.[11] Objekto pavadinimas Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje Ekvivalentinis garso slėgio lygis L AeqT, dba Maksimalus garso slėgio lygis L AFmax, dba Paros laikas, val. Leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai L dvn L dieno L vakar s o L nakti es Pagal šią higienos normą nustatyta, kuriuo paros laiku galimas didesnis ar mažesnis garso lygis dba. Garso lygiai nustatyti tam, kad kuo mažiau triukšmas vargintų žmogų. Šie triukšmo ribiniai dydžiai naudojami esant bet kokiam triukšmo šaltiniui šalia gyvenamųjų namų, pavyzdžiui pravažiuojančio autotransporto triukšmas, kada kelias veda per gyvenvietę ir gyventojams sukelia triukšmo nepatogumų tam tikru laiko momentu. Autotransporto skleidžiamo triukšmo problema sprendžiama ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje. Minesotos valstijoje (JAV) atliktų triukšmo tyrimų metu sunkiasvorių automobilių, pravažiuojančių vidutiniškai 100 km per valandą greičiu, keliamas triukšmas siekė apie 87 dba. Tuo tarpu vidutinio sunkumo automobilių, pravažiuojančių tokiu pat greičiu, siekė 83 dba, o lengvųjų 77 dba. Kaip matyti iš 1.4 pav., išryškėja beveik tiesinė transporto keliamo triukšmo lygio priklausomybė nuo važiavimo greičio, nepriklausomai nuo transporto rūšies tipo [13]. 1.4 pav. Automobilių transporto rūšių keliamo triukšmo lygio priklausomybė nuo greičio [13] Akivaizdu, kad ribojant važiavimo greitį, galima išvengti žalingo triukšmo poveikio. Pavyzdžiui, žiūrint į lengvojo automobilio kreivę, galime nustatyti koks apytikriai triukšmo lygis 15

16 važiuojant 50 km h - ¹ greičiu. Šis greitis pagrinde ribojamas kaimo gyvenvietėse ir toje vietoje triukšmo lygis siekia apie 63 dba. Dienos metu neviršijamas dienos ribinis triukšmo lygis, tačiau vakaro ir nakties triukšmo ribiniai lygiai viršijami. Galima teigti, kad vakare ir naktį žmogus patirs žalingą triukšmo poveikį. Ištirta, kad padangos protektorius turintis skirtingą raštą triukšmo lygis skiriasi keliais dba, pavyzdžiui, su vyraujančiu giliuoju protektoriaus raštu triukšmo lygis vidutiniškai 5 7 dba žemesnis nei padangų su skersiniu protektoriaus raštu [12]. 1.3 pav. Padangų skleidžiamo triukšmo lygio priklausomybė nuo greičio: restauruotos padangos (ištisinė linija); nerestauruotos padangos (punktyrinė linija); 1 protektorius su išėmomis (eglute, atskira eglute); 2 protektorius su skersiniu raštu; 3 protektorius su dominuojančiu išilginiu raštu [12]. Galima teigti, kad padangos protektorius su dominuojančiu išilginiu raštu sukelia mažiausią triukšmo lygį, nei padangos kurios protektorius su išėmomis (eglute), ar su skersinių raštu. Taip pat matyti, kad restauruotų padangų triukšmo lygis daug mažesnis negu nerestauruotų, šis triukšmo skirtumas didžiausias su padangomis kurios turi eglutės formos raštą Dulkėtumas kaimo vietovėje Kietosios dalelės tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti ivairūs komponentai rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. I ora išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir išmetimo šaltiniai. KD10 dalelės ore, kurių dydis yra mažesnis nei 10 µm. KD2,5 dalelės, kurių dydis yra mažesnis nei 2,5 µm. Kietosios dalelės KD10 ir KD2,5 į orą išmetamos iš 2 pagrindinių dirbtinių šaltinių: deginant kurą (iš šio šaltinio išmetamos kietosios dalelės vadinamos pirminėmis ); autotransporto judėjimas keliu. 16

17 Oro teršalų kenksmingumas žmogaus sveikatai priklauso nuo: teršalų rūšies; teršalų kiekio; žmogaus kontakto su teršalais trukmės; organizmo jautrumo [8]. Lietuvoje yra daug mažųjų gyvenviečių ar kaimų, per kuriuos nutiesti keliai su žvyro danga. Judant autotransportui šiais keliais (ypač sausuoju metų laikotarpiu) pakeliamos dulkės, kurių dalis nusėda gyvenamojoje aplinkoje. Žvyrkelių dulkės kenkia žmonių sveikatai, gali turėti įtakos kelių eismo saugumui, pakelės aplinkai. KD labai blogina matomumą, dalelės gali nusėsti ant pastatų, taip paspartindamos pastatų susidėvėjimą. Nustatyti trys pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką dulkių koncentracijai kelyje [14]: 1. Kelio medžiagos charakteristikos (pvz., plastiškumas, dalelių dydis ir t.t.) ir statybos kokybė. 2. Geografinė padėtis ir su tuo susieti veiksniai, pvz., temperatūra, kritulių kiekis, vėjo greitis. 3. Transporto priemonių charakteristikos, pvz., tipas, masė, padangų savybės ir važiavimo greitis. Dulkių neigiamam poveikiui gyvenamojoje ar artimoje jai aplinkoje riboti nustatomos ribinės dulkių koncentracijos vertės. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normą (HN-35) didžiausia dulkių vienkartinė leidžiama koncentracija yra iki 0,50 mg m - ³ (1.2 lentelė). 1.2 lentelė. Didžiausia leidžiama dulkių koncentracija gyvenamosios aplinkos ore [15] Cheminės medžiagos pavadinimas Dulkės (suspenduotos kietosios dalelės), aerozoliai, nediferencijuoti pagal sudėtį, esantys gyvenamosios aplinkos ore. Organinių ir neorganinių junginių (metalų ir jų druskų, plastmasių, biologinių, vaistinių preparatų ir kt.) aerozoliams ši DLK netaikoma. Jiems yra nustatytos atitinkamos junginių DLK Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg m - ³ Vienkartinė Paros 0,50 0,15 Keliuose su žvyro danga, nenaudojant jokių dulkėtumą mažinančių priemonių, dulkių koncentracija būna nuo 50 mg m - ³ iki 100 mg m - ³ [15], o leidžiama didžiausia vienkartinė KD koncentracija yra 0,5 mg m - ³. Tai rodo, kad dulkių koncentracija žvyrkeliuose gali viršyti normą nuo 100 iki 200 kartų. Tokiu atvėju būtina imtis prevencijos priemonių. 17

18 1.4. Lietuvos keliai Vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra Lietuvos kelių transportas. Vieni iš pagrindinių taršos veiksnių yra triukšmas ir kietosios dalelės, kurios sukeliamos keliu judant transporto priemonėms. Lietuvoje nutiesta kelių net 21268,409 km [18]. Šiame skaičiuje įskaičiuoti visų dangų keliai: asfalto, cementbetonio, žvyro dangos ir grindinio (detaliau 1.3 lentelėje). 1.3 lentelė. Kelio dangų pasiskirstymai valstybinės reikšmės keliuose [18]. Dangos Valstybinės reikšmės keliai Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso Asfalto dangos 1 666, , , ,389 Cementbetonio dangos 71,12-1,34 72,46 Žvyro dangos , ,084 Grindinys 0,42-7,006 7,426 Iš viso 1 738, , , ,409 Iš 1.3 lentelės matyti, kad rajoninės reikšmės keliuose žvyro dangos kelių daugiau negu asfalto. Šiaulių regiono kelių tinklas yra vienas ilgiausių Lietuvoje, jis siekia net 2782,25 km. (detaliau 1.4 lentelėje) [18]. 1.4 lentelė. Valstybės įmonių priežiūros valstybinės reikšmės keliai. Valstybės įmonė Valstybinės reikšmės keliai Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso Kauno regiono keliai 187,07 620, , ,61 Panevėžio regiono keliai 134, , , ,246 Šiaulių regiono keliai 219,18 603, , ,25 Utenos regiono keliai 157,78 572, , ,717 Vilniaus regiono keliai 198, , , ,273 Iš viso 1 738, , , ,409 Šioje lentelėje matyti, kad Šiaulių regioniniai keliai yra antroje vietoje pagal ilgį, juos lenkia Vilniaus regioniniai keliai (detaliau 1.5 lentelėje). 1.5 lentelė. Kelių su žvyro danga ilgiai regionuose [18]. Valstybės įmonė Valstybinės reikšmės keliai 18

19 Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso Alytaus regiono keliai ,1 353,1 Kauno regiono keliai ,08 889,08 Klaipėdos regiono keliai , ,228 Marijampolės regiono keliai , ,296 Panevėžio regiono keliai , ,68 Šiaulių regiono keliai ,3 1233,3 Vilniaus regiono keliai ,53 861,53 Iš 1.5 lentelės akivaizdžiai matosi, kad Šiaulių regioniniai keliai turi ilgiausius žvyro dangą turinčius kelius net 1233,3 km. Tai yra didelė problema šalia šių kelių gyvenantiems gyventojams, kurie kasdien patiria pravažiuojančio autotransporto sukeliamą triukšmą ir tam tikrais metų laikais kvėpuoja sukeltomis dulkėmis. Tolimesniuose mūsų tyrimuose ir pasirinkta Šiaulių regionas ir Akmenės rajono keliai Žvyro dangų nusidėvėjimas, irimo priežastys ir mažinimo priemonės Žvyro ir smėlio medžiagų, skirtų žvyrkelių dangos konstrukcijai, gavyba ir sodrinimas, žvyro dangos įrengimo ir žvyrkelių eksploatacijos procesai yra dulkių susidarymo šaltiniai. Žvyrkelių priežiūros lygio pagal transporto eismą tinkamu parinkimu galima vos minimaliai apsaugoti aplinką. Laiku atnaujinus nusidėvėjusį viršutinį profiliuojamą žvyro dangos sluoksnį, esant sutvarkytai vandens nuleidimo sistemai ir tinkamai parinktam žvyrkelių priežiūros lygiui, galima pagerinti aplinkos apsaugos būklę. Žvyrkelio dulkėjimo mažinimo priemonės sudaro galimybių pasiekti gerą aplinkos apsaugos lygį. Tai greičiausiai įvyksta išasfaltavus žvyrkelius. Žvyrkeliuose dulkės susidaro dėl žvyro dangos dėvėjimosi, veikiant klimato veiksniams ir transportui. Apytikriai žvyro dangos dėvėjimąsi galima apskaičiuoti pagal tokią lygtį [12]: VMPEI h a 0,85b 0,5 mm ; (1) 1000 čia h žvyro dangos nusidėvėjimas vasaros sezono (koeficientas 0,5) metu mm, a koeficientas, kurio dydis priklauso nuo klim ato sąlygų ir žvyro dalelių atsparumo dėvėjimuisi (skaičiuoti imama 5=a), b koeficientas, kurio reikšmė priklauso nuo žvyro dalelių atsparumo dėvėjimuisi, drėkinimo laipsnio, transporto važiavimo greičio (skaičiuoti imama 26=b), VMPEI vidutinis metinis paros eismo intensyvumas aut./parą, 19

20 0,85 koeficientas, kurio dydis priklauso nuo kelio pločio. Kai kelias platesnis negu 7 m, jo reikšmė lygi 0,85, o jeigu siauresnis negu 6 m 1, m pločio kelio šio koeficiento reikšmė lygi 1. 1 km žvyrkelių ruože dėl transporto poveikio mažo eismo intensyvumo keliuose (VMPEI < 50 aut./parą) žvyro išdulka apie 30 m 3, vidutinio eismo intensyvumo (VMPEI aut./parą) nuo 30 m 3 iki 91 m, o intensyvaus eismo (VMPEI aut./parą) nuo 91 m 3 iki 151 mžvyro per vieną vasaros sezoną [12]. Smulkiosios žvyro dėvėjimosi dalelės paviršiaus vandens nuplaunamos ant šlaitų, į kelio juostą, kartu su vandeniu patenka į žvyrkelio konstrukciją, užteršia jos apatinį (pagrindo) sluoksnį pablogindamos šio sluoksnio filtracines savybes. Žvyro dangų dulkėjimo mažinimo priemonėmis stabilizuojamos esančios ir žvyro dėvėjimosi procese atsiradusios smulkiosios dalelės. Dėl to jos nepatenka į aplinką, o lieka profiliuojamame dangos sluoksnyje. Pasiliekančios dangoje smulkiosios dalelės dėl higroskopiškų dulkėjimui mažinimo priemonių drėkinamos. Dėl molio bei dulkių dalelių išbrinkimo (tūrio padidėjimo) profiliuojamo sluoksnio žvyro ir smėlio mišinys sutankėja ir todėl esant lietingam orui vanduo negali skverbtis į dangą, o dėl dalelių hidrofilinių savybių dangos stabilumas išsaugomas sausu oru. Pagrindinis žvyrkelių dulkėjimo mažinimo uždavinys ir tikslas yra neleisti susidaryti dulkių debesiui iš žvyro dangoje esančių ir dangos dėvėjimo procese atsirandančių smulkiųjų dalelių. Kelio dulkių debesis tai rupūs dispersiniai aerozoliai, kuriuose dulkių dalelės paprastai būna nuo 1 iki 100 μm, o kartais ir dar daugiau. Šios dalelės pakyla iš po pravažiuojančių automobilių ratų ir, oro sūkurių veikiamos, sudaro nuo 10 iki 200 m ilgio vėjo nešamą debesį, iš kurio dulkių dalelės pamažu iškrenta. Dulkių koncentracija tokiame debesyje, kai nenaudojamos jokios priemonės dulkėjimui mažinti, sudaro nuo 50 iki 100 mg m - ³ [16]. Dulkių koncentracijai keliuose sumažinti efektyviausia priemonė ir mažiausiai kenkianti aplinkai - kalcio chloridas. Kalcio chloridu apdorotos žvyro dangos dulkėjimas sumažėja %. Dulkėjimo mažinimo efektas kinta bėgant laikui: po 3 mėnesių veikimo rezultatas sumažėja maždaug ¼, o po 5 mėnesių beveik 2 kartus, t. y. žvyro dangos, apdorotos CaCl2 dulkėjimas bus % mažesnis už dangos, neapdorotos mažinančiais dulkėjimą reagentais [17]. Žvyro dangų dulkėjimui mažinti naudojamos higroskopiškos druskos, sugeriančios iš oro drėgmę esant net ir žemam santykinio oro drėgnio dydžiui. Dėl drėgmėtraukos savybių traukti į save drėgmę, kelyje esančios druskos, absorbuodamos vandens garus iš aplinkos, sulaiko drėgmę. 20

21 Natrio chlorido druskos poveikis dulkėjimui mažinti yra trumpalaikis, o jo naudojimas kaip dulkėjimą mažinanti priemonė yra mažiausiai efektyvi dėl palyginti nedidelio higroskopiškumo. Natrio chloridas +25ºC temperatūroje pradeda absorbuoti vandenį, kai santykinis oro drėgnis didesnis kaip 76 %. Esant mažesniam santykiniam oro drėgniui natrio chloridas beveik netrukdo vandeniui garuoti, todėl sumažėja smulkiųjų dalelių rišlumas ir dangos paviršiuje atsiranda palaidų žvyro grūdelių, važiuojant automobiliams padidėja dulkėjimas. Be to, natrio chloridas labiau už kitas druskas neigiamai veikia augmeniją, teršia gruntinius vandenis [19]. Dėl šių priežasčių natrio chloridas žvyrkelių dulkėjimui mažinti naudojamas retai. Žvyrkelių dulkėjimo mažinimo tikslams dažniausiai naudojamas kalcio chloridas (CaCl 2 ). Dėl gerų higroskopiškumo savybių jis žvyro dangose sulaiko drėgmę net ir ilgiau trunkančios sausros laikotarpiu, nes sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos esant labai mažam santykiniam oro drėgniui. CaCl 2 +25ºC temperatūroje absorbuoja ore esančius garus ir visiškai ištirpsta, kai jo santykinis drėgnis yra didesnis kaip 30 %. Kai oro temperatūra +10ºC, absorbcijos ir CaCl 2 tirpstamumo procesas vyksta esant didesniam kaip 38 % oro santykiniam drėgniui [19]. Absorbuoti iš oro vandens garai žvyro dangoje, apdorotoje kalcio chloridu, kondensuojasi, drėkina ją. Žvyro dangoje sudrėkusios smulkiosios dalelės didina tūrį, mažina žvyro dangos poringumą, įgauna rišamųjų savybių ir suriša mineralines daleles, stabilizuoja dangą, neišdulka. Žvyro dangos dėvėjimosi procese atsiradusios smulkiosios dalelės taip pat greitai sudrėksta ir beveik nepadidina dulkėjimo. Kalcio chloridas, įterptas į profiliuojamą žvyro dangos sluoksnį, taip pat atlieka stabilizuojamosios priemonės, neleidžiančios atsirasti dangos paviršiuje palaidai medžiagai, vaidmenį. CaCl 2 yra efektyvus esant plačiam aplinkos temperatūros diapazonui, santykiniam oro drėgniui ir eismo intensyvumui. Kalcio chlorido, naudojamo žvyro dangų dulkėjimui mažinti, yra dvi rūšys: pirmoji, kai granulėse kalcio chlorido yra 77 %, ir antroji, kai šios druskos granulėse, yra ne mažiau kaip 94 %. Kalcio chlorido druska privalo atitikti nustatytus reikalavimus: druskoje dalelių, stambesnių už 5 mm, neturi būti daugiau kaip 5 %. Kartu turi galioti sąlyga, kad dalelių, stambesnių nei 5 mm ir smulkesnių nei 0,16 mm, kartu paėmus taip pat nebus daugiau kaip 5 %. Be to, vandenyje netirpių medžiagų neturi būti daugiau kaip 3 % [19]. Kalcio chloridas gali būti įterpiamas į žvyro dangą kristalų pavidalu naudojant šlapių druskų paskleidimo technologiją arba tirpalo pavidalu, išpurškiant paruoštą tirpalą laistymo mašina. Didžiausia tirpalo koncentracija gali siekti %. Laistyti naudojamo druskos tirpalo koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 20 %. Skirtingo tankio koncentracijos kalcio chlorido tirpalus galima gauti ištirpinus tam tikrą druskos kiekį vandenyje 1.6 lentelė [19]. 1.6 lentelė. Įvairaus tankio ir koncentracijos CaCl 2 tirpalas [19] 21

22 CaCl kiekis (g/1l vandens) Tirpalo koncentracija Tirpalo tankis +20ºC temperatūroje (g/cm 3 ) 25 2,5 1, ,8 1, ,3 1, ,4 1, ,5 1, ,7 1, ,8 1, ,8 1, ,9 1, ,9 1, ,8 1, ,5 1, ,1 1, ,2 1,40 Žvyro dangų dulkėjimui mažinti gali būti naudojamas CaCl 2 ir NaCl mišinys. Kalcio chloridas sulaiko dulkes, o natrio chloridas geriau stabilizuoja žvyrą. Panaudojus kalcio chlorido ir natrio chlorido mišinį, paruoštą santykiu 4:1, dulkėjimas padidėja apie 5 %, o kaina sumažėja apie 20 %, palyginti su tuo, jei būtų naudojamas vien CaCl 2 [17]. Druskų mišinių naudojimo efektyvumas dar nėra išsamiai ištirtas. Heksahidratinis magnio chlorido (MgCl 2 6H 2 O) tirpalas gali būti naudojamas žvyro dangų dulkėjimui mažinti. Jo poveikis yra panašus į kalcio chlorido, bet higroskopiškumas truputį mažesnis. Šis reagentas padeda absorbuoti vandens garus iš aplinkos esant 32 % santykiniam oro drėgniui (+25ºC temperatūroje). Norint gauti vienodą dulkėjimo mažinimo efektą, MgCl 2 6H 2 O reikia sunaudoti apie 18 % daugiau negu CaCl 2 [8]. Heksahidratinis magnio chloridas yra efektyvus cheminis stabilizatorius, kurį siūloma naudoti žvyrkeliams sauso ir pusiau sauso klimato zonose stabilizuoti. Šio cheminio stabilizatoriaus efektyvumui patvirtinti būtina vykdyti tyrimus kelerius metus [20]. Dar viena gera priemonė žvyrkelių dulkėtumui mažinti, naudojant kalcio lignosulfonatą. Kalcio lignosulfonatas tai natūrali rudos spalvos medžiaga, paruošiama celiuliozės gamybos įmonėse. Kalcio lignosulfonatas gali būti tiekiamas skystas ir milteliais. Kalcio lignosulfonatas žmonių sveikatai nekenksmingas, nenuodingas. Jis nekenkia, jeigu pakliūna ant odos, tačiau 22

23 jeigu pakliūva į akis jas būtina plauti vandeniu. Patekęs į vandenį kalcio lignosulfonatas pakeičia jo skonį, tačiau dėl to vanduo netampa kenksmingas sveikatai. Kalcio lignosulfonatas dėl savo gamtinės kilmės aplinkosaugos požiūriu yra nekenksmingas. Žvyrkelių dulkėjimui mažinti naudojamas kalcio lignosulfonato tirpalas. Dėl kalcio lignosulfonato gebėjimo įsiskverbti į išpurentą drėgną žvyro dangą lignosulfonato tirpalas be papildomo mechaninio maišymo laminariniu tekėjimu sudrėkina išpurentos dangos mineralines daleles, o tirpale esantis rišiklis jas suriša. Išpurentą ir tirpalu sudrėkintą žvyro dangos sluoksnį sutankinus, esant optimaliam drėgniui, danga tampa gana tvirta ir atsparesnė dėvėjimuisi, mažiau dulka. Kadangi išpylus kalcio lignosulfonato tirpalo nustatytą normą stabilizuojamas žvyro dangos sluoksnis nepermaišomas, todėl svarbu, kad tirpalas būtų paskleistas tolygiai. Tam tikslui naudojami laistytuvai, galintys išpilamą tirpalą dozuoti mažais kiekiais. Kalcio lignosulfonato naudojimo norma priklauso nuo žvyro dangos mineralinės medžiagos granuliometrinės sudėties, transporto eismo intensyvumo, naudojimo tikslo (trumpalaikis dulkėjimo mažinimas ar dulkėjimo prevencija sezono metu). Taip pat naudojamos bituminės emulsijos. Privalumu laikoma emulsijų rišlumo kitimo savybė, kuri taikoma žvyrkelių dulkėjimo mažinimo tikslams. Bituminės emulsijos turi būti gana skystos, kai maišomos su išpurento žvyro dangos sluoksniu, ir įgauti rišamųjų savybių paskleidus bei sutankinus žvyro dangos sluoksnį iš sumaišyto mišinio. Žvyrkelių dulkėjimo mažinimo tikslams tinkamiausios perpus mažesnės koncentracijos negu paviršiui apdoroti naudojamos vidutiniu greičiu arba lėtai susiskaidančios katijoninės bituminės emulsijos. Žvyrkelių dangos dulkėjimo sumažėjimas priklauso nuo žvyro dangos mineralinių dalelių padengimo bitumu vienodumo. Bitumu padengtos mineralinės dalelės vandeniui yra atsparios, tačiau dėl nedidelio bitumo kiekio jų tarpusavio ryšiai būna silpni. Bituminėmis emulsijomis apdorojant išpurentą žvyro dangos sluoksnį ir vėliau formuojant sluoksnio struktūrą tankinimo būdu sudaromas atsparesnis dėvėjimuisi ir dulkėjimui žvyro dangos sluoksnis. Eksploatacijos metu keičiantis drėkinimo ir džiovinimo periodams vyksta sudėtingi ir įvairūs adsorbciniai procesai, mažinantys bitumu padengtų paviršių atsparumą vandens poveikiui, dėvėjimuisi ir didinantys dulkėjimą. Žvyrkelių atsparumui dulkėjimui atkurti reikia pakartotinai naudoti apie pusę naudotos normos bitumo. Naudojant bitumines emulsijas labai svarbi jų sumaišymo su mineralinėmis medžiagomis kokybė. Siekiant emulsijas sumaišyti vienodai, būtina mišinį maišyti tol, kol jame neliks emulsija nepadengtų medžiagos dalelių, o mišinys neįgaus vienodos spalvos. Žvyrkelių dulkėjimui mažinti naudojamos vidutiniu greičiu arba lėtai susiskaidančios katijoninės bituminės emulsijos (EKV 65, EKV 60 arba EKL 65, EKL 60), atitinkančios LST 1448:1996 reikalavimus [21]. 23

24 1.6. Informacinių šaltinių analizės apibendrinimas Apžvelgus mokslinių tyrimų rezultatus ir kitus informacijos šaltinius nustatyta, kad dulkėtumas ir triukšmas kaimo kelių aplinkoje vis dar kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Nors kiekvienais metais kelių tarnybos tiesia naujus asfalto kelius tam, kad pagerinti jų būklę ir sumažintų susidarantį nuo kelio paviršiaus dulkių kiekį ir triukšmo lygį. Tačiau kelių su žvyro danga Lietuvoje yra 7600 km atstumas, tai juos sutvarkyti reikės nemažos laiko trukmės. Lietuvoje kompleksinių dulkėtumo ir triukšmo tyrimų kaimo gyvenviečių kelių aplinkoje mažoka, todėl šiame darbe tokius tyrimus numatyta atlikti konkrečių kaimo gyvenviečių pavyzdžiais. 24

25 2. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ TIKSLAS, UŽDAVINIAI Eksperimentinių tyrimų tikslas kompleksiškai ištirti dulkėtumą ir triukšmą kaimo gyvenviečių žvyruotų kelių aplinkoje ir natūralių želdinių įtaką taršos lygiui arti gyvenamosios aplinkos. Tyrimų uždaviniai: 1. Išsiaiškinti esminius dulkėtumo bei triukšmo matavimo sąlygų reikalavimus. 2. Sudaryti dulkėtumo bei triukšmo tyrimų gyvenviečių žvyruotų kelių aplinkoje metodikas. 3. Išmatuoti dulkių koncentraciją ir nustatyti skirtingo dydžio dulkių dalelių kiekį gyvenvietėse žvyruotų kelių aplinkoje. 4. Išmatuoti triukšmą gyvenviečių pakelėse. 5. Apdoroti dulkių koncentracijos, dulkių dalelių dydžio bei triukšmo tyrimų duomenis. 6. Suformuluoti apibendrinimus ir darbo išvadas. 25

26 3. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ METODIKA 3.1. Bendrieji triukšmo ir dulkėtumo tyrimų reikalavimai Bendrieji triukšmo tyrimų reikalavimai Gyvenamosios aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas. Triukšmo matavimo metodika, pateikta higienos normoje HN 33, skirta naudoti bet kokių šaltinių (atskirai ar kartu veikiančių nagrinėjamame taške) triukšmui gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje matuoti. Reikalavimai matavimo prietaisams Pastovaus triukšmo garso lygiai ir garso slėgio lygiai matuojami I arba II klasės triukšmo matuokliais su vidiniais arba išoriniais 1/1 oktavos pločio juostos filtrais; Nepastovaus triukšmo parametrai matuojami integruojančiu triukšmo matuokliu; Visus matavimo prietaisus bei aparatūrą būtina naudoti pagal jų instrukcijas; Asmuo, atliekantis matavimus, privalo kalibruoti prietaisus prieš triukšmo matavimą ir išmatavus pagal prietaisų naudojimo instrukciją. Jeigu kalibravimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 2 db, triukšmo matavimus reikia pakartoti. Matavimo sąlygos teritorijose Nematuojama, kai sninga, lyja, yra rūkas arba vėjo greitis didesnis kaip 5 m/sek. Kai vėjo greitis iki 5 m/sek., mikrofonas apgaubiamas specialiu ekranu; Gyvenamųjų namų teritorijų triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, esančiuose artimiausios triukšmo šaltinio aikštelės ribos, 1,5 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus; Teritorijose prie gyvenamųjų namų triukšmas matuojamas ne mažau kaip trijuose taškuose, išdėstytuose 1 2 m atstumu nuo pastato sienos, 1,5 m aukštyje nuo teritorijos paviršiaus. Pastatų langai turi būti užaryti; Matavimo metu mikrofonas nukreipiamas į maksimalaus triukšmo pusę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo asmens, atliekančio matavimus. [25] Taip pat triukšmo matavimai ir vertinimas aprašyti Lietuvos standarte LST ISO :2008 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Matavimo vietos turi būti vietovės plote parinktos apytikriai vienodai nutolusios viena nuo kitos. Mikrofonas turi būti nukreiptas į garsiausio garso šaltinio pusę. Matavimo laiko intervalai turi būti parinkti taip, kad apimtų visus svarbius triukšmo spinduliavimo ir perdavimo pokyčius. [22] 26

27 Bendrieji dulkėtumo tyrimų reikalavimai Kietųjų dalelių matavimo ir vertinimo metodika, pateikta higienos normoje HN 23:2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai apibūdina matavimo vietos ir zonos reikalavimus. Matavimo prietaisai Cheminių medžiagų koncentracijos aplinkos ore matuojamos tam skirtais metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas). Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas. Poveikio vertinimas Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami žmogaus kvėpavimo erdvėje. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės. Ore suspenduotų (kietos ar skystos, dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg m - ³) esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis. [23] 3.2. Tyrimo objektai ir metodikos Objektai, vietos, matavimo taškai Matavimai atlikti Akmenės raj. Mergeluičių kaime, kuriame kelias su žvyro danga. Pasirinktos skirtingos matavimo kelkraštės: želdinių juosta (apie 3m aukščio ir 2m pločio), liepų juosta (tarpai tarp medžiu apie 3m), atvira vietovė (gyvenamieji namai nuo kelkraščio nebuvo atskirti jokia želdinių ar medžių juosta) ir mišri juosta, kada kelią nuo kiemo skyrė liepos, o už liepų mišrus sodas. Taip pat analogiški matavimai atlikti kelyje su asfalto danga, kad matyti dulkių koncentracijos skirtumą tarp kelio dangų. Matavimams gyvenvietėse buvo pasirinkti du esminiai atvejai rami natūrali aplinka (foninės sąlygos) ir aplinka su taršos šaltiniu. Rami (foninė) aplinka buvo priimta kai keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės ir neveikia ženklesni išoriniai triukšmo ar dulkių šaltiniai. Tam kad nustatyti kiek efektyvi kelkraštės augmenijos užtvara, matavimai be ir su taršos šaltiniais atlikti prieš augmenijos užtvarą 1 m atstumu nuo kelio, o paskui už kelkraštės užtvarų kas 5 m iki 20 m nuotoliu nuo kelio krašto. 27

28 Taršai sukelti buvo naudojamas automobilis - visureigis Land-Rower, kuris važiavo apie 50 km h -1 greičiu, t.y. pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 174 punktą leidžiamu gyvenvietėse greičiu. Važiuojant automobiliui buvo matuojamas jo sukeliamas triukšmas, o tik jam pravažiavus - dulkių koncentracija ir dulkių dalelių kiekiai pagal jų dydį. Kiekvienas atskiras matavimas buvo atliekamas skirtingo automobilio važiavimo metu Dulkėtumo tyrimo kaimo kelių aplinkoje metodika Dulkių koncentraciją pakelėse matuota dulkių koncentracijos matuokliu Dust Trak Dust Trak 8520 filtruoja 10,0 µm, 2,5 µm ir 1,0 µm dydžio daleles. Skiriamoji geba 0,001 mg m - ³. Duomenų registravimo ir vidurkinimo intervalas reguliuojamas nuo 1 s iki 1 val. Aplinkos temperatūra matavimų metu gali būti nuo 0 iki +50 C. Kietosios dalelės (KD) pagal dydį yra KD 10, KD 2,5, KD 1 : Dalelės KD 10 tai kietosios dalelės, kurių 50 % pereina per joms pralaidžią 10 m aerodinaminio skersmens angą; KD 2,5 kietosios dalelės, kurių 50 % pereina per joms pralaidžią 2,5 m aerodinaminio skersmens angą; KD 1 kietosios dalelės, kurių 50 % pereina per joms pralaidžią 1 m aerodinaminio skersmens angą. Šių bandymų metu matuota KD 10 dalelių koncentracija, norint apimti visas žmogaus kvėpavimo organams pavojų keliančias kietąsias daleles. Matuojant dulkių koncentraciją, tuo pat metu buvo matuojamas ir dulkių dalelių kiekis. Tam panaudotas dulkių dalelių dydžio ir kiekio analizatorius Fluke 983. Šis kietųjų dalelių dydžio ir kiekio analizatorius, tuo pat metu matuoja ir rodo šešių kanalų dalelių dydžio pasiskirstymą, oro temperatūrą ir santykinį drėgnį. Šis kompaktiškas prietaisas vidaus siurbliu traukia kontroliuojamą oro srautą (2,83 l min -1 ) ir leidžia vienu metu nustatyti 6 dydžių dalelių kiekį, kadangi per 6 dydžių kanalus (0,3, 0,5, 1,0, 2,0, 5,0, 10,0 µm) praleidžiamos ir infraraudonųjų spindulių sraute suskaičiuojamos dulkių dalelės. Kartu nustatomas santykinis oro drėgnis nuo 20% iki 90% ribose (paklaida ± 7%) bei oro temperatūra nuo 10 C iki 40 C (paklaida ± 3 C). Prietaiso matavimo ir rezultatų integravimo trukmė nuo 0 iki 24 val. Galima registruoti ėminių laiką ir jų skaičių. Vidinė prietaiso atmintis išsaugo 5000 mėginių įrašus su data, laiku, santykinio oro drėgnio, temperatūros rezultatais. Panaudojus programinę įrangą, duomenis galima perkelti į kompiuterį detaliai analizei atlikti. Darbinė prietaiso veikimo oro temperatūra nuo 10 C iki 40 C, o santykinis aplinkos oro drėgnis nuo 20% iki 90%. 28

29 Dulkių koncentracija ir jų kiekis buvo matuojama ir vidurkinama kiekviename matavimo taške atskirai. Matuojant dulkėtumą, analizatorių mėginių ėmikliai buvo laikomi stovinčio žmogaus burnos-nosies lygyje (apie 1,5 m aukštyje). Dulkių koncentracijos prietaiso integravimo trukmė nustatyta 1 s intervalui. Bendroji dulkių koncentracijos matavimo trukmė - tol kol matavimo taške dulkės nusėsta (t.y. momentinė dulkių koncentracija sutampa su buvusia fonine). Dulkių dalelių dydžio ir kiekio matavimo trukmė 20 sekundžių, šis laikas prieš matavimus buvo užprogramuotas prietaise. Atliekant dulkių koncentracijos tyrimus nustatėme aplinkos drėgnį aspiraciniu psichometru. Aspiracinis psichrometras (GOST 6353) sudarytas iš stiklinių metrologinių termometrų TM-6, kurių matavimo ribos nuo -30 C iki +50 C (padalos vertė 0,2 C). Psichrometro santykinės drėgnio matavimo ribos nuo 10 iki 100 %. Drėgnio nustatymo paklaida iki 4 kai drėgnis apie 20, esant nuo 10 C iki 20 C temperatūrai, ir apie 2 kai drėgnis daugiau 60. Dulkėtumo matavimai kiekviename taške atskirai buvo kartojamas po tris kartus, kiekvieną kartą kartojant ir to paties automobilio judėjimą keliu. Dulkėtumo rezultatus apdorojome Microsoft Excel programa, gautus matavimo duomenis pateikėme diagramose Triukšmo tyrimo kaimo kelių aplinkoje metodika Matavimams atlikti buvo naudojamas nešiojamasis integruojantis garso lygio matuoklisanalizatorius Delta OHM Analizatorius Delta OHM 2010 gali matuoti triukšmo lygį nuo 21 db iki 140 db. Matuojant, aplinkos temperatūra gali būti nuo -10 iki +50 C, santykinis drėgnis nuo 25% iki 90 %. Prietaiso dažnių diapazonas nuo 16 Hz iki 20 khz. Analizatoriumi galima nustatyti ekvivalentinį triukšmo lygį (L Aeq, dba), A ir C svertinius didžiausiuosius lygius (L Cpkmax, dbc) ir kt. Prietaiso analizatorius atlieka 1/1 oktavos ir 1/3 oktavos dažninę analizę. Triukšmo matavimo metu buvo nustatomas ekvivalentinis A svertinis garso lygis ir didžiausieji akimirkiniai (momentiniai) A ir C svertiniai lygiai. Triukšmo analizei atlikti nustatyti ir lygiai 1/1 oktavų dažnių juostose. Taip pat matuojant triukšmą, būtina atsižvelgti į vėjo greitį. Jį nustatėme termoanemometru Testo 415. Termoanemometro Testo 415 oro greičio matavimo ribos nuo 0 m s -1 iki 10 m s -1, o temperatūros nuo 0 iki +50 C. Oro judėjimo greičio matavimo paklaida yra apie 0,05 m s -1, matavimo ribose 0 m s -1 iki 2 m s -1, ir apie 0,5 m s -1 matuojant nuo 2 m s -1 iki 10 m s -1 vertes. 29

30 Oro judėjimo greitis buvo nuo 3,5 iki 4,5 m s -1, t.y. neviršijo HN 33 nustatytą reikalavimą (5 m s -1 ). Aplinkos oro santykinis drėgnis 2011 m. matavimų metu buvo apie 45%, o oro temperatūra apie 28 C, o 2010 m. rudenį, bandymo metu oro temperatūra buvo 15 C, oro sąntykinis drėgnis 70%. Triukšmo matavimai kiekviename taške atskirai buvo kartojami po tris kartus kiekvieną kartą kartojant ir to paties automobilio judėjimą keliu. Trukšmo skirtumai tarp matavimo taškų buvo apie 2 db, pagal Lietuvos standartą LST ISO :2008 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis tarp matavimo taškų triukšmo lygis negali viršiti 5 db. Triukšmo rezultatus apdorojome Microsoft Excel programa, gautus matavimo duomenis pateikėme diagramose. 30

31 Dulkių koncentracija, mg/m3 4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 4.1. Dulkių koncentracijų tyrimų rezultatai Apdorojus gautuosius dulkių koncentracijos matavimo rezultatus nustatyta, kad dulkių koncentracijos kiekis labai priklauso nuo atstumo iki kelio 4.1 pav Atvira vietovė Liepų juosta Nesukėlus dulkių Želdinių juosta Mišri juosta Dulkių norminis lygis Atstumas nuo kelio krašto, m 4.1 pav. Dulkių koncentracijos vidurkis pakelėsė už žemų ar retai augančių želdinių, skirtingais metais m. rudenį bandymo metu oro temperatūra buvo 15 C, oro santykinis drėgnis 70%, o 2011 m. liepos mėnesį oro temperatūra 28 C, oro sąntykinė drėgmė 45%, todėl dėl sąlygų netapatumo kai kurie duomenys sunkiai palyginami. Visumoje galima teigti, kad didėjant oro temperatūrai ir mažėjant oro sąntykiniam drėgniui kietųjų dalelių koncentracija ore didėja. Iš 4.1 pav. matyti, kad pravažiavus pavienei transporto priemonei ir sukėlus dulkių debesį, pakelėje su mišrios augmenijos juosta dulkių koncentracija užfiksuota mažiausia ir neviršijo leistinų normų (2010 m. tyrimų duomenys). Atviros vietovės pakelėje dulkių koncentracija buvo didžiausia ir ji viršijo dulkių koncentracijos norminį lygį ir 5 m, ir 10 m nuotoliu nuo kelio. Taip pat dulkių koncentracijos norminis lygis buvo viršijamas žvyrkelyje už želdinių ir liepų užtvaromis 5m nuotoliu nuo kelio. Kai kuriuose apsaugos ruožuose dėl želdinių juostos pertrūkių, skirtingų jų aukščių ir dulkių sūkuriavimo bei nusėdimo netolygumų susidaro didesnės koncentracijos negu atviroje vietovėje. 31

32 Dulkių koncentracija, mg/m3 Matuojant dulkių koncentracijas pakelėse, buvo nustatyti ir maksimalūs KD koncentracijos kiekiai. Jie pateikti 4.2 pav Kelias su asfalto danga Mišri juosta Liepų juosta Atvira vietovė Želdinių juosta Didžiausia leidžiama vienkartinė koncentracija Atstumas nuo kelio krašto, m 4.2 pav. Maksimalūs dulkių koncentracijos kiekiai skirtingų kelių ruožuose priklausomai nuo atstumo iki nuo kelio. Tyrimais nustatyta, kad keliuose su žvyro danga, atviroje vietovėje ir želdinių juostoje 1 m atstumu nuo kelio prieš užtvarą, dulkių koncentracija buvo išaugusi iki 13 mg m - ³ (2011 m. rezultatai) ir viršijama HN 35 nustatyta norma apie 26 kartus (norma 0,5 mg m - ³ [16]). Už augmenijos užtvaros (5 m atstumas nuo kelio) dulkių koncentracija sumažėjo perpus ir buvo apie 6,5 mg m - ³. Mažesnės kietųjų dalelių koncentracijos užfiksuotos kelkraštyje su liepų juosta ir mišrioje juostoje (2010 m. atlikti matavimai). Visuose kelio ruožuose, kad ir kokiam matavimo taške, viršijama didžiausia leidžiama kietųjų dalelių koncentracija, išskyrus kelyje su asfalto danga. Apibendrinant pagal maksimalius koncentracijų kiekius galima teigti, kad dulkių koncentracijos kiekis kinta artima logoritminei kreivei Dulkių dalelių kiekio pagal jų dydį tyrimų rezultatai Bandymais (pasinaudojant kietųjų dalelių analizatoriumi Fluke 983) nustatytas dulkėmis užterštoje aplinkoje vyraujantis kietųjų dalelių kiekis pagal jų dydį matavimo taškuose iki 15m atstumais nuo kelio. Rezultatai pateikti 4.3 pav. 32

33 Dulkių dalelių kiekis, vnt. Dalelių kiekis, vnt Liepų juosta Atvira vietovė Želdinių juosta >10 Dalelių dydis, µm 4.3 pav. Dulkių dalelių kiekio 15m atstumu nuo kelio priklausomybė nuo dalelių dydžio ir pakelės. Didžiausias dalelių kiekis yra kai dulkių dalelių dydis nuo 0,3 µm iki 0,49 µm. Dalelės kurių dydis iki 5µm yra pačios pavojingiausios žmogui, nes įkvėptos jos prasiskverbia į plaučių alveoles ir ten nusėda, taip sukeldamos kvėpavimo takų susirgimus [5]. 15 m atstumu nuo kelio (tai dažniausias atstumas nuo gyventojo namo) dalelių nuo 0,3 µm iki 0,49 µm kiekiai yra dižiausi. Kuo daugiau smulkių dalelių vyrauja aplinkos ore, tuo stambių dalelių kiekis mažėja. Pavyzdžiui atviroje vietoveje smulkių dalelių daugiausia (pirmasis stulpelis) lyginant su kitomis pakelėmis, o stambesnių dalelių (sekantys stulpeliai) kiekiai kituose intervaluose mažiausi. Nustatyti mišrių želdinių ir liepų juosta apsodintuose kelio ruožuose įvairiu atstumu nuo kelio didžiausi 0,5-4,99 µm dydžio dalelių kiekiai (4.4 pav.) Želdinių juosta Liepų juosta Atstumas tarp matavimo taškų, m 4.4 pav. Pavojingiausių žmogui 0,5-4,99 µm dydžio dulkių dalelių kiekiai mišrių želdinių ir liepų kelio atkarpose ir atstumu iki kelio. 33

34 Dulkių dalelių kiekis, vnt. Kelyje su liepų juosta, dulkių dalelių 0,5-4,99 µm dydžio kiekis buvo pats didžiausias, išskyrus 20m atstumu nuo kelio. Tolstant nuo užtvarų dulkių dalelių kiekis didėja, iškart už želdinių užtvaros dulkės buvo efektyviau sulaikomos, bet tolstant sūkutiuodamos ir vėjo nešamos perskriejo želdinius ir didžiausias dulkių kiekis susidarė ties 15 m atstumu nuo kelio o už 15 m atstumu nuo kelio dulkių mažėjo. Kelyje su liepų juostos užtvara dulkių sulaikymo efektyvumas mažesnis negu kelyje želdinių juosoje, nes tarp liepų buvo tarpai, pro kuriuos dulkės patekdavo į kiemą. Didžiausi 0,5-4,99 µm dydžio kietųjų dalelių kiekiai užfiksuoti 15-20m atstumu nuo kelio, jų kiekis siekė iki vnt. Stambesnių kietųjų dalelių (nuo 5,0 µm iki 10 µm) kiekis, kurios mažiau pavojingos žmogui, pavaizduotas 4.5 pav Želdinių juosta Liepų juosta Atstumas tarp matavimo taškų, m 4.5 pav. Mažiau pavojingų 5,0-10 µm dydžio dulkių dalelių kiekiai mišrių želdinių ir liepų kelio atkarpose ir atstumu iki kelio. 15 ir 20m nuotoliu nuo kelio 5,0-10 µm dydžio dulkių dalelių kiekiai buvo užfiksuoti didžiausi. Daugiausiai dulkių užfiksuota žvyrkelyje su liepų užtvara, nes nemaža dalis kietųjų dalelių prasiskverbė tarp medžių esančius tarpus. O želdinių juostoje sukeltos pravažiuojančio visureigio dulkės buvo stabdomos tankių želdinių. Želdinių užtvara dulkes sulaikė efektyviai pradžioje iki 15 m atstumu iki kelio.tačiau šie želdiniai nebuvo aukšti ir dalis dulkių sūkuriuodamos perskriejo šia užtvarą ir nusėdo ties 20 m atstumu nuo kelio, nes toje vietoje buvo labai staigus dulkių kiekio pakilimas. 34

35 Garso lygis, dba 4.3 Triukšmo tyrimų rezultatai Išmatavus triukšmą, nustatytas ekvivalentinis garso lygis kelkraštėse skirtingu nuotoliu nuo kelio (rezultatai pateikti 4.6 pav.) Atstumas nuo kelio krašto, m Želdinių juosta Atvira vietovė Liepų juosta Dienos norma Vakaro norma Nakties norma 4.6 pav. Ekvivalentinis garso lygis skirtingose kelkraštėse įvairiu atstumu nuo kelio Didžiausias ekvivalentinis garso lygis užfiksuotas kelyje su liepų juosta, prieš užtvarą. Didžiausias garso lygis todėl, kad garsas atsispindėjo nuo liepų. Tolstant nuo kelio triukšmas mažėja. Nutolus nuo kelio 15m atstumu, triukšmo lygis toje vietoje mažiausias, o 20 m atstumu nuo kelio triukšmas prie pat gyvenamojo namo padidėjo apie 3 dba. Garso lygio padidėjimą lėmė garso bangų atsispindys nuo gyvenamojo namo. Atviroje vietovėje 1 m atstumu nuo kelio prieš užtvarą, ekvivalentinio garso lygis šiek tiek mažesnis negu kelyje su liepų juosta. Tam įtakos gali turėti atspindys nuo augmenijos užtvaro. Tačiau tolstant nuo kelio, atviroje vietovėje garso lygis per 15 metrų atstumą nuo kelio sumažėjo tik apie 6 dba, o kelyje su liepų juosta per tą patį atstumą sumažėjo apie 20 dba. Galime teigti, kad kelyje su liepų juosta garso slopimo intensyvumas labai aukštas lyginat su atvira vietove, kada triukšmas sklinda nestabdomas. Mažiausias triukšmas užfiksuotas kelyje su želdinių juosta, tačiau ir čia iki 5m atstumu nuo kelio viršijama nakties norma, o 1 m atstumu nuo kelio viršijama ir vakaro norma. Nustatyta, kad kelyje su želdinių juosta 10m atstumu nuo kelio ir toliau, triukšmo lygis neviršija jokios paros normos. Buvo apskaičiuotas dienos, vakaro, nakties triukšmo lygis L dvn decibelais (db). Šiam triukšmo rodilkliui nustatyti panaudojome 2 formule [25]: 35

36 Garso lygis, dba L L 5 dienos vakaro nakties L dvn 10lg , (2) 24 L 10 čia: Ldienos vidutinis ekvivalentinis dienos garso slėgio lygis db; L vakaro vidutinis ekvivalentinis vakaro garso slėgio lygis db; L nakties vidutinis ekvivalentinis nakties garso slėgio lygis db. Priimame, kad dienos metu pravažiavęs pavienis lengvasis automobilis išmatuotas vidutinis ekvivalentinis garso slėgio lygis yra toks pat kaip pravažiavus vakare ir naktį. Skaičiavimui naudojamas vidutinis ekvivalentinis garso slėgio lygis pakelės su želdinių juostos užtvara, kurį išmatavus ir apskaičiavus gautas 52,5 db garso slėgio lygis. Istačius į 2 formulę gauname: 52, ,5 5 52, L dvn 10lg ,9 db. 24 Leižiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje neviršija dienos, vakaro, nakties triukšmo lygio- L dvn 65dB. Išmatuotas maksimalusis A svertinis garso lygis kelyje su želdinių juosta, atvira vietove ir liepų juosta. Rezultatai pateikti 4.7 pav Atstumas iki kelio, m Želdinių juosta Atvira vietovė Liepų juosta Dienos norminis lygis Vakaro norminis lygis Nakties norminis lygis 4.7 pav. Maksimalusis A svertinis garso lygis, skirtingose kelio atkarpose ir atstumais iki kelio Kelyje su liepų juostos užtvaru 70 dba garso lygis viršijamas iki 5 m nuotoliu nuo kelio prieš užtvarą. 65 dba lygis viršija iki 10 m nuotoliu nuo kelio jau ir už augmenijos užtvaro, o 60 dba lygis viršijamas visuose matavimo taškuose 20 m atstumu. Kelyje su atvira vietove 70 dba riba neviršijama tik nuo 15m atstumo nuo kelio, o 65 dba ir 60dBA lygis viršijamas 36

37 Garso slėgio lygis, db visuose matavimų taškuose iki 20 m. Kelyje su želdinių juosta, garso lygis viršija 65dBA lygį prieš užtvarą, 1 m atstumu nuo kelio, o 60 dba lygis viršijamas prieš užtvarą ir už užtvaros 5m nuotoliu nuo kelio. Maksimalųjį A svertinį garso lygį labiausiai slopino želdinių juosta, nes garso lygio skirtumas nuo kitų užtvarų apie 10 dba. Garso slėgio lygiai dažnių juostose už augmenijos užtvaros ar kelyje be jos 5m atstumu nuo kelio pavaizduoti 4.9 pav Hz 63Hz 125Hz 250Hz 500Hz 1kHz 2kHz 4kHz 8kHz Džnis, Hz Želdinių juosta Atvira vietovė Liepų juosta 65 db dažninė kreivė 60 db dažninė kreivė 55 db dažninė kreivė 4.9 pav. Garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostos vidurinis dažnis, skirtingų kelių atkarpose 5 metrų atstumu nuo kelio. 5m atstumu nuo kelio su atvira vietove nuo kelio 65 db garso slėgio lygio kreivė viršijama dažnių intervale nuo 125 Hz iki 500 Hz. 60 db kreivės vertė viršijama kelyje su atvira vietove ir liepų juosta. Iš kurių kelyje su atvira vietove, garso slėgio lygis viršija 60 db lygio kreivę intervale nuo 63 Hz iki 2000 Hz dažnių juostose, o liepu juosta patenka į intervalą nuo 63 Hz iki 8000 Hz. 55 db vertės viršijamos intervale, kur želdinių juosta patenka i intervalą nuo 1 khz iki 2 khz, o liepų juosta ir atvira vietovė patenka į intervalą nuo 63 iki 8000Hz. Nustatytas garso slėgio lygis oktavos pločio dažnių juostose už užtvaros 15 m atstumu nuo kelio. Rezultatai pateikti 4.10 pav. 37

38 Garso slėgio lygis, db Hz 63Hz 125Hz 250Hz 500Hz 1kHz 2kHz 4kHz 8kHz Dažnis, Hz Želdinių juosta Atvira vietovė Liepų juosta 65 db dažninė kreivė 60 db dažninė kreivė 55 db dažninė kreivė 4.10 pav. Garso slėgio lygiai 1/1 oktavos dažnių juostos vidurinis dažnis, skirtingų kelių atkarpose 15 metrų atstumu nuo kelio. Kelyje su atvira vietove, garso slėgio lygis 15 m atstumu nuo kelio viršija 65 db lygio kreivę dažnių intervale nuo 125 Hz iki 250 Hz. 60 db lygio kreivę kerta intervale nuo 63 Hz iki 500 Hz. 55 db lygio kreivę kerta intervale nuo 63 Hz iki 500 Hz. Kelyje su liepų ir želdinių juosta garso slėgio lygis neviršija net 55 db lygio kreivės, t.y. želdinių ir liepų augmenijos pakelės juostos gana efektyviai visuose dažniuose slopina nuo kelio sklindančius garsus Dulkių koncentracijos ir atstumo iki žvyruoto kelio priklausomybės modelis Prognozuojant dulkių sklaidą žvyruotų kelių pakraščiuose, galima nustatyti kokia bus dulkių koncentracija nutolus nuo kelio tam tikru atstumu. Kad priklausomybė būtų tikslesnė dėmesį reikia skirti į determinacijos koeficientą R², kuris turėtų būti kuo arčiau 100%. Pasirinkti galima tris variantus kelią su želdinių, liepų juosta ir atvira vietove. Kelyje be užtvaros determinacijos koeficientas buvo pats didžiausias 58%, Kelyje su želdinių juosta 48%, kelyje su liepų juosta 21%, o Šie procentai reiškia kiek matavimo rezultatų atitinka kreivės priklausomybę nuo atstumo iki kelio. Pagal atliktus dulkėtumo tyrimus gavome logaritminį ryšį tarp dulkių koncentracijos ir atstumo iki kelio 4.11 pav. 38

39 Dulkių koncentracija, mg/m y = Ln(x) R2 = Atstumas iki kelio, m 4.11 pav. Dulkių koncentracijos ir atstumo iki kelio priklausomybė atviroje vietovėje Dulkių koncentracijos matavimo rezultatai išsibarstę gana toli nuo logaritminės kreivės, o logaritminės kreivės determinacijos koeficientas R 2 rodo, kad 58% matavimo rezultatų atitinka kreivės priklausomybę nuo atstumo iki kelio. Galima traktuoti jog ši logaritminė priklausomybė yra vidutinio stiprumo, nes koreliacijos koeficientas yra tarp nuo 0,3 iki 0,7 (šiuo atveju r 0,67). Taip pat ši priklausomybė patikrinama ar ji yra statistiškai patikima. Pirmiausia išsikeliama hipotezė: H 0 : r 0 (nėra logaritminės priklausomybės) ir K 1 : r 0 (yra statistiškai patikima logaritminė priklausomybė). Toliau nusistatoma reikšmių kritinė sritis pagal tokią lygtį: t 1 2 ( n 2) TINV ( ; n 2); (4.1) čia n bandymų skaičius; reikšmingumo lygmuo α=0,2. Microsoft Excel programos pagalba, pasinaudojant statistinės analizės funkcija TINV, pagal 4.1 lygtį nusistatome kritinę reikšmių sritį: t 1 2 ( n 2) 1,34 Nustatytosios reikšmių srities vertės atidedamos atskaitos ašyje taip kaip parodyta 4.12 pav.: 39

40 4.12pav. Reikšmių kritinė sritis Tada apskaičiuojama statistiką T, kuri mums parodys ar logaritminė priklausomybė yra statistiškai patikima ar ne: T r 1 n 2 r 2 (4.2) čia: r koreliacijos koeficientas, r 0, 67; r² determinacijos koeficientas, r²= 0,45; n bandymų skaičius, n 15. Apskaičiavus pagal 4.2 lygtį gauta, kad statistika T=3,26. Įstačius šią reikšmę į nustatytą kritinę reikšmių sritį galima padaryti išvada, kad priimta hipotezė K 1 yra statistiškai patikima [24]. Pasinaudojant 4.11 grafiku galima prognozuoti kokiu atstumu nuo kelio leistina dulkių koncentracija neviršys HN 35:2007 Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore. Didžiausia vienkartinė leidžiama koncentracija negali viršyti 0,5 mg m - ³, tai pagal 4.11 pav. matyti, kad nutolus nuo kelio apie 6 m ir toliau ši norma neviršijama. Kelyje su želdinių juosta pagal 4.2 formulę (priėmus r= 55; r²= 0,31; n 15) gauta, kad statistika T=2,39. Įstačius šią reikšmę į nustatytą kritinę reikšmių sritį (ji išlieka ta pati) galima padaryti išvada, kad priimame hipotezę K 1 ir teigiame, jog ši logaritminė priklausomybė yra statistiškai patikima pav. pateikta dulkių koncentracijos ir atstumo iki kelio priklausomybė kelyje su želdinių juosta. 40

41 Dulkių koncentracija, mg/m y = Ln(x) R 2 = Atstumas iki kelio, m 4.13 pav. Dulkių koncentracijos ir atstumo iki kelio priklausomybė kelyje su želdinių juosta Paveiksle matyti, kad kelyje su želdinių juosta leistina (iki 0,5 mg m - ³) dulkių koncentracija yra 10 m ir didesniu nuotoliu nuo kelio. Kelyje su liepų juosta pagal 4.2 formulę (r = 0,39; r²= 0,15; n 15) gauta kad, statistika T=1,53. Įstačius šią reikšmę į nustatytą kritinę reikšmių sritį (ji išlieka ta pati) galima padaryti išvada, kad priimame hipotezę H 0 ir teigiame, jog ši logaritminė priklausomybė nėra statistiškai patikima Tyrimo rezultatų apibendrinimas Atlikus kompleksinius dulkių ir triukšmo matavimus nustatyta, kad pravažiavus pavienei transporto priemonei, efektyviausiai dulkes ir triukšmą sulaiko želdinių užtvara. Kartu matuojant triukšmą ir dulkių koncentraciją nustatyta, kad dulkių koncentracijos ir triukšmo nakties ribinės vertės viršijamos vienodu atstumu - 5 metrai už želdinių užtvaros. Kai per mažąsias gyvenvietes nėra nutiestos asfalto dangos, būtina sodinti mišrius (medžių ir krūmų) želdinius šalia gatvių, kad kuo mažiau patektų dulkių ir triukšmo į gyvenamąją aplinką. 41

42 IŠVADOS 1. Keliuose su žvyro danga (Lietuvoje jų ilgis apie 7600 km) pravažiuojančios transporto priemonės sukelia daug didesnį dulkėtumą bei triukšmą ir sukelia pavojų žmonių sveikatai, ypač kaimo gyvenviečių kelių aplinkoje gyvenantiems žmonėms. 2. Ištyrus dulkių koncentracijas kaimo kelių su žvyro danga aplinkoje, net pravažiuojant pavienei lengvajai transporto priemonei nustatyta, kad 5 metrų atstumu nuo kelio leistinoji dulkių koncentracija (0,5 mg m - ³) viršijama ir keliuose su atvira vietove, ir su želdinių juosta, ir liepų juosta. 10 m atstumu nuo kelio leistina koncentracija viršijama tik atviros vietovės kelyje. 3. Išmatavus dulkių dalelių kiekį 15 m atstumu nuo kelio krašto (toje vietoje kur gyventojai dažniausiai būna prie namo lauke) nustatyta, kad pravažiavus pavienei transporto priemonei daugiausiai užfiksuota smulkiųjų (0,3-0,49 μm), pačių pavojingiausių sveikatai, dalelių - apie vnt. m -3. Mažiausiai užfiksuota stambių (apie 10 μm dydžio) dalelių - apie 300 vnt. m Žvyruotuoju keliu pravažiavus net pavieniam lengvajam automobiliui triukšmo dienos norminė riba 65 dba viršijama visuose matavimų taškuose iki 20 m atviros vietovės kelyje, o kelyje su liepų juosta viršijama iki 5 m atstumu, vakaro triukšmo norma (60 dba) viršijama kelyje su atvira vietove ir su liepų juosta iki 10 m atstumu, o nakties triukšmo norma (55 dba) viršijama kelyje su atvira vietove ir liepų juosta visuose matavimo taškuose, išskyrus kelyje su želdinių juosta kada garso lygis viršijamas 5 m atstumu iki kelio. 5. Pravažiavus pavieniam lengvajam automobiliui žvyruotuoju keliu garso slėgio lygis 1/1 oktavos dažnių juostose 15 m atstumu iki kelio užfiksuotas kelyje su atvira vietove, 65 db dažninę kreivę viršija intervale nuo 125 Hz iki 250 Hz, o 60 db - nuo 63 Hz iki 500 Hz, t.y. pakelėse vyrauja žemųjų dažnių garsai. 6. Sudarius teorinį dulkių koncentracijos ir atstumo iki kelio ryšio modelį nustatyta, kad nutolus nuo kelio 6 m ir toliau neviršijama ribinė dulkių vienkartinio poveikio koncentracija 0,5 mg m - ³. 7. Apibendrinant kompleksinius dulkių ir triukšmo tyrimų rezultatus nustatyta, kad efektyviausiai dulkes ir triukšmą sulaiko mišrūs (medžiai ir krūmai) pakelės želdiniai. 42

43 INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Ali Aybek;H. Atil Kamer; Selcuk Arslan. Personal noise exposures of operators of agricultural tractors // Applied Ergonomics p J. Zaveckytė, Cheminių junginių naudojimas žvyrkelių dulkėjimui mažnti. Aplinkos apsaugos inžinerija, 2007, [Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: 3. Kliučininkas, A.J. Ergonomika. KTU. Kaunas Technologija 2000, p ; Triukšmas kenkia sveikatai. Visuomenės sveikatos biuro informacija. [Žiurėta ]. Prieiga per internetą: 5. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. [Žiurėta ]. Prieiga per internetą: 6. Geros praktikos vadovas dėl darbuotojų sveikatos apsaugos tinkamai tvarkant ir naudojant kristalinį silicio dioksidą bei produktus, kurių sudėtyje yra kristalinio silicio dioksido. [Žiurėta ]. Prieiga per internetą: actice%20guide%20%20additional%20task%20sheets%20(251006%20modified%20august% ).pdf.pdf 7. Užteršto oro įtaka žmogaus sveikatai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.[žiūrėta ]. Prieiga per internetą: veikatai.pdf 8. Agnė Matuliauskaitė. ORO TARŠA KIETOSIOMIS DALELĖMIS, JOS ITAKA GYVENIMO KOKYBEI IR TARŠOS MAŽINIMO PATALPOSE PRIEMONĖS. Statyba, 2009, 1 tomas, Nr. 5, p Eksploatuojamų kelių aplinkos apsauga. [Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: Triukšmas, jo poveikis sveikatai. [Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: HN 33: 2011 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Žin., 2011, Nr Juodzevičius, E. Transporto priemonių techninės būklės vertinimas pagal jų skleidžiamą triukšmą. Transport. Vilnius: Technika, 2001, p Federal highway administration [Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: 43

44 14. Karin Edvardsson and Rolf Magnusson. Monitoring of dust emission on gravel roads: Development of a mobile methodology and examination of horizontal diffusion // Atmospheric Environment 43. Sweden, 2009, p HN 35:2007. Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore. Valstybės žinios, , Nr Немчинов, М. В., Шабуров, С. С и др. Экологические проблемы строительства и эксплуатации автомобильных дорог. Часть II. Воздействие автомобильных дорог на окружающую среду. Москва Иркутск, с. 17, Jurkuvėnas, H.: Perveneckas, Z. Žvyrkelių dulkėjimo mažinimas // Lietuvos keliai, 2003/2, p Kelių dangos. [Žiūrėta ]. Prieiga per internetą: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Cheminių medžiagų naudojimas automobilių kelių priežiūrai žiemą. Rekomendacijos (reikalavimai, naudojimas, bandymo metodai). Vilnius, p. 20. Thenoux, G. and Vera, S. Evaluation of Hexahydrated Magnesium Chloride Performance as Chemical Stabilizen of Granular Road Surfaces. Transportation Research Record, Vol 2, No Washington, D. C., 2003, p LST 14448:1996. Katijoninės bituminės emulsijos. Techniniai reikalavimai. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, p. 22. LST ISO :2008 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. 23. HN 23:2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai. Valstybės žinios, , Nr. V-824/A KAMINSKIENĖ J. Tikimybių teorija ir matematinė statistika. Akademija, 2008, p.58; 25. HN 33-1:2003 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai" Valstybės žinios, 2003, Nr

45 MOKSLINIO DARBO APROBACIJA Pranešimai konferencijose: 1. Mgst. Gedas Adomaitis, doc. dr. Ričardas Butkus. Dulkių ir triukšmo taršos kaimo kelių aplinkoje tyrimas / Tarptautinė-mokslinė praktinė konferencija ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2011, LŽŪU, Gedas Adomaitis. Dulkių ir triukšmo tarša mažose gyvenvietėse / JAUNASIS MOKSLININKAS 2012, LŽŪU, Mokslinis straipsnis Gedas Adomaitis, Ričardas Butkus. Dulkių ir triukšmo taršos kaimo kelių aplinkoje tyrimas // Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos Žmogaus ir gamtos sauga 2011 medžiaga.- LŽŪU Leidybos centras, Akademija, 2011, P (straipsnio kopija pridedama 1 priede) 45

46 PRIEDAS 1 priedas 46

47 47

48 48

49 49

50 50